Naujasis krašto apsaugos ministras dalijasi drąsiomis prognozėmis dėl rinkimų baigties
Lietuvoje prasideda įtemptas politinis laikotarpis: po mėnesio vyks prezidento rinkimų pirmasis turas, vėliau lauks Europos Parlamento (EP) rinkimai, o rudenį – Seimo rinkimai. Tokių numanomų politinių permainų fone kiekviena partija ir politikas siekia savo pusėn pritraukti kuo daugiau piliečių balsų: užtikrinti jau lojalių rinkėjų palaikymą ir savo pusėn palenkti dar neapsisprendusius. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems – blogiau, tačiau net ir pastariesiems nestinga ambicijų kalbėti tik apie pačius aukščiausius tikslus ir pergales.
Būtent tokių ambicijų nestokoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija bei jos atstovas, neseniai į krašto apsaugos ministro kėdę atsisėdęs Laurynas Kasčiūnas. Po kelių pirmųjų savo darbo dienų krašto apsaugos ministerijoje, jis apsilankė žinomo visuomenininko Algio Ramanausko-Greitai laidoje, vėliau patalpintoje „Youtube“ platformoje. Laidos metu politikas prakalbo apie paskutinių savaičių politines aktualijas, savo karjeros pokyčius, geopolitinę situaciją ir gynybą, o kartu palietė ir ateinančių rinkimų temą.
Ministras kalbėjo apie savo šansus likti poste net ir po artėjančių Seimo rinkimų, spėliojo, kas gi galėtų jį pakeisti. Diskutuodamas šia tema L. Kasčiūnas pateikė ir savo spėliones dėl visų trijų šiais metais Lietuvoje vykstančių rinkimų. O šios spėlionės nestokojo ambicijų – konservatorius kalba tik apie aukščiausias pozicijas ir pergales. Ar tai optimizas, naivumas ar rinkėjų akių dūmimas – spręsti gali kiekvienas, tačiau paskutinios visuomenės apklausos, politikų bei politinių partijų reitingai rodo, kad L. Kasčiūnas smarkiai klysta.
L. Kasčiūnas duoda ranką nukirsti: I. Šimonytė bus antrame ture, EP rinkimuose – TS-LKD triumfas
Iki prezidento rinkimų likus vos mėnesiui, L. Kasčiūnas yra įsitikinęs, kad jo bendrapartietė, premjerė Ingrida Šimonytė pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą. Tikėdamas tokia prezidento rinkimų baigtimi, politikas taip pat, regis, yra įsitikinęs, kad konservatorių partija ir vėl laimės EP rinkimus.
„Jeigu Ingrida Šimonytė, o aš tikiu, ji išeis į antrą turą, nepaisant šito žaidimo Karbauskio su Vėgėle, mano įsitikinimu ji išeis, aš prisidėsiu iš savo pusės kiek įmanoma, prie visų sąlygų prisidėti, kad ji išeitų į antrą turą, tikrai taip sutelksime jėgas ir manau, kad tada, žmonės, na gerai, antram ture bus sunku, mes suprantam, čia net neinam toliau. Bet tu antro turo finalininkas ir tu su tuo finalininko statusu, čia yra gegužės pabaiga, be to birželį turim EP rinkimus, ir aš duodu ranką nukirsti, mes laimėsim juos. Politologiškai dėl įvairių priežasčių, kodėl taip įvyks, bet dėl daugelio. Bet aš manau mes juos laimėsim“, – minėtoje laidoje kalbėjo L. Kasčiūnas[1].
Toks gilus politiko įsitikinimas pergale EP rinkimuose ir sąlyginai sėkmingu I. Šimonytės pasirodymu prezidento rinkimuose gali nustebinti ne vieną. Juk TS-LKD reitingai šiuo metu yra patys žemiausi nuo paskutinių Seimo rinkimų, didelė dalis visuomenės didžiąją valdančiųjų koalicijos partiją vertina neigiamai. Premjerės I. Šimonytės reitingai taip pat itin prasti, o politologai teigia, kad jos dalyvavimas prezidento rinkimuose beveik neturi šansų atnešti pergalės.
Būtent todėl toks L. Kasčiūno įsitikinimas arba „davimas nukirsti ranką“ už pergalę EP rinkimuose, gali stebinti. Nors TS-LKD pasižymi savo elektoriaro susitelkimu reikiamu momentu, paskutinių mėnesių reitingai, reitingai, valdančiųjų sprendimai bei partijos viduje vis dažniau pastebimos rietenos ne vieną rinkėją gali atbaidyti.
2019 m. EP rinkimai konservatoriams buvo pergalingi, tačiau ir partijos reitingai buvo dvigubai aukštesni
Praėjusius EP rinkimus, vykusius 2019 m., iš tiesų laimėjo konservatoriai. Tuomet, prieš penkerius metus, Lietuvos piliečiai į EP tradiciškai rinko 11 europarlamentarų. Net 3 mandatai tada atiteko būtent TS-LDK, partija gavo 18,6 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų.
Po du mandatus tada iškovojo Lietuvos socialdemokratai (LSDP) ir „valstiečiai“, į EP pateko po vieną Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, „Aušros Maldeikienės traukinio“ ir Valdemaro Tomaševskio bloko atstovą[2].
Pagal rinkėjų valią, prieš penkerius metus į EP atstovauti Lietuvą buvo išrinkti konservatoriai Liudas Mažylis, Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, LSDP atstovai– Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, „valstiečiai“ – Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis, Darbo partijos atstovas Viktoras Uspaskichas, kitų politinių blokų atstovai – V. Tomaševskis, Petras Auštrevičius bei A. Maldeikienė. Tiesa, Š. Marčiulionis iš karto mandato atsisakė, jo vietą užėmė Stasys Jakeliūnas.
