Deepfake klastotės paveikė kas šeštą europarlamentarę: L. Schilling ragina ES veikti

Austrijos žaliųjų europarlamentarė Lena Schilling viešai papasakojo, kaip internete aptiko dirbtiniu intelektu sukurtas savo nuogas nuotraukas, ir paragino Europos Sąjungą veikti. Berlyno ekspertų centro „Agora Digitale Transformation“ (ADT) tyrimo duomenimis, seksualizuotų klastočių (angl. deepfake) taikiniu tapo 50 Europos Parlamento narių, iš jų 46 moterys. Tai maždaug kas šešta europarlamentarė. Nuo gruodžio 2 d. ES įsigalios „nurenginėjimo“ programėlių draudimas, o 119 europarlamentarų reikalauja užtikrinti, kad jis būtų vykdomas.

L. Schilling nuotraukos iš pirmosios spaudos konferencijos buvo paverstos nuogomis

„The Guardian“ duomenimis, L. Schilling apie internete plintančias savo nuogas klastotes sužinojo praėjusį mėnesį. Atidariusi nuorodas ji pamatė nuotraukas iš vienos pirmųjų savo spaudos konferencijų, kurios buvo skaitmeniniu būdu pakeistos taip, kad atrodytų, jog ji be drabužių. Apie klastotes ją įspėjo pats ADT, kuris ir aptiko šiuos vaizdus internete.

„Jaučiausi pasibjaurėjusi. Prisimenu, kaip jaudinausi ir kaip ilgai ruošiausi tai spaudos konferencijai. O pamatyti, kad kažkas šį vaizdą naudoja norėdamas man pakenkti ir mane pažeminti, buvo tikrai sunku suvokti“, – britų dienraščiui sakė europarlamentarė.

L. Schilling tokias klastotes vadina „skaitmeniniu smurtu prieš moteris“, kuris prisideda prie seksistinių įžeidinėjimų, priekabiavimo ir smurto, su kuriais susiduria politikoje dirbančios moterys. Pasak jos, tai kelia grėsmę demokratijai: „Tokie dalykai dar labiau apsunkina ėjimą į politiką. Tik įsivaizduokite, kas nutiktų mūsų visuomenei, jei vis daugiau moterų dingtų iš viešojo gyvenimo.“

ADT tyrimas: klastotės paveikė 46 europarlamentares

Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso (Greens/EFA) frakcijos spalio 5 d. pranešime nurodoma, kad ADT tyrimas yra pirmasis sisteminis įvertinimas, kiek europarlamentarių paveikė dirbtinio intelekto sukurtas seksualizuotas smurtas. Be anksčiau nustatytų atvejų, susijusių su nacionalinių parlamentų nariais, tyrimas nustatė dar 50 paveiktų Europos Parlamento narių, iš jų 46 moteris.

„The Guardian“ primena, kad ankstesnis ADT tyrimas nustatė 138 paveiktas parlamentares iš 22 ES šalių. Jo duomenimis, moterys 33 kartus dažniau nei jų kolegos vyrai buvo vaizduojamos pornografinėse klastotėse arba su jomis siejamos. Pasak ADT, šie duomenys rodo, kad klastočių pornografija tapo „sistemine grėsme moterims Europos politikoje“.

L. Schilling pranešime aprašė, kaip veikia ši prievarta: „Be jų žinios ar sutikimo kuriamos ir platinamos dirbtinio intelekto sugeneruotos nuogos nuotraukos arba prie jų nuotraukų pridedamas mygtukas „Nurenk ją“. Būtent tai nutiko 50 šio Parlamento narių, iš jų 46 moterims. Aš esu viena iš jų.“ „Smurtas senas. Metodas naujas. Tikslas – pažeminti, įbauginti ir nutildyti moteris“, – pridūrė ji.

