Patikrinta: Lietuvos konservatoriai yra patys nepopuliariausi valdantieji visoje ES

Lietuvos konservatoriai susiduria su krize: visuomenėje jų vertinimas vis prastėja

Pasaulio politika nuolat kinta. Vienus šalies vadovus keičia kiti, vyriausybės ir parlamentai griūva, valdančiosios politinės jėgos trimituoja apie pergalę, tačiau jau netrukus gali susidurti su nesekmėmis, krizėmis ir rinkėjų nusivylimu, kurį greitai atspindi politinių partijų reitingai.

Ne visi yra linkę pritarti teiginiui, jog reitingai tiksliai atspindi visuomenės nuomonę – bet bent dalies piliečių nuomonę apie šalies valdančiąsias jėgas jie vis dėlto parodo.

Neretai būtent tos politinės jėgos, kurios yra valdžioje yra vertinamos kritiškiau – juk šios partijos ir jos koalicinių partnerių sprendimai daro tiesioginę įtaką šalyje gyvenantiems žmonėms. Taip tarsi pro padidinamąjį stiklą stebimos partijos reitingai gali imti svyruoti.

Rimtam nuosmukiui įprastai reikia nemenko sukrėtimo, o gal net kelių, bet atsižvelgiant į šių dienų geopolitinę situaciją ir realijas, minimų sukrėtimų tikrai nestinga.

Galbūt todėl apžvelgus Europos Sąjungos (ES) šalių politinį žemėlapį galima pastebėti, kad beveik visos valdančiosios partijos išgyvena tiek pakilimų, tiek nuopuolių laikotarpius.

Po paskutinių visuotinių parlamento rinkimų vienos juose triumfavusius partijos pasikėlė savo vertę, jų reitingai šoko į viršų. Dalies – išliko stabilūs, tačiau kai kurių – krito žemyn ir net itin reikšmingai.

Kiekvienoje valstybėje tokių permainų priežastimis galėjo būti skirtingi įvykiai: tiek tarptautinės politikos aidai, tiek ir skandalai arba prieštaros nacionalinėje politikoje.

Nuo politinio nestabilumo nėra apsaugota ir Lietuva. 2020 m. parlamento rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-krikščionių demokratų partija (TS-LKD), vėliau suformavusi valdančiąją koaliciją su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija, dabar negali pasigirti populiarumu.

Partijos reitingai krenta žemyn, koalicijos partneriai yra dar mažiau populiarūs, o ir pavieniai partijų atstovai, net ir premjerė ar didžiosios koalicijos partijos lyderis, yra vieni nemėgstamiausių politikų šalyje. Tai vis pastebimiau tampa ir Europiniame kontekste.

Reitingai konservatorių paguosti negali

Valdžioje esanti partija sulaukia daugiau kritikos – tai nėra reta situacija politikoje. Tačiau tikrai ne dažnai valdančiosios partijos politikai visuomenėje yra vertinami taip neigiamai, kaip šiuo metu Lietuvoje piliečiai vertina konservatorius.

Naujausioji „Baltijos Tyrimų“ apklausa rodo, kad reitinguose toliau lyderiauja Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai. Šios apklausos duomenimis partiją dabar remia 17,8 proc. respondentų.

Antroje reitingų lentelės vietoje lieka Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Opozicijoje esančią partiją remia 11,8 proc. gyventojų, partijos palaikymas išlieka stabilus.

Trejetuke vis dar yra konservatoriai, tačiau tik 9,8 proc. gyventojų tikina palaikantys TS-LKD. Beveik tiek pat jų buvo ir mėnesiu anksčiau – 9,3 proc. Kalbant apie kitas valdančiajai koalicijai priklausančias partijas matome, kad Liberalų sąjūdį vasario mėnesį rėmė tik 3,7 proc. piliečių, o sausį parama siekė dar 4,5 proc. Apie 3 proc. palaikymą turi ir Laisvės partija.

