Skiepyti vyresnieji kokliušu užkrėtė ir mažiausią, bet kalti antivakseriai?

Mergaitėms užsikrėsti kokliušu nesukliudė ir skiepai – „iškrito“ kone visa šeima

Ligoninėje beslauganti tris kokliušu susirgusias dukras Naujosios Akmenės gyventoja negaili kritikos vaikus skiepyti atsisakiusiems tėvams – tai dėl jų plinta tokie pavojingi virusai. Nepaisant to, moters dvi dukros virusu susirgo net ir būdamos paskiepytos nuo kokliušo.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šiuo metu gydomos trys mergaitės iš vienos šeimos: 10-metė, 8-metė ir vos mėnesio sulaukusi naujagimė. Vyriausiosios mergaitės jau skiepytos nuo kokliušo, o mažiausios paskiepyti dar nepavyko – esą kūdikiai skiepijami nuo šio viruso sulaukus dviejų mėnesių^[1].

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių su naujagime atvykusi Ieva Juškevičienė atviravo, kad jei ne sprendimas į gydymo įstaigą kreiptis dar naktį dukros kosuliui stipriai suintensyvėjus, neaišku kuo viskas būtų pasibaigę.

„Jau būnant ligoninėje kosulys intensyvėjo ir net prasidėjo priepuolis. Vaikas pamėlo, kelioms minutėms sustojo kvėpavimas – buvo labai baisu“, – kalbėjo naujagimės mama.

Po šio priepuolio gydytojai mamai paaiškino, jog įtaria, kad vaikui kokliušas. Vėliau buvo atlikti reikalingi tyrimai ir diagnozė buvo patvirtinta. Pasak mergaičių mamos, priepuolis mažylei pasikartojo dar kartą – ir dar baisesnis, medikams teko panaudoti net deguonį. Kaip būtų praėję, jei mažylė nebūtų pasiekusi ligoninės laiku – neaišku.

Taria „ačiū“ vaikų neskiepijančioms antivakserėms, nors užsikrėtė skiepytos dukros

Nepaisant to, I. Juškevičienė jaučia didžiulį pyktį toms mamoms, kurios priėmė sprendimą savo vaikų nevakcinuoti. Nors abi I. Juškevičienės dukros skiepytos, tik mažiausiosios dar nespėta, trijų mergaičių mama įsitikinusi, kad dėl užsikrėtimų kokliušu kalti antivakseriai.

„Ačiū“ mamoms, kurios yra „didvyrės“ ar antivakserės, ir neskiepija vaikų. Dėl jų plinta kokliušas, o mes susirgome ir turėjome patirti tokį košmarą“, – piktinosi trijulės mama.

Pasak trijulės mamos, sunkiai serga ir vyriausioji dukra – iki šiol ji patiria kosulio priepuolius, kurie baigiasi vėmimu. Tik vidurinioji esą jaučiasi geriau, kadangi diagnozė buvo nustatyta anksčiau ir buvo laiku pradėtas gydymas.

Lieka neaišku, kaip neskiepyti vaikai įtakoja skiepytus, jei užsikrėsti, kaip paaiškinta, galima absoliučiai visiems. Ir štai vyresnioji I. Juškevičienės dukra – puikus pavyzdys, kad net ir vakcina neapsaugo nuo sunkesnės ligos formos.

Skiepai neapsaugo nuo ligos, tik nuo sunkių jos padarinių

Nepaisant to, vakcinos nuo kokliušo anaiptol neužtikrins, kad atžala į namus neparsineš šio viruso, tik palengvins ligos eigą. Bet ir čia svarbus „bet“ – vakcinaciją reikia skrupulingai atnaujinti, kad ji veiktų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų gydytoja Julija Aleksandrovičienė atkreipė dėmesį, kad kokliušo atvejų šalyje daugėja dėl augančio kiekio tėvų, neskiepijančių savo vaikų privalomais skiepais.

„Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4 ir 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6 – 7 metų ir 15 – 16 metų vaikai. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5 – 10 metų, kitaip imunitetas vėl susilpnės ir nebeapsaugos nuo infekcijos“, – komentavo J. Aleksandrovičienė.

Medikė taip pat pridūrė, kad įprastai vakcina užtikrina patikimą apsaugą per pirmuosius porą metų po skiepijimo, tačiau laikui bėgant imunitetas silpsta. Anot jos, net ir persirgus, susiformavęs natūralus imunitetas – tik trumpalaikis.

„Jei skiepytas žmogus susirgo kokliušu, tikimybė susirgti sunkiomis ligos formomis mažėja. Dažniausiai kosulys nesitęsia tiek ilgai, rečiau kartojasi spazminiai kosulio priepuoliai bei vėmimas po kosulio priepuolių. Jei suserga skiepyti vaikai, rečiau pasireiškia apnėja (gyvybei pavojingas trumpalaikis kvėpavimo sustojimas), cianozė (pamėlusi oda dėl deguonies stygiaus) ir vėmimas.“ – apie skiepų naudą kalbėjo vaikų ligų gydytoja.

Serga ir pilnai skiepyti vaikai – kalta COVID-19 švaros pandemija?

Socialiniuose tinkluose galima aptikti ne vieną mažamečių tėvų pasakojimą apie tai, kaip kokliušu suserga ir pagal pilną programą skiepytos jų atžalos.

Vienoje feisbuko grupėje dalinamasi istorija, kaip užsikrėtė mokykloje kartu besimokę penktokai, kurie taip pat skiepyti nuo šios ligos.

Svarstant, kas galėjo įtakoti tokį kokliušo protrūkį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, einama prie išvados, kad ne antivakseriai čia kalti, bet po COVID-19 pandemijos nusistovėjusi tvarka, kai rankos nuolat dezinfekuojamos iki blizgėjimo ir iki šiol vis dar prisilaikoma atstumo sunegalavus.

„Mūsų vyresnėlė paskiepyta visais skiepais pagal rekomendacijas, tačiau darželyje, matyt, vyko virusų vakarėlis, išguldęs pusę grupės – vieni gavo Covidą, kiti – kokliušą. Pasilpęs imunitetas – net ir paskiepytas nesugebėjo atsilaikyt“, – dalinosi viena mama.

Dažniausiai užkratu „pasidalinama“ namuose

Kokliušas – infekcinė bakterinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ją sukelia bakterija, aptinkama užsikrėtusio asmens burnoje, nosyje ir gerklėje^[2].

Užkratas perduodamas oro lašeliniu būdu nuo užsikrėtusio žmogaus: kosint, čiaudint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Dažnai vyresni broliai, seserys ir tėvai, kurie gali būti bakterijų nešiotojais, parneša ligą namo ir užkrečia kūdikį namuose.

Susirgus kokliušu pasireiškia intensyvūs kosulio priepuoliai, kuriuos lydi kriokiantis kvėpavimas arba „lojantis“ spazminis kosulys.

Per šiuos priepuolius dažnai iškosėjamos tirštos, skaidrios gleivės, jie dažnai sukelia vėmimą. Iš pradžių kosėjimo priepuoliai pasireiškia naktimis, po to vis dažniau kartojasi ir dienos metu ir gali tęstis nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM nurodo, kad efektyviausia kokliušo prevencinė priemonė yra skiepai ir per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai yra paskiepijami tris kartus, vėliau sulaukus pusantrų metų ir galiausiai tik 15-16 metų.

Nepaisant to, daugėja atvejų, kai suserga tokio amžiaus nesulaukę paskiepyti paaugliai ir sėkmingai dalinasi užkratu ugdymo įstaigose. Tik apie tokius atvejus žiniasklaidoje nerašoma.