Folklandų salos vėl susiduria su priešiška Argentina: J. Milei taikosi į naftos projektą

Praėjus 44 metams po karo, Folklandų salos vėl susiduria su priešiška Argentina. Šį kartą Buenos Airės nesiunčia karių, o vykdo ekonominį spaudimą. Argentinos prezidentas Javieras Milei siekia kriminalizuoti bendroves ir asmenis, dalyvaujančius naftos projekte „Sea Lion“ į šiaurę nuo salų, ir užsimena, kad kitas taikinys gali būti žvejybos pramonė. Jungtinė Karalystė paprašė Interpolo atmesti Argentinos prašymus suimti su projektu susijusius žmones, o salų gyventojai sako, kad tokios įtampos nebuvo nuo 1982 m.

Salų vadovai: tokio Argentinos spaudimo nebuvo nuo 1982 m.

„The Guardian“ aprašo mėnesinį Folklandų salų įstatymų leidžiamosios asamblėjos posėdį Stanlio mieste. Jame asamblėjos narys Lewisas Cliftonas, kurio šeima salose gyvena nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos, perspėjo, kad prieš salas vykdomas precedento neturintis ekonominis karas. „Mane neramina, kad šį kartą Argentinos spaudimas yra kitokio lygio. Galbūt aršesnis ir karingesnis tonas nei nuo 1982 m., nes jis gali pakenkti pačiai mūsų ekonominei raidai“, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo ir asamblėjos narė Dot Gould, Pebble salos savininkė. „Manau, kad nuo 1982 m. tai bene rimčiausia padėtis mums“, – sakė ji. Salų vyriausybės vadovė Andrea Clausen, kuriai invazijos metu buvo dešimt metų, ragino deeskaluoti įtampą. „Esame 4 000 žmonių, kurie rūpinasi savo reikalais, ir mūsų istorija yra gilesnė ir senesnė nei jų“, – sakė ji.

„The Guardian“ pažymi, kad J. Milei, kurio populiarumas šalyje mažėja ir kurio laukia rinkimai, priėmė teisės aktus, kriminalizuojančius bendroves ir asmenis, susijusius su besikuriančia salų naftos pramone. Jis taip pat užsiminė, kad kitas taikinys gali būti žvejybos pramonė, kuria dabar remiasi salų gerovė.

Argentina siekia sustabdyti naftos projektą „Sea Lion“

Naftos telkinys „Sea Lion“ Šiaurės Folklandų baseine yra maždaug už 136 mylių į šiaurę nuo salų. Projektui vadovauja Izraelio bendrovė „Navitas“ su britų partnere „Rockhopper Exploration“. „The Guardian“ duomenimis, nepriklausomi vertinimai rodo, kad telkinys galėtų patrigubinti salų BVP ir leistų sukurti Norvegijos pavyzdžio valstybės turto fondą. Bendrovės tikisi pradėti gręžti per kelis mėnesius, tačiau neseniai iš projekto pasitraukė du stambūs rangovai.

J. Milei pradėjo baudžiamąsias bylas prieš „Navitas“ ir „Rockhopper Exploration“. Argentinos kongresui pateiktas nacionalinio suvereniteto įstatymo projektas sankcijas išplėstų ir šių bendrovių filialams, finansiniams tarpininkams, akcininkams bei tiekėjams. Projekte yra ir nuostatų, galinčių paliesti Folklandų žvejybos sektorių. Rugsėjo 28 d. J. Milei davė JK dvi savaites sustabdyti projektą, priešingu atveju grasindamas kreiptis į arbitražą pagal JT jūrų teisės konvenciją.

Spaudimas apima ir Interpolą. „The Guardian“ duomenimis, JK nusiuntė laišką į Interpolo būstinę Lione, prašydama Argentinos „raudonuosius pranešimus“ dėl su projektu susijusių asmenų, tarp jų britų piliečių, suėmimo vertinti kaip politiškai motyvuotus. Interpolas atsakė, kad laikysis savo konstitucijos 3 straipsnio, draudžiančio politinio pobūdžio veiklą. Naftos ir žvejybos darbuotojai baiminasi, kad keliaudami, ypač į Pietų Ameriką, gali tapti taikiniu.