Pavojaus signalas konservatoriams gali būti ir paskutinysis skandalas su netikėtu krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasitraukimu iš pareigų.

„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė neatmeta galimybės, kad dėl šio įvykio gali keistis konservatorių reitingas, nes A. Anušauskas buvo ne tik palankiausiai visuomenėje vertinamas konservatorius, bet ir vienas populiariausių politikų šalyje. 

„Visuomenė veikiausiai pamatė konfliktinį Anušausko pasitraukimą. O jis juk populiariausias konservatorių politikas. Ar tai atsilieps pačios partijos palaikymui – sunku spėlioti. Tačiau faktas, kad rinkėjus tai veikia. Čia juk ne išoriniai konfliktai – o konfliktas viduje“, – teigia R. Ališauskienė, pridurdama, kad nuomonę apie tokius įvykius gyventojai dažniausiai susidaro iš pirmųjų pasirodžiusių žinučių. 

Sugrįžus prie skaičių ir reitingų, galime prisiminti ir anksčiau „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, kuri rodė, kad už TS-LKD tiek vasarį, tiek ir sausį būtų balsavę vos 10,7 proc. gyventojų.

Jei to nebūtų gana, pernai lapkritį visuomenė labiausiai kritiškai vertino konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį. Užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį lapkritį nepalankiai vertino net 67,7 proc. respondentų^[1]. Galime palyginti, kad palankios nuomonės apie šį politiką buvo vos 15,8 proc. apklausos dalyvių.

Premjerė Ingrida Šimonytė irgi negali pasigirti populiarumu. Tuo pat metu ją palankiai vertino vos 23 proc. gyventojų, o net 72 proc. piliečių apie konservatorių ministrę pirmininkę pasisakė labiau neigiamai.

Problemas jaučia ir kitos centro dešinės partijos, bet Lietuvos konservatoriai išskirtiniai

Su tokia populiarumo krize Europos konservatorių arba panašumų turinčios partijos pastaruoju metu susiduria vis dažniau. Juk kalbama, kad ES šalyse-narėse vyksiančiuose parlamento rinkimuose bei Europos Parlamento rinkimuose ateityje vis dažniau triumfuos kraštutinės dešiniosios partijos.

Tai yra pavojaus signalas centro-dešinėje esantiems politiniams dariniams. Remiantis ECFR tyrimu, tikimasi, kad 2024 m. dešiniosios partijos laimės daugiau vietų EP ir galimai darys įtaką visos Europos politikai nuo migracijos iki klimato kaitos^[2].

„Matysime tikrai didelį poslinkį į dešinę“, – sako Europos universiteto instituto lyginamosios politikos profesorius Simonas Hixas, turėdamas omenyje birželio mėnesį vyksiančius rinkimus.

Tradicinėms Europos centro dešinės ir centro kairės partijoms tai kelia didelių iššūkių, bet tokio akivaizdaus posūkio į dešinę priežastys yra aiškios. Europos didžiosios centro dešiniosios partijos dabar pasiduoda rinkėjų susiskaldymui, visuomenės nuovargiui, permainų troškimui.

Tačiau būtent Lietuvos konservatorių partijai nerimauti tenka bene daugiausiai, nes jų situacija yra kitokia nei kolegų Europoje. Bendrame Europos politiniame žemėlapyje savo vietą konservatoriai suranda vis sunkiau, tačiau TS-LKD atveju, ši politinė jėga nėra nei gryna dešinė, nei tokie konservatyvieji, kurie sudomintų kraštutinių pažiūrų rinkėjus.

Centro dešiniųjų pažiūrų politikai linksta į dešinę politinio spektro pusę, tačiau yra arčiau centro. Neutralumas arba centrizmas dabartinėje politinėje aplinkoje papildomų taškų nepriduoda.

Europos kairiajame ir dešiniajame politiniame spektre, tokią neaiškią politiką gana sunku tiksliai apibrėžti. Sudėtinga tai padaryti tampa ir Lietuvos mastu, o tai atsispindėti ima partijos reitinguose.

