Ir vėl Lietuva statistikos lentelėse tarp lyderių ten kur geriau nebūti
Lietuva piliečių tarpe neretai vadinama „stebuklų šalimi“. Dėl tokios etiketės pernelyg stebėtis lyg ir neverta. Kol valdžia skambina varpais ir nepaliaujamai kalba apie pažangią, inovatyvią ir turtingą Lietuvą, statistika ir pačių žmonių patirtys liudija apie visai kitą, politikų kuriamam paveikslui prieštaringą realybę.
Kalbant apie tai, kad lietuviai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar, vis atkreipiant dėmesį į didėjančias pensijas, augančius atlyginimus ir stiprėjančią šalies ekonomiką, dažnai patogiai pamirštama akcentuoti infliaciją, skurdą, nedarbą ir nelygybę – problemas, kurios vis dar yra aktualios nemenkai daliai piliečių.
Pavyzdžiui, „Credit Suisse“ ir jį įsigijęs UBS neseniai paskelbė „Pasaulinę turto ataskaitą“ (angl. Global Wealth Report). Jos duomenys rodo, kad lietuviai yra vieni iš skurdžiausių europiečių. Pagal turimą turtą Lietuvos žmonės nusileidžia ne tik Europos Sąjungos (ES) senosioms ir didžiosioms narėms, bet ir kitoms Baltijos šalims[1].
Dar pernai buvo skelbta, kad Lietuva pateko į daugiausiai maistui išleidžiančių šalių dvyliktuką, buvo šalia Vokietijos, Nyderlandų, nedaug atsiliko nuo turtais ir geru gyvenimu garsėjančios Skandinavijos. Palyginimui, Lenkijos gyventojas per mėnesį pernai maistui išleido beveik dvigubai mažiau, nei lietuvis[2].
O dabar Lietuva atsidūrė tarp dar vieno neigiamo reitingo lyderių. Paaiškėjo, kad 2021-2023 m. Lietuva išsiveržė į lyderius pagal lyginamųjų kainų lygių pokyčius visoje euro zonoje.
Po pandemijos ir infliacijos šuolių – liūdni statistikos faktai Lietuvai
Po COVID-19 pandemijos metu užfiksuotų infliacijos rodiklių, 2021 m. euro zonos šalių infliacijos diferencialai pradėjo didėti. 2022 m. pabaigoje diferencialai pakilo iki istorinių aukštumų, viršydami 2007-2008 m. pasaulinės finansų krizės metu užfiksuotus maksimumus[3].
Kai 2022 m. spalio mėnesį bendroji infliacija pasiekė aukščiausią 10,6 proc. lygį, infliacijos rodikliai svyravo nuo 7,1 proc. Prancūzijoje iki 22,5 proc. Estijoje. Didžiąją dalį standartiniais nuokrypiais matuojamos dispersijos sudarė mažesnės euro zonos šalys ir ypač Baltijos šalys.
Energijos ir maisto produktų kainos atliko svarbų vaidmenį. Pandemija ir karas Ukrainoje sukėlė daug sukrėtimų: infliacija sparčiai augo dėl tiekimo apribojimų ir trikdžių, labai padidėjusių energijos ir maisto žaliavų kainų.
Nors kai kurie sukrėtimai buvo bendri visoms euro zonos šalims, vėlesnė nacionalinės bendrosios infliacijos rodiklių dispersija rodo skirtingą šių sukrėtimų poveikio laipsnį ir skirtingą ekonominį poveikį. Tokį poveikį nulėmė skirtingos ekonomikos struktūros, koregavimo mechanizmai ir politinės reakcijos.
O padidėję infliacijos skirtumai gali turėti ilgalaikių pasekmių santykiniam nacionaliniam kainų lygiui ir pragyvenimo išlaidoms, kai kurių šalių konkurencingumui kitų euro zonos šalių atžvilgiu. Kalbant apie tai, dažnai yra atsižvelgiama į Eurostato skelbiamas kainų lygio indeksus.
