Nuo ateinančių metų Lenkijos bankams pelno mokestis šoktels iki 30%
Nuo 2026 metų Lenkijos bankai susidurs su reikšmingu finansiniu pokyčiu – jų pelno mokestis bus padidintas iki 30%. Tai bus didžiausias tarifas per pastarąjį dešimtmetį ir laikinas, bent jau taip tvirtina vyriausybė. Po šio šuolio numatoma, kad mokestis palaipsniui mažės: 2027 metais jis turėtų kristi iki 26%, o nuo 2028-ųjų stabilizuosis ties 23%. Tuo tarpu Lietuvos bankai panašiems pokyčiams labai priešinasi ir teigia, kad tokia mokestinė aplinka pablogintų šalies įvaizdį.
Lenkijos valdžia šį sprendimą argumentuoja socialinio teisingumo principu – pastaraisiais metais bankai uždirbo rekordiškai daug dėl aukštų palūkanų normų ir ekonominių pokyčių, tad dabar, anot politikų, atėjo metas „solidariai prisidėti prie valstybės finansų stabilumo“[1].
Bankai tokią idėją priėmė gerokai skeptiškiau: sektoriaus atstovai perspėja, kad padidintas mokestis gali apsunkinti kreditavimą, stabdyti investicijas ir galiausiai paveikti paprastus klientus. Vis dėlto, politinė dauguma jau pasisakė už reformą, todėl dabar sektorius laukia vieno likusio atsakymo – ar šią idėją pasirašys prezidentas.
Prie šalies gynybos mūsų bankai neprisidėtų
O štai Lietuvos bankai, panašu, nusiplaus nuo solidarumo įnašo į šalies gynybos biudžetą ir visą likusią naštą paliks „kitiems šaltiniams“. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui, kad, baigiant galioti bankų įnašui, krašto apsaugos poreikiai būtų finansuojami Valstybės gynybos fondo kitomis pajamomis – už balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 17. Kitų metų fondo pajamos gynybai sieks 700,3 mln. eurų.
Į fondą lėšos bus renkamos ne tik iš bankų, bet ir dalies pelno mokesčio, akcizų bei gyventojų pajamų mokesčio – 25 mln. eurų skiriama civilinei saugumo infrastruktūrai savivaldybėse, pavyzdžiui, slėptuvių įrengimui. Nauja tvarka leis fondo lėšomis finansuoti karinio mobilumo ir dvejopos paskirties transporto infrastruktūrą, karinės infrastruktūros palaikymą bei sąjungininkų pajėgų priėmimą, pavyzdžiui, Vokietijos brigadai.
Kitų metų biudžete gynybai numatyta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų. Vis dėlto politikai ir visuomenė kelia klausimų, kiek lėšų tiesiogiai skiriama gynybai, o kiek – netiesioginėms reikmėms. Lietuva iki 2030 m. įsipareigojo gynybai skirti po 5–6 proc. BVP, o per artimiausius metus papildomai reikia surinkti 10–12 mlrd. eurų nacionalinės divizijos ir kitų kritinių pajėgumų formavimui.
Lietuvos bankas: reiktų didinti mokesčius
O štai lapkritį Lietuvos bankas pranešė, kad jau kitąmet valstybės biudžetas gali surinkti apie 140 mln. eurų mažiau pelno mokesčio nei planuota. Skirtumą bus galima kompensuoti kitų mokesčių pajamomis, tačiau tai turės apie 0,2 proc. BVP poveikį[2].
LB pažymi, kad mokesčio bazė augs lėčiau nei planuota, o silpnesnė ekonomikos raida gali prisidėti prie mažesnių pajamų. Vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas valstybės įsiskolinimo ir skolos tvarkymo sąnaudų didėjimas.
Valstybės skola kitąmet sieks apie 45 proc. BVP, 2027 m. – 48,5 proc., tačiau dėl žemo įsiskolinimo lygio rizika išlieka maža. LB taip pat prognozuoja, kad planuojama mokesčių reforma kitąmet gali padidinti vidutinę infliaciją apie 1,2 proc. punkto, daugiausia dėl akcizo, PVM šildymui ir draudimo mokesčio.
Nors pajamų ir turto mokesčių poveikis kainoms tiesioginis bus nedidelis, per penkerius metus nauji sprendimai gali lemti apie penktadalį viso kainų lygio augimo 2026–2030 m. Biudžeto projektas Seime svarstomas ir turėtų būti priimtas iki gruodžio 23 d.