Apžvelgus ES šalių statistiką galima pastebėti, kad valdančioji TS-LKD yra viena iš pačių nemėgstamiausių valdančiųjų partijų visoje ES.

Valdančiųjų reitingai ES šalyse akivaizdžiai skiriasi

Centrinės ir Rytų Europos šalys

Austrija. Austrijoje valdančioji partija yra Austrijos liaudies partija (OVP). Partija laimėjo 2019 m. rinkimus su 37,46 proc., gauta 71 vieta Žemuosiuose rūmuose, o partijos atstovas tapo Austrijos kancleriu. Tačiau dabar partijos reitingas jau siekia 27 proc. Rudenį, kaip ir Lietuvoje, Austrijoje taip pat vyks rinkimai^[3].

Lenkija. Praėjusiais metais vykusiuose Lenkijos parlamento rinkimuose valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) iškovojo 194 vietas, Piliečių koalicija (KO) – 157, Trečiasis kelias – 65. Vis dėlto, koalicinę daugumą suformavusi KO užsitikrino parlamento žemuosiuose rūmuose kontrolę, paskyrė savo premjerą Donaldą Tuską. Rinkimų metu PiS rėmė 39 proc., o KO – 26 proc. rinkėjų. Šiuo metu PiS remia 35 proc., o KO 31 proc. rinkėjų.

Čekija. 2021 m. parlamento rinkimuose Čekijoje daugiausiai balsų surinko partija ANO, užsitikrinusi 27,13 proc. rinkėjų palaikymą, bet vyriausybę suformavo centro dešiniosios partijos: pilietinės demokratijos partija, KDU-ČSL ir TOP 09. Premjeru tapo Petras Fiala iš pilietinės demokratijos partijos. Rinkimų metu koalicija bendrai surinko 28 proc. balsų, o šiuo metu palaikymas siekia apie 22 proc.

Slovėnija. 2022 m. rinkėjai rinko 90 Slovėnijos nacionalinės asamblėjos narių. Šiuose rinkimuose pergalę užtikrintai pasiekė Slovėnijos laisvės judėjimas su 34 proc. balsų. Partija skyrė ir premjerą, Robertą Golobą. Tačiau praėjus keliems metams po rinkimų, dabar partiją palaiko jau tik 22 proc. rinkėjų.

Kroatija. 2020 m. parlamento rinkimuose daugiausiai balsų gavo Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ), iš viso sulaukusi 37 proc. rinkėjų palaikymo. Šiuo metu, partijos palaikymas yra išlikęs didelis: reitingas siekia 33 proc.

Rytų Europos šalys

Slovakija. 2023 m. vykusiuose Slovakijos nacionalinės tarybos rinkimuose laimėjo socialdemokratiškų pažiūrų partija „Smer“, kurią palaikė 24 proc. rinkėjų. „Smer“ aplenkė liberalią partiją „Progresyvi Slovakija“ (PS) ir partiją „Balsas – Socialdemokratija“ (Hlas–SD). Robertas Fico, „Smer“ lyderis, tapo Slovakijos premjeru ir vadovauja koalicijai, kurią sudaro dvi socialdemokratinės partijos ir prorusiška Slovakijos nacionalinė partija (SNS). „Smer“ ir toliau lieka populiariausia politine jėga šalyje: šiuo metu partiją palaiko 23 proc. rinkėjų.

Bulgarija. Šioje šalyje paskutinius parlamento rinkimus laimėjo partija GERB, surinkusi 25,39 proc. balsų. Šalies prezidentas Rumenas Radevas suteikė įgaliojimus formuoti vyriausybę, po ilgų derybų parlamentas balsavimu patvirtino naująją koalicinę vyriausybę, kurios ministru pirmininku tapo Nikolajus Denkovas. Dabar šios partijos reitingas siekia 27 proc.