„Noriu gyventi pasaulyje, kuriame moterys galėtų ateiti į politiką, būti matomos ir kelti balsą nebijodamos seksualizuoto smurto. Tai, ką toleruojame dabar, rytoj gali tekti iškęsti mūsų dukroms“, – pranešime rašė europarlamentarė.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Paveikti Europos Parlamento nariai	50, iš jų 46 moterys	ADT, Greens/EFA
Paveiktų europarlamentarių dalis	maždaug kas šešta	Greens/EFA, „The Guardian“
Paveiktos nacionalinių parlamentų narės (ankstesnis tyrimas)	138 iš 22 ES šalių	„The Guardian“
Kiek dažniau taikomasi į moteris nei į vyrus	33 kartus	„The Guardian“
Laišką pasirašę europarlamentarai	119	„The Guardian“
„Nurenginėjimo“ programėlių draudimo pradžia	2026 m. gruodžio 2 d.	Greens/EFA, „The Guardian“

Šaltiniai: „The Guardian“, Greens/EFA.

119 europarlamentarų reikalauja, kad draudimas būtų vykdomas

L. Schilling ir Vokietijos žaliųjų europarlamentarė, Greens/EFA frakcijos pirmininkė Terry Reintke inicijavo laišką Europos Komisijai ir valstybėms narėms. Jį, „The Guardian“ duomenimis, pasirašė 119 europarlamentarų, o Greens/EFA nurodo, kad laišką palaikė ir socialdemokratų, liberalų bei kairiųjų frakcijų vadovai.

Laiške reikalaujama, kad gruodžio 2 d. visoje ES įsigaliosiantis draudimas programėlėms ir svetainėms, kurios dirbtiniu intelektu „nurengia“ moteris, būtų papildytas mechanizmais, galinčiais jį užtikrinti. „Draudimas popieriuje nieko neapsaugo, kol jis nevykdomas“, – rašoma laiške. Jame pabrėžiama, kad plačiai naudojamomis „nurenginėjimo“ programėlėmis moterų nuotraukas galima „nurengti“ vienu paspaudimu.

„Jų tikslas – pažeminimas ir moterų kūno kontrolė, o poveikis – viešasis gyvenimas politikėms tampa priešiškesnis. Kiekviena jauna moteris, svarstanti apie politinę karjerą, dabar turi įvertinti, kad tai gali nutikti ir jai“, – teigiama laiške.

T. Reintke pranešime sakė, kad skaitmeninio smurto mastas šokiruoja. „Atrodo, kad vien būti moterimi viešumoje pakanka, jog pabustų žemiausi instinktai. Tai tik tie atvejai, apie kuriuos žinome. Tikrasis mastas greičiausiai daug didesnis“, – teigė ji. Pasak politikės, Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo gruodžio 2 d. visos „nurenginėjimo“ programėlės išnyktų, o technologijų bendrovės turi gerokai lengviau ir greičiau šalinti be sutikimo paskelbtus nuogus vaizdus. „Turime sugriauti verslo modelį, kuriuo grindžiamas skaitmeninis smurtas“, – pabrėžė ji. „Našta turi būti perkelta. Negalima palikti nukentėjusiesiems rūpintis, kad žeminantys vaizdai ir vaizdo įrašai būtų pašalinti“, – sakė T. Reintke. Ji paragino visų demokratinių frakcijų narius paremti šiuos reikalavimus ir pabrėžė, kad platformos turi prisiimti atsakomybę ir už ją atsakyti.

L. Schilling: „Tai negali tapti nauja norma“

L. Schilling sakė kalbėjusi ir su kitomis paveiktomis europarlamentarėmis, tačiau jos bijojusios kalbėti viešai. „Bet nėra ko gėdytis. Žmonės piktnaudžiavo jūsų nuotraukomis, jūs nieko blogo nepadarėte“, – sakė ji. Europarlamentarė tikisi, kad jos istorija paskatins valstybes nares imtis technologijų bendrovių, kurioms toks skaitmeninis smurtas gali būti pelningas verslo modelis.

Pasak jos, laiško tikslas – priversti nacionalines institucijas užkamšyti spragas ir apėjimo būdus, kurie leistų programėlėms toliau veikti ES. „Mus nurengė be mūsų sutikimo. Tai negali tapti nauja norma“, – sakė L. Schilling. „Viskas paprasta. Kiekviena moteris, norinti kandidatuoti, turėtų galėti tai daryti nebijodama, kad bus nurengta prieš savo valią.“