DI revoliucija Lietuvos darbuotojų nepasiekė? Net 8 iš 10 sutaupo vos iki 2 valandų

Aštuoni iš dešimties lietuvių nesutaupo nė trijų valandų per savaitę

Dirbtinis intelektas turėjo išlaisvinti darbuotojus nuo nuobodžių, pasikartojančių užduočių ir sutaupyti valandų valandas. Tačiau naujausias Baltijos šalių tyrimas atskleidė visai kitokią realybę. Nors lietuviai vis dažniau pasitelkia DI darbo reikmėms, net aštuoni iš dešimties apklaustųjų per savaitę sutaupo daugiausia dvi valandas arba nesutaupo nieko. Beveik kas ketvirtas šios technologijos darbe apskritai nėra išbandęs.

Dar iškalbingesnis palyginimas su kaimyninėmis šalimis. Latvijoje ir Estijoje gerokai didesnė darbuotojų dalis teigia, kad DI jiems padeda sutaupyti bent tris valandas per savaitę. „Samsung“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad lietuviai dirbtinį intelektą dažniausiai naudoja paprastoms užduotims, nors didžiausias technologijos potencialas slypi visai kitur. Ekspertė paaiškino, kodėl greitai parašytas laiškas dar nereiškia, kad iš tiesų dirbame efektyviau.

Dirbtinis intelektas jau darbo vietose, tačiau ne visiems

Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų nuomonės apklausa parodė, kad dirbtinis intelektas pamažu tampa Lietuvos darbuotojų kasdienybės dalimi. Tyrimo duomenimis, DI įrankius kasdien darbe naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, o dar 25,8 proc. juos pasitelkia kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis – 23,9 proc. – apklaustųjų pripažįsta, kad dirbtinio intelekto darbo reikmėms nėra naudoję nė karto.

„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, šie rezultatai rodo, kad DI integracija į kasdienius darbo procesus dar tik įsibėgėja. Nors technologija daugeliui jau pažįstama, ji vis dar dažniau naudojama pavienėms užduotims atlikti, o ne nuosekliai darbo eigai optimizuoti. Būtent dėl to darbuotojai ne visuomet pajunta apčiuopiamą produktyvumo augimą.

Dažniausiai DI prašome parašyti tekstą arba surasti informaciją

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai dirbtiniam intelektui dažniausiai patiki palyginti nesudėtingas užduotis. Populiariausias jo panaudojimo būdas – informacijos paieška, kuriai DI pasitelkia 52,1 proc. respondentų. Dar 37,6 proc. apklaustųjų technologiją naudoja tekstams rašyti ar redaguoti, o 35,2 proc. – naujoms idėjoms generuoti.

Tačiau kai kalba pasisuka apie sudėtingesnius darbus, skaičiai gerokai sumažėja. Duomenų analizei ar ataskaitoms rengti DI pasitelkia tik 19,8 proc. apklaustųjų, o darbo procesams automatizuoti – vos 14,4 proc. Tai rodo, kad technologija dažniausiai naudojama kaip pagalbininkė atskiroms užduotims, nors galėtų būti pritaikoma ir platesniems darbo procesams.

„Šiandien daugelis darbuotojų jau žino, kad DI gali per kelias sekundes parengti laiško juodraštį ar apibendrinti informaciją. Tačiau tai – tik nedidelė technologijos potencialo dalis. Didžiausias produktyvumo pokytis įvyksta tuomet, kai DI ne tik padeda greičiau atlikti vieną užduotį, bet ir leidžia iš esmės pakeisti pasikartojančių darbų eigą“, – aiškina E. Tamelytė.

Pasak ekspertės, užuot kiekvieną kartą prašius DI apibendrinti atskirą dokumentą, galima sukurti nuoseklų procesą, kuriame informacija būtų automatiškai surenkama, susisteminama ir parengiama tolesnei analizei. Tokiu būdu darbuotojui liktų daugiau laiko sprendimams, kuriems būtinas žmogiškasis vertinimas, o technologija padėtų sumažinti kasdienę rutiną.

Skaičiai iškalbingi: dauguma lietuvių sutaupo vos iki dviejų valandų

Dar daugiau apie dirbtinio intelekto naudą atskleidžia duomenys, kiek darbo laiko ši technologija iš tiesų padeda sutaupyti. Apklausos rezultatai rodo, kad 13,1 proc. Lietuvos respondentų naudodamiesi DI nesutaupo nė kiek laiko, o dar 68,7 proc. per savaitę sutaupo ne daugiau kaip dvi valandas. Sudėjus šiuos rodiklius paaiškėja, kad net 81,8 proc. apklaustųjų DI padedami per savaitę sutaupo daugiausia dvi valandas arba nesutaupo nieko.

Bent tris valandas per savaitę sutaupo tik 18,2 proc. Lietuvos respondentų. Tuo metu Latvijoje šis rodiklis siekia 29,6 proc., o Estijoje – 24,6 proc. Vadinasi, Latvijoje tokią laiko naudą patiriančių apklaustųjų dalis yra 11,4 procentinio punkto didesnė nei Lietuvoje, o Estijoje – 6,4 procentinio punkto didesnė.