Likus maždaug mėnesiui iki 2019 m. EP rinkimų, remiantis „Baltijos tyrimai“ atliktų apklausų duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėjo dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios palaikymas siekė 21,1 proc. ir TS-LKD, su 20,5 proc. visuomenės palaikymu[3]. Dabar konservatorių reitingas yra daugiau nei dvigubai mažesnis ir nesiekia net 10 proc. ribos: kovo mėnesį partija yra ketvirtoje vietoje, jos reitingas – vos 7,4 proc. Pagal palankumo reitingą, partija yra viena iš prasčiausius populiarumo reitingus demonstruojančių Europos valdančiųjų jėgų.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad EP rinkimai prieš penkerius metus vyko drauge su prezidento rinkimų antruoju turu, tad aktyvumas juose buvo nemenkas, siekė 53 proc. ribą, lyginant su 47 proc. 2014 m[4]. Tačiau šiais metais EP rinkimai vyks atskirai – birželio 9 d.
Opozicija kritikavo šios datos pasirinkimą: pastebėta, kad ji palankesnė konservatoriams, nes numanomas mažesnis aktyvumas yra naudingiau būtent šiai politinei jėgai, kurios rinkėjai įprastai balsuoti ateina visada. Tačiau toks sprendimas EP rinkimus surengti atskirai mokesčių mokėtojams kainuos 18 mln. eurų. Ar prabangus rinkimų organizmas iš tiesų bus sėkmingas konservatoriams, spręsti dar anksti, tačiau visi ženklai rodo, kad tikėtis pergalės – sudėtinga.
Reitingai nemeluoja? Visuomenė neigiamai vertina TS-LKD ir jų politikus
O naujausi politinių partijų reitingai iš tiesų siunčia pavojaus signalą konservatoriams. Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už TS-LKD kovo mėnesį būtų balsavę vos 7,4 proc. apklaustųjų, nors vasarį šią politinę jėgą ketino paremti 11,3 proc. respondentų. Partiją lenkia tiek „socdemai“, tiek ir LVŽS bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tarp palankiausiai vertinamų šalies politikų TS-LKD lyderių taip pat nėra. Prezidentas Gitanas Nausėda toliau lieka palankiausiai vertinama šalies valdžios figūra, paskui jį seka LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Nors trečioje vietoje yra konservatorius Arvydas Anušauskas, jis neseniai sensacingai pasitraukė iš krašto apsaugos ministro posto, o šis ėjimas partijai taip pat dar gali smogti reitingų prasme.
Tačiau tarp prasčiausiai vertinamų politikų valdančiųjų atstovų yra. Užsienio reikalų ministrą, konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį neigiamai vertina net 76 proc. respondentų. Savo ruožtu premjerę I. Šimonytę nepalankiai vertina 69 proc. apklaustųjų.
Toje pačioje „Vilmorus“ kovo mėnesį atliktoje apklausoje 40,2 proc. respondentų nurodė, kad, jų nuomone, geriausiai valstybei vadovauti tiktų antros kadencijos siekiantis dabartinis prezidentas G. Nausėda. Antroje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi prezidento rinkimuose pirmą kartą dalyvaujantis advokatas Ignas Vėgėlė, kurį šiame poste norėtų matyti 10,6 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.
Trečioje reitingų lentelės vietoje atsidūrė premjerė I. Šimonytė. Anot apklausos, už ją rinkimuose kovo mėnesį buvo pasiruošę balsuoti 8,9 proc. apklaustųjų. Tai reiškia, kad remiantis dabartine visuomenės nuomone, tikėtina, kad į antrąjį turą pateks būtent G. Nausėda ir I. Vėgėlė, bet ne I. Šimonytė.
Atsižvelgiant į partinius ir individualius reitingus, politologai taip pat mano, kad I. Šimonytės šansai laimėti 2024 m. šalies prezidento rinkimus yra minimalūs. Politologo Vytautas Dumbliauskas teigimu, premjerė šiuo atveju eina pralaimėti, o politologė Ainė Ramonaitė yra įsitikinusi, kad I. Šimonytės šansai yra labai menki, beveik nuliniai.
„Jeigu nelaimėjo praeitą kartą, tai dabartinės pozicijos yra tikrai prastesnės negu prieš tai buvusios. Reitingai yra sumažėję ir žmonės turi labai aiškias nuomones už arba prieš. O sutelkti kokią nors naują paramos grupę nėra jokių galimybių“, – teigia politologė[5].
Prieš penkerius metus situacija buvo visai kitokia. 2019 m. vykusiuose prezidento rinkimuose I.Šimonytė net laimėjo pirmą turą, surinkusi 31, 13 proc. balsų. G. Nausėda tuomet liko antras su 30, 95 proc. balsų[6]. Antrame ture G. Nausėda I.Šimonytę įveikė užtikrintai, surinkdamas 65, 68 proc. balsų, kai I. Šimonytė gavo tik 33,04 proc.
Tačiau tada visuomenėje I. Šimonytės įvaizdis buvo kur kas palankesnis, tad panašios sėkmės tikėtis ir šių metų rinkimuose būtų naivu, abejoti galima ir dėl EP rinkimų baigties. O tai reiškia, kad ministro L. Kasčiūno prognozės, tikėtina, netaps realybe.