Rumunija. 2020 m. vykusiuose Rumunijos parlamento rinkimuose nugalėjo socialdemokratų partija su 29 proc. balsų, ji Rumunijos žemuosiuose rūmuose užsitikrino 40 vietų. Šiuo metu partijos reitingas yra vos kiek išaugęs ir siekia 30 proc.

Vengrija. 2022 m. vykusiose rinkimuose vengrų rinkėjai išrinko 199 Vengrijos Nacionalinės asamblėjos narius. Rinkimuose geriausiai sekėsi premjero Viktoro Orbano dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“, kuri laimėjo ketvirtą kadenciją iš eilės, surinkusi du trečdalius vietų asamblėjoje. Partijos reitingas rinkimų metų buvo rekordinis ir siekė net 54 proc. Šiuo metu „Fidesz“ palaikymas siekia 48 proc.

Beniliukso šalys

Belgija. Belgijoje paskutinius rinkimus laimėjo Naujasis flamandų aljansas (NVA). Partija surinko 16,03 proc. balsų. Tačiau laimėjusi partija nepajėgė suformuoti daugumos, tad koaliciją formavo keturios kitos partijos, iš kurių daugiausiai balsų rinkimuose, 9,46 proc., surinko partija PS (Socialistų partija), kurią naujausių apklausų duomenimis remia 18 proc. gyventojų.

Nyderlandai. Paskutiniuose Nyderlandų įstatymų leidėjų rinkimuose geriausiai sekėsi euroskeptiko Geerto Vilderso Laisvės partijai (PVV), kuri laimėjo 37 vietas žemuosiuose rūmuose, turėjo 24 proc. palaikymą. Dabar partija toliau išlieka populiari, ją remia 33 proc. rinkėjų. Vis dėlto, po 2023 m. rinkimų valdančioji koalicija Nyderlanduose vis dar nėra suformuota, ministro pirmininko pareigas laikinai eina buvęs premjeras Markas Rutte.

Liuksemburgas. 2023 m. vyko Liuksemburgo Deputatų rūmų narių rinkimai. Jų metu išrinkta 60 parlamentarų. Geriausiai pasirodė Liuksemburgo socialistų darbininkų partija, sulaukusi 21 proc. palaikymo, tačiau naujesnių duomenų, po praėjusių metų rudens, kol kas nėra, tad nėra aišku, ar partijos pozicijos pasikeitė.

Vakarų Europos šalys

Vokietija. 2021 m. vokiečių rinkėjai rinko Bundestago parlamentarus. Rinkimai buvo įtempti, tačiau juos laimėjo socialdemokratų (SPD) partija su 25,7 proc. Kancleriu tapo SPD atstovas Olafas Scholzas. Dabar SPD reitingas siekia apie 15 proc.

Prancūzija. Prancūzijoje rinkimuose pergalę iškovojo prezidento Emmanuelio Macrono koalicija „Kartu!“, kuri surinko 38,57 proc. balsų. Jeano Luco Melenchono vadovaujama kairiųjų koalicija NUPES iškovojo 31,6 proc. balsų, Marine Le Pen Nacionalinis susivienijimas – 17,3 proc. Premjere tapo E. Macrono partijos atstovė Elisabeth Borne, tačiau šiais metais ji pakeista premjeru Gabrieliu Attaliu. Šiuo metu Prancūzijos valdančiosios koalicijos reitingas siekia 28 proc.

Airija. Airijos valdančiojoje vyriausybinėje koalicijoje yra partijos „Fine Gael“, „Fianna Fail“ ir žaliųjų. 2020 m. rinkimuose daugiausiai balsų, 25 proc., surinko partija „Sin Fein“, tačiau „Fianna Fail“, surinkusi 22 proc., susibūrė į koaliciją su „Fine Gael“, kuri surinko 21 proc. ir taip suformavo koalicinę daugumą. Šiuo metu „Fine Gael“ reitingas siekia 20 proc., „Fianna Fail“ 18 proc., o su 28 proc. pirmauja būtent „Sin Fein“.