Pasak E. Tamelytės, šie skirtumai primena, kad vien naudojimasis dirbtiniu intelektu dar negarantuoja didesnio darbo našumo. Svarbu ne tik tai, kaip dažnai darbuotojas pasitelkia technologiją, bet ir kokias užduotis jai patiki bei kiek laiko sutaupo įvertinus visą darbo procesą.

Ekspertė perspėja: greitai parašytas laiškas dar nereiškia didesnio produktyvumo

Dirbtinis intelektas gali per kelias sekundes sugeneruoti laiško juodraštį, parengti teksto santrauką ar pasiūlyti idėjų, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas automatiškai sutaupys laiko. Jei DI pateiktą informaciją tenka ilgai tikrinti, taisyti klaidas ar perrašyti netikslias formuluotes, galutinė nauda gali būti gerokai mažesnė, nei atrodė iš pradžių.

„Jeigu darbuotojas sutaupo penkias minutes rengdamas laišką, tačiau tiek pat laiko praleidžia tikrindamas ir taisydamas DI pateiktą informaciją, apčiuopiamos naudos gali ir nelikti. Todėl svarbu vertinti ne vien technologijos veikimo greitį, bet ir galutinį rezultatą – kiek laiko, įvertinus visas užduoties dalis, iš tiesų pavyko sutaupyti“, – pastebi E. Tamelytė.

Ekspertės teigimu, didesnę naudą galima pasiekti pirmiausia įvertinus, kurie darbai kartojasi kasdien ar kas savaitę ir reikalauja daugiausia laiko. Tokias užduotis pritaikius DI galimybėms, galima sutaupyti ne pavienes minutes, o reikšmingą kiekį valandų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad technologijos pateiktus rezultatus, ypač kai jie naudojami svarbiems sprendimams priimti, vis tiek būtina tinkamai patikrinti.

Didžiausia DI nauda gali slypėti visai kitur

Nors dirbtinio intelekto nauda dažniausiai matuojama sutaupytomis minutėmis ar valandomis, ekspertai siūlo pažvelgti ir į kitą aspektą – kiek kasdienių sprendimų technologija gali padėti priimti arba atlikti už žmogų. Būtent šia kryptimi DI vis sparčiau žengia iš kompiuterių ekranų į išmaniuosius telefonus ir kitus kasdien naudojamus įrenginius.

„Šiandien apie DI vis dar dažniausiai galvojame kaip apie įrankį, kuriam turime suformuluoti užduotį, kad gautume norimą rezultatą. Tačiau ši technologija vystoma kita kryptimi – link sprendimų, kurie geba atpažinti situaciją, prisitaikyti prie žmogaus poreikių ir veiksmus atlikti savarankiškai“, – sako E. Tamelytė.

Pasak jos, tikroji DI vertė atsiskleidžia tuomet, kai žmogui nebereikia nuolat galvoti, kokią užduotį patikėti technologijai, nes ji natūraliai įsilieja į kasdienę veiklą. Tokių sprendimų jau galima rasti tiek darbo aplinkoje, tiek namuose, o jų tikslas – ne tik pagreitinti atskirus veiksmus, bet ir sumažinti žmogui tenkančią kasdienę naštą.

Pavyzdžiui, „Samsung“ išmaniuosiuose telefonuose veikiantis „Galaxy AI“ gali padėti apibendrinti susitikimus, susisteminti užrašus ar išversti pokalbį. Tuo metu išmanieji šaldytuvai gali prisidėti prie patogesnio maisto atsargų ir energijos sąnaudų valdymo. Šie pavyzdžiai, anot ekspertės, rodo, kad technologijų nauda nebūtinai apsiriboja greičiau atliktu darbu – ji gali pasireikšti ir mažesniu poreikiu nuolat rūpintis smulkiomis kasdienėmis užduotimis.

Ateityje svarbiausia bus ne minutės, o mažesnė kasdienė našta

E. Tamelytės vertinimu, dirbtinio intelekto kuriama vertė neturėtų būti matuojama vien tuo, kiek minučių pavyko sutaupyti atliekant konkrečią užduotį. Ne mažiau svarbu, ar technologija sumažina informacijos perteklių, palengvina pasikartojančius sprendimus ir leidžia žmogui daugiau dėmesio skirti svarbesnėms veikloms. Būtent gebėjimas sumažinti kasdienę rutiną ateityje gali tapti vienu svarbiausių kriterijų vertinant DI naudą.

„Per dieną priimame daugybę nedidelių sprendimų, kurių atskirai net nepastebime, tačiau kartu jie reikalauja daug mūsų laiko ir dėmesio. Jeigu technologija gali perimti bent dalį šios naštos, jos kuriama vertė tampa gerokai platesnė nei paprastas laiko taupymas“, – apibendrina ekspertė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos darbuotojai dirbtinį intelektą jau prisijaukina, tačiau dažniausiai išnaudoja tik dalį jo galimybių. Norint iš tiesų dirbti efektyviau, vien dažniau paprašyti DI parašyti laišką ar surasti informaciją gali nepakakti. Didesnį pokytį gali atnešti gebėjimas technologiją pritaikyti visam darbo procesui, sumažinti pasikartojančių užduočių skaičių ir daugiau laiko skirti darbams, kuriuose svarbiausias išlieka žmogaus sprendimas.