Daugiau galimybių moksleiviams pažinti kosmoso sektorių
Nuo mokyklos suolo – į kosmoso industriją. Būtent tokį kelią ateityje galės rinktis daugiau Lietuvos moksleivių, nes šalyje plečiamos galimybės dalyvauti Europos kosmoso agentūros (EKA) švietimo programose ir tarptautinėse iniciatyvose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė pasirašiusi susitarimą su EKA dėl Europos kosmoso švietimo išteklių biuro (ESERO) veiklos Lietuvoje pratęsimo. Tikimasi, kad ši partnerystė paskatins jaunimą aktyviau domėtis kosmoso technologijomis, mokslu ir inžinerija, o ateityje prisidės prie kvalifikuotų specialistų rengimo sparčiai augančiam sektoriui[1].
Įgyvendinant programą, mokiniams bus siūlomos įvairios edukacinės veiklos – nuo konkursų ir praktinių projektų iki susitikimų su kosmoso srities ekspertais. Taip pat atsivers galimybės dalyvauti tarptautinėse EKA iniciatyvose, mokymuose bei stažuotėse.
Pasak ministerijos, kosmoso sektorius tampa vis svarbesne aukštųjų technologijų ekosistemos dalimi, todėl investicijos į jaunimo kompetencijų ugdymą gali padėti Lietuvai stiprinti savo pozicijas šioje srityje ir kurti daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
ESERO veikla Lietuvoje tęsis iki 2028 metų
Numatyta, kad ESERO Lietuvoje veiks iki 2028 metų. Programos veikla bus finansuojama iš Lietuvos įnašų Europos kosmoso agentūrai. ESERO yra daugelyje Europos šalių veikianti iniciatyva, skirta skatinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika (STEAM). Organizacija taip pat teikia metodinę pagalbą mokytojams ir siūlo šiuolaikiškas ugdymo priemones.
Lietuva jau ne vienerius metus bendradarbiauja su EKA įgyvendindama įvairius jaunimui skirtus projektus. Vienas jų – tarptautinis „CanSat“ konkursas, kuriame mokiniai kuria miniatiūrinius palydovus. Per pastaruosius trejus metus šiame projekte dalyvavo 80 komandų iš 30 Lietuvos mokyklų.
Lietuva – sparčiai auganti kosmoso technologijų valstybė
Tuo tarpu Inovacijų agentūros kosmoso technologijų, inovacijų ir politikos ekspertas Eigirdas Sarkanas teigia, kad Lietuva reikšmingai įsitvirtino tarptautinėje kosmoso technologijų rinkoje. Šalies kosmoso sektoriaus pradžia laikomi 2014 metai, kai buvo paleisti pirmieji lietuviški palydovai. Iš šių iniciatyvų išaugo bendrovė „NanoAvionics“, šiandien laikoma Lietuvos kosmoso pramonės flagmanu[2].
Įmonė yra įgyvendinusi daugiau nei 50 misijų, bendradarbiauja su NASA ir tarptautiniais partneriais bei yra sudariusi daugiau nei 122 mln. eurų vertės sutartį dėl beveik 300 palydovų gamybos. Pasak eksperto, Lietuvoje jau veikia daugiau nei 40 įmonių ir institucijų, vienaip ar kitaip dirbančių kosmoso srityje.
Kosmoso technologijos kuria ekonominę ir strateginę vertę
E. Sarkanas pabrėžia, kad Lietuvos stiprybė slypi ne tik palydovų kūrime, bet ir pažangiose technologijose, tokiose kaip lazerinis ryšys. Pavyzdžiui, įmonė „Astrolight“ jau išbandė lazerinio ryšio įrenginius, skirtus ryšiui tarp palydovų ir Žemės. Palydovinės technologijos naudojamos žemės ūkyje, aplinkos stebėjime, saugumo ir gynybos srityse, o jų teikiami duomenys padeda taupyti laiką ir išteklius.
Eksperto teigimu, svarbų impulsą sektoriaus plėtrai suteikė Lietuvos asocijuota narystė Europos kosmoso agentūroje, atvėrusi daugiau finansavimo, bendradarbiavimo ir ekspertinės pagalbos galimybių. Ateityje Lietuva siekia stiprinti savo pozicijas nišinėse srityse, tokiose kaip lazerinis ryšys ir Žemės stebėjimo technologijos, taip didindama šalies konkurencingumą ir saugumą.
