Lėtinė mieloidinė leukemija: pacientė pasiekė visišką remisiją po 10 mėnesių gydymo

Lėtinė mieloidinė leukemija (LML) – kraujo vėžys, kuris dažniausiai vystosi lėtai. Tačiau kartais liga pasiekia agresyvią, vadinamąją blastinę fazę. Kaip rašo LRT, būtent tokią formą, išplitusią ir į centrinę nervų sistemą, turėjo Lina Ramanauskaitė. Po maždaug 10 mėnesių gydymo, kurį sudarė 4 kursai, ji pasiekė visišką remisiją, tai yra ligos požymių nebeliko.

Nuo „viruso“ iki hematologų kabineto

Pirmieji simptomai priminė paprastą infekciją. Kaip LRT pasakojo pati pacientė, viskas prasidėjo po darbo savaitės:

„Grįžusi iš darbo penktadienio vakarą pajutau labai didelį nuovargį. Pagalvojau, kad tiesiog buvo įtempta savaitė, norisi pagulėti. Šeštadienį pakilo temperatūra. Kadangi kolegė taip pat prastai jautėsi, irgi turėjo temperatūros, nusprendžiau, kad pasigavome virusą“

Ji gydėsi namuose. Ketvirtą dieną pradėjo tinti ir skaudėti kojas, todėl kreipėsi į kitą gydymo įstaigą. Ten atlikti bendri kraujo tyrimai, o jų rezultatai lėmė siuntimą pas hematologus – kraujo ligų specialistus.

Tai svarbi pamoka: nuovargis, karščiavimas ir kojų tinimas dažniausiai turi nekenksmingų priežasčių, bet jei savijauta negerėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti kraują. Gydytoja hematologė Rūta Semaškevičienė LRT teigė, kad apie pusė LML pacientų gali neturėti jokių nusiskundimų, o liga aptinkama atsitiktinai per kraujo tyrimą.

Kaip buvo gydoma: nuo taikinių terapijos iki blinatumomabo

Pagal LRT pateiktą informaciją, gydymas vyko Santaros klinikose / Nacionaliniame vėžio centre. Pirmiausia taikyta chemoterapija ir taikinių terapija. Taikinių terapija – vaistai, veikiantys konkrečią vėžinių ląstelių silpnąją vietą. Vėliau pacientei skirta imunoterapija vaistu blinatumomabu. Imunoterapija padeda paties organizmo imuninei sistemai atpažinti vėžines ląsteles.

Po pirmojo blinatumomabo kurso kaulų čiulpuose ir smegenų skystyje liekamosios ligos neberasta. Gydytoja R. Semaškevičienė LRT sakė:

„Lemiamas žingsnis buvo skirta pažangi imunoterapija.“

Chemoterapija pacientei buvo itin sunki. Ji LRT prisipažino:

„Nenorėčiau net prisiminti, kaip jaučiausi po chemoterapijos kursų. Iš tikrųjų tai siaubingai sunku ištverti. Būdavo bloga, neturėdavau jėgų, norėdavosi tik miegoti ir tylėti“

Iš perteikto pasakojimo neaišku, kuriam ligos etapui tiksliai buvo skirtas kiekvienas vaistas ir kokia buvo chemoterapijos apimtis, todėl tikslios gydymo sekos nurodyti negalime.

Palaikomasis gydymas ponatinibu

Dabar pacientė gyvena įprastą gyvenimą ir tęsia palaikomąjį gydymą ponatinibu. Pasak LRT, šį vaistą ji gauna per pacientų vilties programą ir „The Max Foundation“ – tarptautinį ne pelno siekiantį pasaulinės sveikatos fondą. Vilties programos paprastai taikomos, kai vaistas nėra įprastai prieinamas, tačiau tikslių jų sąlygų šaltinis nepaaiškina.

Ar ponatinibas ir blinatumomabas Lietuvoje kompensuojami, remiantis turima informacija nustatyti nepavyko. Tai, kad ponatinibas gautas per vilties programą, leidžia spėti, jog įprastai jis nebuvo prieinamas, tačiau patvirtinimo nėra. Aktualią kompensuojamų vaistų informaciją galima patikrinti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamųjų vaistų sąraše arba paklausti gydančio hematologo.

Ar tai galima laikyti taisykle

Gydytojai teigia, kad ši istorija rodo, kaip pasikeitė LML gydymas, ir kad kai kuriais atvejais galima išvengti kamieninių ląstelių transplantacijos. Vis dėlto R. Semaškevičienė LRT akcentavo:

„Šios pacientės istorija yra išimtis, o ne taisyklė.“

Tai reiškia, kad vieno žmogaus atvejis negali būti laikomas visiems taikomu rezultatu. Šaltinyje nėra išgyvenamumo statistikos ar duomenų apie tai, kaip dažnai tokia remisija pasiekiama, todėl jų nepateikiame. Be to, laikas po remisijos pateikiamas skirtingai: minima ir daugiau nei 2,5 metų nuo diagnozės, ir pusantrų metų po gydymo pabaigos.

Pati Lina LRT sakė: „Man net nebuvo kilusi mintis, kad aš nepasveiksiu. Aš negaliu nepasveikti!“

Ką daryti įtarus kraujo ligą

• Pirmas žingsnis – šeimos gydytojas, kuris gali paskirti bendrą kraujo tyrimą.
• Jei tyrimo rodikliai nukrypsta nuo normos, gydytojas išduoda siuntimą pas hematologą.
• Šios pacientės gydymas vyko Santaros klinikose / Nacionaliniame vėžio centre Vilniuje.
• Dėl kitų gydymo įstaigų, kuriose dirba hematologai, verta pasitikslinti pas šeimos gydytoją ar savo ligonių kasoje.

Apie kitas lėtines ligas ir jų gydymą Lietuvoje skaitykite straipsnyje apie nutukimą.