Baltijos šalys

Lietuva. 2020 m. spalį rinkėjai rinko Lietuvos Seimo narius. Tuomet daugiausia mandatų gavo TS-LKD. Partijai parama tuomet siekė net 25,7 proc. Tačiau toks palankumas truko neilgai. POLITICO duomenimis, šiuo metu TS-LKD sudedamasis reitingas dar siekia iki 16 proc., tačiau kaip jau minėjome anksčiau, naujausios tarptautinės įmonės „Baltijos Tyrimai“ apklausos rodo, kad tik tik 9,8 proc. gyventojų palaiko TS-LKD. Valdančiosios koalicijos partnerius visuomenė palaiko dar menkiau, šių partijų palaikymas tesiekia keletą procentų. Atsižvelgus į skaičius rinkimų metu ir dabar, galima teigti, kad Lietuvos valdantieji užfiksavo bene didžiausią nuopuolį žemyn.

Latvija. 2022 m. savo parlamentą išrinko kaimyninė Latvija. Šiuos Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ankstesnio premjero Krišjanio Karinio liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“, surinkusi 19 proc. Premjere taip pat buvo paskirta partijos atstovė Evika Silina. O šiuo metu partijos reitingai siekia 14 proc.

Estija. 2023 m. Estijos parlamento rinkimus laimėjo ministrės pirmininkės Kajos Kallas centro dešinioji Reformų partija su 31,6 proc. balsų. Vis dėlto, ir čia fiksuotas didelis nuosmukis: dabar šios partijos rodiklis siekia 17 proc.

Pietų Europos šalys

Malta. 2022 m. Viduržemio jūros salos Maltos gyventojai rinko šalies Atstovų Rūmų narius. Rinkimuose užtikrintai laimėjo leiboristų partija (PL), kurios palaikymas siekė 51,1 proc. Šiuo metu partija yra išsaugojusi stabilų, 48 proc. reitingą.

Kipras. Rinkimai Kipre vyko 2021 m. Tuomet juos laimėjo partija DISY surinkusi 30,7 proc. visų balsų. Kipro Atstovų Rūmų pirmininkės pareigas eina partijos atstovė Annita Demetriou, o šiuo metu DISY reitingas siekia 28 proc.

Portugalija. Portugalijoje rinkimai vyko vos prieš kelias savaites. Juos laimėjo pagrindinė Portugalijos centro dešiniųjų partija, tačiau daugumos užtikrinti nesugebėjo: „Demokratijos aljansas“ surinko 29,49 proc. rinkėjų balsų, o nuo 2015 m. valdžioje esantys socialistai gavo 28,66 proc. balsų. Socialistai ankstesniuose rinkimuose gavo 27, 8 proc. balsų, o „Demokratijos aljansas“ yra naujas politinis darinys.

Ispanija. 2023 m. vasarą vykusius parlamento rinkimus Ispanijoje laimėjo konservatyvioji Liaudies partija (PP), surinkusi 33,1 proc. Dabar partijos palaikymas yra išaugęs ir siekia 36 proc. 

Italija. Italijoje vykusių parlamento rinkimų metu pergalę pasiekę ir daugiausiai rinkėjų balsų – 26 proc. – surinko partija „Italijos broliai“ su savo lydere, politike Giorgia Meloni priešakyje. Ji šiuo metu yra Italijos premjerė. O palaikymas G. Meloni vedamai koalicijai nebuvo trumpalaikis: rinkimų metu „Italijos broliai“ koaliciją palaikė 26 proc. rinkėjų italų, o dabar ją remia net 29 proc. rinkėjų.

Graikija. 2023 m. rinkimuose Graikijoje rinkėjai daugiausiai balsų atidavė konservatyvių pažiūrų Naująjai demokratijai. Vis dėlto, partijai pritrūko absoliučios daugumos, buvo surengti pakartotiniai rinkimai. Per juos partijai pavyko užsitikrinti 41 proc. siekiantį palaikymą, o šiuo metu valdančiąją Graikijos partiją remia daugiau nei 34 proc.