Nors statistika rodo, kad bent iš pirmo žvilgsnio infliacijos šuolis nesukėlė esminių santykinių kainų lygio pokyčių daugumoje šalių, iš tiesų, galima pastebėti tai, jog kai kuriose mažesnėse šalyse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, 2021-2023 m., kai pragyvenimo išlaidos, palyginti su visos euro zonos kainų lygiu, buvo gerokai padidėjusios, pastebimas žymus kainų lygio padidėjimas. Šis didėjimo koregavimas 2023 m. dar šiek tiek didėjo, nors infliacijos dispersija jau mažėjo.
Tarp didžiųjų euro zonos šalių infliacijos pokyčiai beveik neturėjo įtakos santykiniam kainų lygiui, kuris tik šiek tiek padidėjo Vokietijoje ir Nyderlanduose, šiek tiek sumažėjo Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
Daugelyje šalių energijos ir maisto produktai 2021-2023 m. turėjo priešingą poveikį bendram santykinio kainų lygio pokyčiui, tačiau Baltijos šalyse abu komponentai veikė ta pačia didėjimo kryptimi.
Tokie duomenys reiškia, kad laikinai didelė infliacijos dispersija tarp ES šalių kai kurioms mažesnėms euro zonos šalims turės reikšmingesnių pasekmių, susijusių su jų santykinio kainų lygio korekcija į didesnę pusę.
Lietuva patiria bene didžiausią ekonomikos vargą visoje ES
Jau anksčiau rašėme apie tai, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuva atsidūrė labiausiai vargstančių ES valstybių trejete, nors pagal paskutinio 2022 m. ketvirčio duomenis buvo dar 7-oje pozicijoje tarp kitų 27 ES valstybių.
2022 m. IV ketv. didesnį nei Lietuva ekonominį vargą patyrė Italija, Ispanija, Švedija, Vengrija, Suomija ir Prancūzija. Tačiau praėjusį rudenį didžiausią ekonominį vargą patyrė jau tik Ispanija, Graikija, tuomet sekė būtent Lietuva. Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2023 m. pirmame ketvirtyje buvo Lenkija, Nyderlandai, Slovėnija.
Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas pagal BVP augimą, infliaciją ir nedarbo lygį šalyje. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos būklę, bet indeksu nėra vertinama skurdo situacija šalyje.
Ekspertai tuomet teigė, kad vertinant tokius duomenis, Lietuvoje neigiamą rodiklį lėmė didelis BVP nuosmukis ir aukštas nedarbo lygis. Buvo sakoma, kad BVP augimas ir infliacija mažina perkamąją galią, todėl lietuviai gali įsigyti mažiau už tą pačią pinigų sumą. Be to, aukštas nedarbo lygis ir didelis laisvų darbo vietų skaičius signalizuoja, kad daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje nedirba ir gyvena tik iš socialinių išmokų.
Vis dėlto, galimas vienos vargingiausiai gyvenančios ES šalies titulas tuomet valdančiųjų nesujaudino. Priešingai, buvo kalbama apie tai, jog dabar neva išgyvename pačius geriausius laikus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, europarlamentaras Andrius Kubilius net teigė, kad „iš Sovietų Sąjungos pabėgome būdami ubagai, o dabar pralenkėme Portugaliją, Graikiją, Ispaniją, dalį Centrinės Europos bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija“.
Tokius teiginius A. Kubilius išsakė pernai rugsėjo mėnesį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime. O tai net nebuvo pirmas kartas, kai A. Kubilius taip drąsiai kalbėjo apie Lietuvos gerovę. Politikas taip pat teigė, kad Lietuva Vidurio Europoje lygiuojasi su stipriausiomis valstybėmis – nuo 2000-ųjų augo sparčiau nei dauguma kaimyninių valstybių ir yra pirmaujančių trejetuke: labai nedaug atsilieka nuo Čekijos ir Slovėnijos, tačiau jau aplenkė Lenkiją, Vengriją ir Estiją.
Politikas itin palankiai vertino visą dabartinių valdančiųjų darbą ir net sakė, kad „tokia Vyriausybė yra sėkmė Lietuvai“. Vis dėlto, galima neabejoti, kad nemenka dalis Lietuvos piliečių su tokia konservatoriaus nuomone būtų linkę griežtai nesutikti.
