Sunkus metas paskatino investuotojus vėl atsisukti į auksą
2022-ieji investuotojams buvo sunkūs metai: dėl infliacijos, krintančių akcijų kainų ir kriptovaliutų griūties buvo sunku rasti saugų prieglobstį. Visa ši ekonominė sumaištis privertė daugelį investuotojų žvilgtelėti į vieną iš seniausių turto saugojimo vietų – auksą[1].
Dešimtmečius investavimas į auksą buvo laikomas labai senamadiška investicija, skirta savanaudiškam, galbūt šiek tiek prieš valdžią nusiteikusiam investuotojui. Tačiau praėjusiais metais atrodė, kad visi tame norėjo dalyvauti.
Pasaulinė aukso paklausa šoktelėjo beveik 20 % ir pasiekė dešimtmečio aukštumas.
Investuotojai visame pasaulyje ieškojo vertės saugumo: saugaus prieglobsčio nuo infliacijos, geopolitinių problemų ir kitų dalykų, kurie gali sumažinti šalies pinigų vertę. Juk auksas yra viena iš seniausių investicijų. Juolab kad ir mūsų kalbos apie pinigus yra kilę iš aukso.
Žinoma, šiais laikais industrija naudoja aukštųjų technologijų įrangą savo aukso grynumui tikrinti. Ir yra daugybė dalykų, kurie turi būti išbandyti. Įmonės sparčiai plečiasi ir auksas grįžta su trenksmu. Jo kaina ir jos kilimai bei kritimai yra vieni iš pastoviausių ir auksas laikomas geresne investicija nei populiarėjančios kriptovaliutos.
Kalifornijoje atsinaujinusios aukso karštligės lenktynės veikia visą pasaulį
Pranešama, kad žiemą Kalifornijoje iškritus daug kritulių ir neseniai kilus gaisrams, lobių ieškotojai vėl ieško aukso šioje valstijoje. Nors pirmoji aukso karštinė įvyko prieš 175 metus, entuziastai ir toliau optimistiškai tikisi, kad pastarojo meto oro sąlygos padės ieškoti aukso Sakramente ir Placervilyje[2]. Aukso karštligė kelia dideles viltis bandantiems apsisaugoti nuo infliacijos.
Kaip rašo „The New York Times“, Siera Nevados kalnuose tirpstanti sniego danga, kurią atšildė šiltesni orai, stumia auksą nuo kalnų į upes. Tai paskatino aukso ieškotojus mėgėjus plūsti prie upių, tikintis, kad jiems pasiseks. Jim Eakin, malkų gamybos įmonės Placervilyje savininkas bei aukso ieškotojas, žiniasklaidai sakė, kad į upę krentančių riedulių garsas rodo, jog juda ir auksas.
Nepaisant to, kad Kalifornijoje aptikta tik 10-15 % aukso, žmonės ir toliau ieško brangiųjų metalų. Kai kurie lobių ieškotojai pasidalijo savo patirtimi su žiniasklaida, atskleisdami radinius, kurių vertė svyruoja nuo aukso grynuolių, už kuriuos būtų galima įsigyti pikapą, iki nedidelių aukso kiekių, kurių vertė siekia apie 80 JAV dolerių.
Aukso, kaip investicijos, istorija nėra labai gera: auksas šiuo metu kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir prieš 12 metų. Beveik bet kuri padori akcija būtų pelningesnis statymas. Tačiau tai neatbaidė tikinčiųjų, ypač kai daugelis sako, kad auksas turi kitokio žavesio.
Auksas turi labai daug kultūrinio svorio. Jautiesi šiek tiek prabangus, jautiesi ypatingas.
Keletas aukso ieškotojų prognozuoja, kad nuslūgus upės lygiui, dėl ko bus galima geriau prieiti prie uolų ir smėlio sankasų, aukso bus rasta dar daugiau[3]. Todėl entuziastai tebeturi vilties, kad dabartinės oro sąlygos lems sėkmingą lobių medžioklę. Visi ištroškę aukso.