Šiaurės Europos šalys

Švedija. 2022 m. švedų parlamento rinkimus laimėjo dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų koalicija, bendrai surinkusi 176 mandatus, iš kurių 73 atiteko kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijai. Ją palaikė 20,54 proc. rinkėjų, šiuo metu palaikymas siekia 21 proc.

Danija. 2022 m. Danijos parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratai. Pergalę jie pasiekė užtikrinti, su 27,54 proc. palaikymu, premjere tapo partijos atstovė Mette Frederiksen, o šiuo metu partijos reitingas yra sumenkęs nedaug, iki 22 proc.

Suomija. 2019 m. rinkimuose suomiai daugiausiai dėmesio skyrė centro dešiniosios Nacionalinei koalicijai. Jos atstovas Petteri Orpo tapo premjeru. Tuomet partijai palaikymą išreiškė 21 proc. rinkėjų, o dabar ją remia kiek daugiau, 22 proc. Suomijos rinkėjų.

Reitingai ne visada atspindi tikrąją situaciją

Toks milžiniškas Lietuvos valdančiųjų partijos reitingų nuosmukis žemyn, ypač palyginus su kitų ES šalių valdančiaisiais, negali stebinti. Per pastaruosius ketverius valdymo metus netrūko įvairių skandalų: nuo pedofilijos skandalo susijusio su Kristijonu Bartoševičiumi, iki „čekiukų“ istorijos, skandalų su energetikos, žemės ūkio, o dabar ir krašto apsaugos ministrais, kritikos dėl pandemijos valdymo ir kitų aktualijų.

Be to, kaip rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenys^[4],lLabiausiai korumpuotomis sritimis patys Lietuvos piliečiai laiko sveikatos apsaugą bei Seimą ir partijas. Tai reiškia, kad politine valdžia lietuviai (pelnytai) yra linkę nepasitikėti.

Kita vertus, aklai pasitikėti reitingais taip pat nereikėtų. Apklausos atliekamos ne tik visuomenės labui, bet ir informuojant politikus apie konkrečių žmonių grupių nuomonę. Tipiškas politinių apklausų rengėjų pasirinkimas yra 1 000-10 000 respondentų imtis. Apklausose tiriami įvairūs klausimai, susiję su rinkėjų nuomone, pradedant konkrečiomis politikos kryptimis ir baigiant politinių lyderių pritarimo rodikliais.

Tokios apklausos veikia kaip grįžtamojo ryšio mechanizmas, galintis turėti įtakos partijų politiniams sprendimams, o artėjant rinkimams, kaip įrankis, parodantis, kaip jau vyksta pati rinkimų kampanija^[5].

Kitaip tariant, jos ne visada yra nepriklausomos nuo politinio proceso; jos taip pat gali daryti įtaką rinkėjų elgesiui, nes daro įtaką lūkesčiams dėl rinkimų rezultatų.

Kai žmonės balsuoja už partiją, kuri, jų manymu, laimės, tai vadinama rinkimų vagono efektu. Taip pat rinkėjai gali palankiau vertinti partijas, jei jų šansai laimėti atrodo geri, arba nepalankiau vertinti partijas, jei jų šansai atrodo menki. Tačiau gali būti, kad partija apklausose demonstruoja prastus rezultatus, jos rinkėjai susitelkia ir rezultatai vis dėlto fiksuojami geresni nei manyta. Politinėje aplinkoje niekas, net ir visuomenės apklausos, negali būti neutralios ir nenaudingos.

Paremkite nepriklausomus tyrėjus, rašytojus ir laisvą žodį

Patiko šis straipsnis? Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. 

Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Tokia vieta laikome platformą 77.lt, kurioje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.

Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius paremti galite skirdami dalį savo GPM.

Instrukcija, kaip skirti GPM dalį.