- Dėl registruoto šalutinio efekto Lenkijoje laikinai sustabdyta „Euvax B“ vakcinų nuo hepatito B partija
- Vis daugiau tėvų pasaulyje atsisako skiepyti savo vaikus pagal vakcinų programas
- Kūdikiai skiepijami vakcina nuo hepatito B, nors virusas plinta per lytinius santykius ir adatas
- Aliarmas dėl kokliušo – bet net ir paskiepyti vaikai juo užsikrečia
Dėl registruoto šalutinio efekto Lenkijoje laikinai sustabdyta „Euvax B“ vakcinų nuo hepatito B partija
Lenkijoje vyriausiasis farmacijos inspektorius priėmė sprendimą iš rinkos išimti vaikams skirtos vakcinos nuo hepatito B partiją dėl gauto pranešimo apie sulauktą nepageidaujamą reakciją.
Prašymas priimti sprendimą sustabdyti vakcinos nuo virusinio uždegimo „Euvax B“ serijos tiekimą rinkai buvo registruotas spalio 3-ąją, o serijos UFA 22507 vakcinos baigia galioti 2025 m. spalio 31 d.[1]
Ryšium su tuo Vyriausioji farmacijos inspekcija priėmė sprendimą atšaukti šią konkrečią produkto seriją iš visos šalies rinkos. Sprendimo pagrindime buvo nurodyta, kad priežastis – pranešimas apie nepageidaujamą reakciją po vakcinacijos (NOP).
Šiuo metu mėginama išsiaiškinti nepageidaujamų reakcijų atsiradimo aplinkybes. Jos esą galimai susijusios su „Euvax B“ vakcina nuo hepatito B.
Siekiant apsaugoti pacientų gyvybę ir sveikatą, sustabdyta minėta vakcinų serija, kol bus nuodugniai išanalizuotas minėtas šalutinio poveikio atvejis.
Vis daugiau tėvų pasaulyje atsisako skiepyti savo vaikus pagal vakcinų programas
Šiai dienai Lietuvoje pagal programą iki pusantrų metukų amžiaus vaikai jau paskiepijami devyniomis vakcinomis: nuo tuberkuliozės, nuo hepatito B, kokliušo, difterijos ir stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokoko, tymų, epideminio parotito ir raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos bei rotaviruso[2].
Ir kone visas vakcinas tokio amžiaus vaikai, net nesulaukę 2 metukų, gauna pakartotinai, kai kurias – net ir po keturis kartus.
O štai 11 metų sulaukusiems paaugliams jau rekomenduojama skiepytis ir nuo žmogaus papilomos viruso (HPV).
Tačiau dėl tokio didelio kiekio vakcinų, leidžiamų dar kūdikystėje, kai kuriems tėvams kilo įtarimų. O tą akivaizdžiai rodo ir statistika – remiantis pernai metais UNICEF paskelbta ataskaita, 2019-2021 m. laikotarpiu 67 mln. vaikų visame pasaulyje nebuvo paskiepyti kai kuriais arba visais įprastiniais skiepais, o 48 mln. mažamečių per šį laikotarpį išvis negavo nė vienos vakcinos dozės[3].
Skelbiama, kai yra didžiausias skiepų pagal kalendorių mažėjimas per pastaruosius 30 metų.
Didžiausia atsisakymo skiepyti savo vaikus banga pastebėta prasidėjus COVID-19 pandemijai, ypatingai, kai buvo pradėta priverstinė gyventojų vakcinacija. Nuo tada visuomenėje pradėjo vyrauti nepasitikėjimas vakcinomis, ypatingai po to, kai buvo pradėta garsiai kalbėti apie jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas, nors valdžios institucijos, neatsižvelgdamos į tai ir toliau taikė prievartines priemones kaip antai galimybių pasus ir net siūlė cepelinus už skiepus.
Kūdikiai skiepijami vakcina nuo hepatito B, nors virusas plinta per lytinius santykius ir adatas
Tuo tarpu sugrįžtant prie vakcinų nuo hepatito B, derėtų paminėti, jog per pirmuosius savo pusę metų kūdikis ją gauna net tris kartus: per pirmąją gyvenimo parą, tada antrąją dozę sulaukęs mėnesio laiko ir trečią – suėjus 6 mėn.
Nepaisant to, rizika kūdikiui užsikrėsti hepatitu B panaikinus visus rizikos faktorius – išties nedidelė (nors negalima teigti, jog jos apskritai nėra).
Pagrinde hepatitas B plinta šiais būdais: per kraują (dalijimasis adatomis, kraujo perpylimas, naudojant nesterilizuotus manikiūro ar kt. įrankius), per nesaugius lytinius santykius bei šiuo virusu sergant motinai (tačiau Lietuvoje prieš gimdymą yra atliekami tyrimai, nustatantys, ar motina nėra hepatito B nešiotoja).
Retais atvejais šis virusas gali būti perduodamas per dalijimąsi asmeniniais daiktais. Tačiau virusas taip pat nėra perduodamas per atsitiktinius kontaktus kaip antai rankos paspaudimą, buvimą šalia užsikrėtusio žmogaus ar naudojimąsi bendrais indais ir įrankiais.
Aliarmas dėl kokliušo – bet net ir paskiepyti vaikai juo užsikrečia
Pastaruoju metu žiniasklaidoje matyti pavojaus ženklai dėl sparčiai plintančio ir jau kurį laiką primiršto kokliušo. Dėl infekcijos plitimo kaltinami būtent tėvai, kurie laiku nepaskiepijo ir taip „neapsaugojo“ savo vaikų.
Tačiau paaiškėjo, kad šių pyktis iš tiesų nėra pagrįstas, mat lygiai taip pat sunkiai serga ir paskiepyti nuo kokliušo vaikai.
Štai įpusėjus rugpjūčiui per Lietuvą nuvilnijo istorija, kai vienoje šeimoje augant trims vaikams, visi jie užsikrėtė ir gana sunkiai persirgo kokliušu, nors du iš jų buvo skiepyti.
Nepaisant to, žiniasklaidoje toliau mirgėjo kaltinimai savo atžalų neskiepijantiems tėvams, nors realiai, jei vaikas, kaip mėgstama teigti, „apsaugotas“ (t. y., paskiepytas), kodėl bijoma nepaskiepytų?
