Sarah Forbes Bonetta: nauja biografija apie karalienei Viktorijai „padovanotą“ afrikietę

Septynerių metų afrikietė mergaitė 1850 m. Vindzoro pilyje buvo pristatyta karalienei Viktorijai kaip „diplomatinė dovana“ iš Dahomėjos karaliaus. Ji tapo žinoma kaip Sarah Forbes Bonetta – karalienės globotinė ir viena dažniausiai vaizduotų savo laikmečio afrikiečių moterų. Kanados istoriko Henry Lovejoy naujoje biografijoje teigiama, kad ji niekada nebuvo iš tiesų laisva. Bonettos proproanūkis, Londono advokatas Bayo Randle, knygą sutiko palankiai, nors ji ir nėra jam patogi.

Àìná buvo paimta į nelaisvę penkerių metų

„The Guardian“ duomenimis, mergaitė gimė 1843 m. Òkè-Òdàn mieste dabartinės Nigerijos pietvakariuose ir buvo vadinama Àìná. 1848 m. Dahomėjos karaliaus Ghezo pajėgos užpuolė jos miestą ir nužudė jos šeimą. Manoma, kad penkerių metų mergaitę į nelaisvę paėmė agodjié – vien iš moterų sudarytas karaliaus pulkas – ir ji buvo laikoma Ghezo dvare.

1850 m. į Dahomėją, dabartinį Beniną, atvyko Karališkojo laivyno Vakarų Afrikos eskadros karininkas Frederickas Forbesas. Eskadra buvo įkurta siekiant užtikrinti transatlantinės vergų prekybos panaikinimą, o F. Forbesas norėjo įtikinti Ghezo pasirašyti sutartį prieš vergovę. Misija nepavyko, tačiau F. Forbesas paprašė leisti mergaitę išsivežti į Angliją.

„English Heritage“ duomenimis, tarp Ghezo dovanų – romo statinės, kaurių kriauklių ir prabangaus audinio – buvo ir „belaisvė mergaitė“. F. Forbesas manė, kad dvejus metus nelaisvėje laikytas ir vergų prekeiviams neparduotas vaikas greičiausiai buvo aukštos kilmės, ir baiminosi, kad ji gali būti paaukota. Badagryje, buvusiame vergų prekybos uoste, mergaitė buvo pakrikštyta Sarah Forbes Bonetta – kapitono pavarde ir jo laivo HMS „Bonetta“ vardu.

Biografas: Bonetta iki 19 metų buvo faktiškai priklausoma nuo karalienės

H. Lovejoy knygoje aprašoma, kaip F. Forbesas dar prieš atvykdamas į Angliją prašė, kad mergaitė taptų „karūnos nuosavybe“. Pasak istoriko, tai reiškė, kad pagal po vergovės panaikinimo galiojusias teisines struktūras Bonetta buvo „faktiškai įpareigota tarnauti karalienei Viktorijai iki 19 metų“.

H. Lovejoy, kartu su Kartikay Chadha kūręs tyrimų svetainę, nurodo, kad po vergovės panaikinimo daugiau nei 700 tūkst. iš vergvaldžių „išlaisvintų“ afrikiečių, įskaitant Didžiosios Britanijos vyriausybės, buvo priversti iki 14 metų atidirbti, kad „apmokėtų savo pačių laisvės kainą“. Bonetta, pasak jo, buvo šios priverstinio darbo sistemos elito dalis ir buvo rengiama tapti misioniere, turėjusia apkrikštyti Afriką.

„Saros atvaizdas buvo naudojamas karalienės geranoriškumo idėjai skleisti – tuo metu, kai „išlaisvinti“ afrikiečiai buvo verčiami atidirbti“, – sakė Kolorado universiteto Boulderyje profesorius H. Lovejoy. Vis dėlto, kai 1858 m. Bonetta dalyvavo karalienės dukters vestuvėse, Amerikos abolicionistai tai laikė įrodymu, kad Viktorija tiki lygybe.