Investuotojai į auksą tikisi auksinės ateities
Investuotojai į auksą lažinasi, kad ateitis bus auksinė. Juk tokios šalys kaip Turkija, Kinija, Rusija ir Lenkija, kaip pranešama, superka didžiulius aukso kiekius. Jos taip pat nerimauja dėl infliacijos ir geopolitinių konfliktų. JAV nėra vienintelė šalis, kurią paveikė šie sunkumai.
Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, 2022 m. aukso paklausa išaugo iki 11 metų aukščiausio lygio dėl milžiniškų centrinių bankų pirkimų, kuriuos skatino aktyvus mažmeninių investuotojų pirkimas. Metinė aukso paklausa per metus šoktelėjo 18 % iki 4 741 tonos (neįskaitant prekybos ne biržoje arba OTC), o tai yra didžiausias metinis rodiklis nuo 2011 m.
Pramonės remiama grupė atskleidė, kad per metus centriniai bankai nupirko 1 136 tonas šio brangaus metalo. Tai 152 % daugiau nei 2021 m., kai centriniai bankai nupirko tik 450 tonų aukso, o Pasaulio aukso taryba šį šuolį aiškino geopolitiniu neapibrėžtumu ir didele infliacija[4].
Centrinių bankų grynieji pirkimai IV ketv. sudarė 417 t, padidindami bendrą II pusmečio pirkimų sumą iki 862 t. Kaip ir III ketvirtį, paskutiniojo metų ketvirčio duomenys vėlgi buvo derinami su duomenimis apie pirkimus, apie kuriuos pranešta, ir nemažu įverčiu apie pirkimus, apie kuriuos nepranešta.
Juvelyrinių dirbinių suvartojimas 2022 m. sumažėjo 3 %, iki 2 086 tonų, o didžioji dalis silpnumo buvo sutelkta ketvirtąjį ketvirtį, kai aukso kainos kilo. Bendra metinė aukso pasiūla 2022 m. padidėjo 2 %, iki 4 755 tonų, o kasyklų gamyba pasiekė ketverių metų rekordą: 3 612 tonų.
Centrinių bankų vykdomi masiniai pirkimai įrodo ekonomikos pokyčius
Šie metai buvo išskirtiniai centrinių bankų pirkimų požiūriu: 2022 m. buvo ne tik trylikti iš eilės grynojo pirkimo metai, bet ir antras pagal dydį metinis paklausos lygis, užfiksuotas nuo 1950 m., kurį padidino +400 t aukso paklausa tiek trečiąjį, tiek ketvirtąjį ketvirtį[5].
Grupės ekspertų atlikta metinė politikos formuotojų apklausa atskleidė, kad pagrindiniai veiksniai, skatinantys laikyti auksą, buvo jo rezultatai krizės metu ir jo, kaip ilgalaikio vertės šaltinio, vaidmuo. Tad nenuostabu, kad geopolitinio neapibrėžtumo ir besaikės infliacijos paženklintais metais centriniai bankai nusprendė ir toliau sparčiau papildyti savo iždus auksu.
2022 m. daugiausia centrinių bankų aukso pirko besiformuojančios rinkos šalys, o didžiausias pirkėjas buvo Turkijos centrinis bankas su rekordiniu 542 tonų kiekiu. Kinija, Indija, Egiptas, Kataras, Irakas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Omanas per metus taip pat gerokai padidino savo aukso atsargas.
Auksas paprastai susilpnėja didėjant palūkanų normoms ir stiprėjant dolerio kursui, iš dalies dėl to, kad jo kaina nustatoma JAV doleriais, nepaisant to, kad didžioji dalis paklausos yra ne JAV. Tai reiškia, kad ne JAV pirkėjų perkamoji galia mažėja ir kenkia pasaulinei aukso paklausai.
„Wells Fargo“ Nekilnojamojo turto strategijos vadovas John LaForge taip pat pažymėjo, kad, kadangi auksas yra palūkanų neduodantis turtas, jis tampa mažiau patrauklus instituciniams investuotojams, kurie, kylant palūkanų normoms, gali pirkti iždo vertybinius popierius ir kitą palūkanas generuojantį turtą.