JK užsienio reikalų sekretorius E. Milibandas žada ginti salų verslą

JK užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas parlamentui sakė, kad JK apsaugos Folklanduose dirbančias bendroves nuo Argentinos spaudimo pagal prekybos interesų apsaugos įstatymą. Jis leidžia uždrausti britų asmenims ir bendrovėms vykdyti konkrečius užsienio įstatymus, o nukentėjusieji galėtų reikalauti žalos atlyginimo JK teismuose. „JK parama Folklandų saloms yra tvirta. Argentinos bandymai įbauginti teisėta komercine veikla užsiimančias bendroves ir asmenis yra nepriimtini“, – sakė E. Milibandas.

Premjeras Andy Burnhamas parlamente pranešė, kad klausimą ir „aiškią bei deklaruotą salų gyventojų valią likti britais“ aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Salų gyventojai griežtesnę Londono poziciją sutiko palankiai, tačiau pasitikėjimas išlieka ribotas. „Niekada nepasitikėjau Užsienio reikalų ministerija ir pasirodė, kad buvau teisi“, – „The Guardian“ sakė 84 metų Norma Edwards.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Salų gyventojai	apie 3 600	„The Guardian“
Gyventojai prieš keturis dešimtmečius	1 800	„The Guardian“
BVP vienam gyventojui	apie 2 000 svarų (1982 m.) → 85 000 svarų (2025 m.)	„The Guardian“
Balsavę už buvimą britų teritorija (2013 m.)	99,8 proc.	„The Guardian“
Žuvę 1982 m. kare	649 argentiniečiai, 255 britų kariai, 3 salų gyventojai	„The Guardian“
Britų pajėgos Mount Pleasant ir Dangun Žengimo saloje	1 800 karių, keturi „Typhoon“ naikintuvai	„The Guardian“

Šaltinis: „The Guardian“.

Kalmarų žvejyba salas pavertė vienomis turtingiausių pasaulyje

„The Guardian“ salas vadina britų sėkmės istorija. Prieš keturis dešimtmečius jose gyveno 1 800 žmonių, o ekonomika rėmėsi vilna ir priklausė nuo JK vyriausybės paramos. 1986 m. JK leido salose įsteigti 200 jūrmylių išskirtinę žvejybos zoną, o licencijos Ispanijos, Korėjos ir Taivano kalmarų žvejybos laivynams atnešė dideles pajamas. BVP vienam gyventojui išaugo nuo maždaug 2 000 svarų 1982 m. iki 85 000 svarų 2025 m. Pagal šį rodiklį salos yra šeštos pasaulyje, iškart po Norvegijos. „Tai buvo transformuojantis pokytis“, – sakė žvejybos bendrovių asociacijos pirmininkas Johnas Bartonas.

Gyventojų skaičius pastaruoju metu auga 3 proc. per metus, salose gyvena apie 70 tautybių žmonių. Vis dėlto kalmarų populiacijos labai svyruoja. Didžiausios žvejybos bendrovės „Fortuna“ vadovas Jamesas Wallace'as sako, kad laimikiai mažėja. Todėl salų gyventojų viltys siejamos su nafta. „Nuo 1982 m. Folklandai užtikrino, kad būtume finansiškai nepriklausomi, išskyrus gynybą. 1982 m. neturėjome pinigų ir niekada nenorime vėl atsidurti tokioje padėtyje“, – sakė A. Clausen.

Britų karinės pajėgos daro Argentinos karinę grėsmę daugiausia hipotetinę. Vis dėlto, pasak salų gyventojų, Argentinos retorika atgaivina karo traumas. „Kai kas iki šiol kenčia nuo karo padarinių – vyresni žmonės turi potrauminio streso sutrikimą“, – sakė prekybos rūmų valdybos narys Mike'as Summersas.