Metai	Įvykis	Šaltinis
1843	Gimė Òkè-Òdàn mieste (dabartinė Nigerija)	„The Guardian“
1848	Šeima nužudyta, mergaitė paimta į nelaisvę	„The Guardian“
1850	F. Forbesas ją išsiveža į Angliją, pristatoma karalienei	„English Heritage“
1858	Dalyvauja karalienės dukters vestuvėse	„The Guardian“
1862	Išteka už J. P. L. Davieso	„English Heritage“
1880	Miršta nuo tuberkuliozės Madeiroje, sulaukusi 37 metų	„The Guardian“

Šaltiniai: „The Guardian“, „English Heritage“.

Karalienė mergaitę siuntė mokytis į Siera Leonę

„English Heritage“ duomenimis, karalienė Viktorija pirmą kartą susitiko su mergaite 1850 m. lapkričio 9 d. ir savo dienoraštyje parašė, kad F. Forbesas „išgelbėjo jai gyvybę, paprašęs jos kaip dovanos“. F. Forbesas džiaugėsi mergaitės pažanga: „Ji tikras genijus, dabar gerai kalba angliškai ir turi didelį muzikos talentą.“

1851 m. Bonetta buvo išsiųsta į Bažnytinės misionierių draugijos mokyklą Fritaune, Siera Leonėje, nes buvo tikimasi, kad ji pati taps misioniere. Ten ji jautėsi nelaiminga ir po ketverių metų grįžo į Angliją. Karalienė ją apgyvendino buvusių misionierių Schoenų šeimoje Gilingeme, Kente, o vėliau, nepaisant Bonettos nenoro, – Braitone, kur ji turėjo būti įvesta į britų aukštuomenę. Pasak „English Heritage“, jos pasiekimus atidžiai stebėjo spauda ir tie, kurie norėjo patikrinti tuomet paplitusius rasistinius įsitikinimus apie afrikiečių intelektą.

Karalienė pritarė vedyboms su turtingu pirkliu

Karalienė Viktorija mokėjo už Bonettos mokslus, pritarė jos santuokai su vienu turtingiausių Vakarų Afrikos vyrų ir tapo jos vyriausiosios dukters krikštamote. Bonetta buvo ištekinta už pirklio ir filantropo Jameso Pinsono Labulo Davieso, apie kurį rašė: „Nejaučiu jam nė krislelio meilės.“ „English Heritage“ duomenimis, pora susituokė 1862 m. rugpjūčio 14 d., o vestuvės sutraukė minias žmonių.

H. Lovejoy knyga paneigia kelis mitus: kad Bonetta buvo jorubų princesė, kad ji pati buvo karalienės krikšto dukra ir kad didžiąją gyvenimo dalį praleido Anglijoje. Ji buvo gabi kalbininkė, muzikantė, kelionių aprašų autorė, pedagogė ir viena žymiausių XIX a. Lagoso moterų. Bonetta mirė nuo tuberkuliozės Madeiroje 1880 m., sulaukusi 37 metų.

Proproanūkis: „Ji yra ankstyvas juodaodžių Britanijos pavyzdys“

„Nemanau, kad žmogus, turintis valią, gali būti „padovanotas“ kitam, bet jei ji nebūtų buvusi padovanota karalienei Viktorijai, ar aš čia būčiau?“ – „The Guardian“ sakė 37 metų B. Randle. Šeima iki šiol saugo graviruotą taurę ir lėkštę, kurias karalienė padovanojo Bonettos dukrai Viktorijai, karalienės padedama baigusiai Čeltenhamo mergaičių koledžą.

B. Randle'ui dvilypumą simbolizuoja 1851 m. Karališkosios monetų kalyklos vyriausiojo graverio Benedetto Pistrucci sukurtas gipsinis Bonettos biustas, kurį H. Lovejoy rado privačioje kolekcijoje. „Kas gali pamatyti, kaip jo protėvė atrodė vaikystėje, kultūrinius ženklus ant jos veido? Tai nuostabu. Tačiau kartu tai buvo frenologijos tikslais rasistiniame kontekste sukurtas biustas“, – sakė jis.

„Būtų klaida jos istoriją vaizduoti kaip vien tragišką. Mano proprosenelė buvo labai gabi, drąsi ir oriai įveikė negandas (...) Ji yra ankstyvas juodaodžių Britanijos pavyzdys“, – sakė B. Randle.