Ar auksas gali būti pinigų apsauga nuo infliacijos?
Infliacija yra ekonominis reiškinys, kai kainos pakyla ir jūsų pinigai tampa mažiau vertingi. Pinigų iškeitimas į investicinį auksą gali padėti išsaugoti perkamąją galią. Auksas augant infliacijai brangsta, tad pinigų investuotų į jį vertė nekrinta, o išlieka stabilia.
Tai ypač svarbu tiems, kas nori užsitikrinti sau papildomas pajamas senatvėje ar ilgalaikę finansinę gerovę. Tai, kad auksas padeda išlaikyti pinigų vertę, įrodo ir tai, kad prekių kaina paversta aukso ekvivalentu išlieka stabili net ir prabėgus keliems šimtmečiams, tuo tarpu tų pačių prekių kaina pinigais nuolat auga.
Žmonės, pragyvenę tarybinio rublio žlugimą, į investicijas žiūri labai atsargiai ir su baime, kad ir vėl dėl žlungančių valiutų neprarastų savo santaupų[6]. Tuo tarpu į auksą investuoti pinigai visada turės aukštą vertę, nepriklausomai nuo to kaip keisis valiutos.
Investuotojai žino, kad investuoti tik į vieną turto klasę yra rizikinga. Todėl, norint sumažinti riziką, svarbu paįvairinti savo portfelį. Auksas gali atlikti puikų rizikos išskaidymo vaidmenį investiciniame portfelyje. Ypač dėl to, kad krentant akcijų vertei, aukso kaina paprastai auga.
Aukso pirkimas gali padėti apsaugoti jūsų pinigus nuo infliacijos, išlaikyti vertę valiutų reformų metu, suvaldyti investicijų portfelio riziką, padidinti bendrą grąžą per krizes ir užtikrinti, kad jūsų pinigai nebūtų kontroliuojami valstybių. Be to, auksas gali tapti gerai apgalvotas ilgalaikės finansinės gerovės kūrimo sprendimas.
Šis aukso karštligės raundas gali būti kiek kitoks
Auksas 2022 m. pradėjo gerai, iki kovo mėn. pakildamas 12 %, tačiau krito, kai JAV Federalinis rezervų bankas, siekdamas pažaboti infliaciją, pradėjo agresyviai didinti palūkanų normas, dėl to sustiprėjo doleris ir susiformavo reikšmingi priešpriešiniai vėjai tauriajam metalui.
Neatidėliotina aukso kaina 2023 m. taip pat yra pakilusi daugiau kaip 5 % ir praėjusią savaitę buvo apie 1 926 USD už Trojos unciją. J. LaForge’as sakė, kad nors šiuo metu jie laikosi neutralios nuomonės dėl tauriųjų metalų, palyginti su kitomis žaliavomis, JAV bankininkystės milžinė nebūtinai tikisi prastų rezultatų[7].
Ekspertų metų pabaigos tikslinis intervalas išlieka 1900-2000 JAV dolerių, tačiau LaForge sakė, kad šį kartą gali būti kitaip. Jiems netgi gali tekti padidinti 2023 m. pabaigos tikslinį intervalą, jeigu JAV doleris ir toliau bus ribojamas ir įgys įsitikinimą, kad palūkanų normų didinimas artėja prie pabaigos.
2023 m. kylančios kainos galiausiai gali pradėti mažinti paklausą, nes auksas vartotojams taps labai brangus, ypač atsižvelgiant į tai, kad apie 70 % aukso perkama besivystančiose rinkose.
Pirkimas vietoje: monetos, luitai, juvelyriniai dirbiniai taps vis brangesni, ir tai gali labai gerai bent jau apriboti ralį, todėl tikrai verta būti atsargiems. Jei idėja didinti palūkanas bus įgyvendinta 2023 m., tai gali atimti dalį deguonies ir iš aukso rinkos.
