Lietuva „drakono dantimis“ užtvėrė kelius pasienyje su Rusija ir Baltarusija

Lietuva pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengė „drakono dantis“, siekdama užkirsti kelią galimai invazijai

Lietuvos kariuomenė baigė įrengti betonines piramidės formos kliūtis, vadinamas „drakono dantimis“, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. Tai dalis plataus masto gynybinių priemonių, kurios įgyvendinamos kaip Baltijos gynybos linijos projekto dalis. Kliūtys išdėstytos ant nenaudojamų kelių, siekiant užkirsti kelią galimam priešo pajėgų judėjimui sausuma.

Kaip nurodo Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras, tai tik pirmasis etapas: „Pradedame nuo taktinio lygmens — konkrečių kliūčių pasienyje, o vėliau visą inžinerinį scenarijų sujungsime į vieną konceptualią sistemą.“ Krašto apsaugos ministerija pridūrė, kad šios kliūtys yra „prevencinė priemonė, skirta užtikrinti efektyvesnę gynybą“ [1].

Kliūtys jau įrengtos prie nenaudojamų pasienio punktų Šumske, Lavoriškėse, Raigarde, Latežeryje ir Romaniškiuose. Tokiu būdu siekiama apriboti nenaudojamų kelių, vedančių į Rusiją ar Baltarusiją, prieinamumą. Tai dar vienas žingsnis stiprinant gynybą regione, kurio saugumas tapo prioritetu po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Gynybos linija apima visą Baltijos šalių pasienį

Baltijos šalys, Lietuva, Latvija ir Estija, visos yra NATO narės ir ribojasi su Rusija, o Lietuva ir Latvija taip pat su Baltarusija, glaudžiai bendradarbiaujančia su Maskva. Pastaraisiais metais šios valstybės ėmėsi aktyvių veiksmų stiprinant gynybą, atsižvelgiant į didėjančią karinio konflikto riziką regione.

Liepos mėnesį Latvija taip pat paskelbė įrengianti panašias betonines kliūtis pasienyje su Rusija. Estija svarsto panašius planus. Bendras tikslas — sukurti vientisą Baltijos gynybos liniją, kuri padidintų atgrasymą ir sumažintų galimą invazijos grėsmę.

Lietuva jau anksčiau stiprino infrastruktūrą pasienyje: pavyzdžiui, buvo blokuotas tiltas per Nemuno upę, vedantis į Kaliningrado sritį. Tai yra nuoseklios strategijos dalis, apimančios fizinius barjerus, inžinerines kliūtis ir nuolatinį kariuomenės parengtį [2].

Pasirengimą stiprina ir karinės pratybos, reaguojant į planuojamus Rusijos ir Baltarusijos manevrus

Šiais metais Lietuvoje vyko plataus masto karinės pratybos „Fierce Wolf 2025“, kurios laikomos atsaku į artėjančias Rusijos ir Baltarusijos bendras karines pratybas „Zapad 2025“. Pastarosiose, tikimasi, dalyvaus apie 30 tūkstančių karių. Lietuvos valdžia laiko šias pratybas potencialiu grėsmių scenarijumi, į kurį būtina reaguoti.

Gynybos infrastruktūros stiprinimas, įskaitant „drakono dantų“ įrengimą, yra vienas iš praktinių žingsnių, kuriuos Lietuva įgyvendina siekdama užtikrinti, kad būtų pasiruošta įvairiems konfliktų scenarijams. Kariškiai pabrėžia, kad kiekviena užtvara — tai ne tik fizinė kliūtis, bet ir dalis platesnės, koordinuotos gynybos strategijos.

Kaip pažymi R. Vaikšnoras, „įrengtos užtvaros yra tik dalis didelio integralaus paveikslo“. Tolimesniuose etapuose planuojama sujungti visas priemones į išbaigtą koncepciją, kuri padidintų Lietuvos atsparumą ir kartu stiprintų viso regiono saugumą.