Lietuvos fortifikavimo planuose – didžiulės skylės

Neseniai žiniasklaidoje buvo plačiai nušviesti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planai fortifikuoti Lietuvos ir Rusijos pasienį Panemunėje.

Tuomet krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas išdidžiai pasakojo, kad Karalienės Luizės tilto ir Nemuno brastos blokavimo kontrmobilumo priemonėmis darbai vyksta sparčiai ir pagal planą^[1].

Kaip teigė krašto apsaugos ministras, brastoje planuojama pastatyti apie 80 „drakono dantų“, sustiprintų koncertinos viela, o ant tilto numatyta pastatyti 80 „drakono dantų“ ir septynis „ežius“.

Teigta, kad dalis šių priemonių taip pat bus sustiprintos koncertinos viela, vėliau bus įrengiamos ir metalinės sijos, kurios turėtų tapti kliūtimi sunkiajai technikai. Planuojami ir gelžbetoniniai blokai bei „ispaniški arkliai“.

L. Kasčiūnas teigė, kad šios kontrmobilumo priemonės bus išdėstytos šachmatine tvarka, ant Panemunės tilto jos liks nuolat, o upėje bus naudojamos priklausomai nuo vandens lygio.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad įvertinus mūsų sienos apsaugos standartą, „Lietuva yra ta šalis, kuris yra pasiekusi aukščiausią lygį, yra pavyzdys, kaip siena turi būti saugoma“.

Vis dėlto, neilgai trukus į dienos šviesą iškilo nemalonus faktas: nors Karalienės Luizės tiltas ir gali būti laikomas apsaugotu, visai šalia stovi dar keli tiltai, tęsiasi keliai, apie kurių apsaugą yra tylima. Tai į dienos šviesą iškėlė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atkreipęs dėmesį į dabartinio krašto apsaugos ministro pomėgį pasigirti vos pusiau atliktais darbais.

Lietuvą ir Rusiją sujungti nauju tiltu pritarė visos šalies Vyriausybės

Liepos mėnesį Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui. Tai apima parkų steigimą, kliūtis keliuose, konstrukcijas ant tiltų ir kelių bei pan. Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Kaip sakė L. Kasčiūnas, šios priemonės didins gynybinį valstybės potencialą, šalies sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą.

KAM duomenimis, kontrmobilumo inžinerinėms priemonėms įsigyti šiemet kariuomenei numatyta skirti 8 mln. Eur, kitoms institucijoms – 2,4 mln. Eur. Su minomis kontrmobilumo parkams įrengti per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. Eur.

Tačiau kam iš tiesų yra numatyti šie finansai? Jei valdančiųjų ministrai viešai demonstravo įtvirtinimus ant Karalienės Luizės tilto, netruko paaiškėti, kad naujai pastatytas tiltas per Nemuną iš Rusijos yra visiškai lengvai pravažiuojamas. Ta pati situacija pastebima ir kalbant apie geležinkelio tiltą.

Ant naujo tilto iš Rusijos, kuris ir yra skirtas sunkiajai technikai, dabar padėti tik betono blokai. Nors atkarpa ir yra stebima vaizdo kameromis, pravažiavimas čia iš esmės laisvas.

Tačiau šioje situacijoje bene labiausiai nustebinti gali tai, kad šis tiltas pastatytas prieš 10 metų, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai jau nebuvo patys geriausi, o pastaroji jau buvo pradėjusi savo invaziją į Ukrainą.

Dar labiau šokiruoja tai, kad Lietuva šiam tiltui, jungiančiam mūsų šalį su Rusija, planavo išleisti apie 17 milijonų eurų, nors buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko teigimu, tiltas kainavo bent dukart daugiau^[2].

„Tapau kariuomenės vadu. Mes važinėjome palei Nemuną ir žiūrėjome. Matėme labai daug keistų dalykų. Iškirstos proskynos, ten, kur kažkada buvo brastos pažymėtos žemėlapiuose ir atsiradęs naujas tiltas. Tada kėliau didelį triukšmą, klausiau Vyriausybės ir Prezidentūros, kodėl tas tiltas čia buvo pastatytas. Sumokėta taip brangiai – 37 milijonai eurų Europos Sąjungos lėšų“, – sako buvęs kariuomenės vadas.

J. V. Žukas teigia, kad anuomet Rusija aiškino, jog tilto reikia dėl 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato, esą tilto reikia dėl futbolo sirgalių srautų valdymo efektyvumo. Lietuvos valdžiai toks aiškinimas matyt pasirodė įtikinamas.

2005 m. tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis su Rusija pasirašė pagreitintą tilto statybos darbų projektą, o galutinis susitarimas sudarytas jau tada, kai Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius. Kitos Vyriausybės, valdomos tiek Algirdo Butkevičiaus, tiek ir Sauliaus Skvernelio, taip pat laimino šį projektą.

Dabar tiltas jau stovi, tačiau apie šio statinio keliamą pavojų Lietuvos saugumui diskutuoti vengiama. Valdžios atstovai išsisukinėja nuo šių kalbų, o krašto apsaugos ministras kaip tikras politikas plėtoja savo viešųjų ryšių strategiją, pasirodo ant apsaugoto tilto, o apie esantį šalia neapsaugotą – tyli. Pasidžiaugti galima nebent tuo, kad apie tokią situaciją vis garsiau prabyla šalies kariuomenės atstovai.

Kritika ministrui – bent iš kelių kariuomenės atstovų lūpų

Apie nepakankamą pasiruošimą pasienyje prakalbęs buvęs kariuomenės vadas J. V. Žukas nėra vienintelis, kritikuojantis dabartinį KAM vadovą L. Kasčiūną. Ministras yra įsivėlęs ir į gana nemalonų konfliktą su buvusiu kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.

Rugsėjo pradžioje pranešta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka tyrimą dėl kariuomenės lėšomis apmokėtų V. Rupšio dantų implantų. Neseniai pasirodė žinia ir apie tai, kad jo sutuoktinei buvo suteiktas Karo medicinos tarnybos paslaugos.

Buvusio kariuomenės vado teigimu, paskelbta informacija apie jo žmonai suteiktas sveikatinimosi paslaugas yra tos pačios istorijos dalis.

Atsargos generolo teigimu, jo žmona sveikatinimosi paslaugų iš kariuomenės nei prašė, nei turėjo. Todėl, pažymi V. Rupšys, KAM su L. Kasčiūnu priešakyje turėtų liautis skleisti apie jį šmeižtą ir dezinformaciją.

Būtent ministras L. Kasčiūnas, įtaria generolas, yra atsakingas už tai, kad jo pavardė pastaruoju metu atsidūrė rezonansą keliančiose publikacijose. 

„Tai paprasčiausiai propaganda, šmeižtas. Tikrai niekas mano žmonos negydė“, – sakė V. Rupšys.

Kariuomenės vadas sako, kad jo sutuoktinė buvo apsilankiusi pas kariuomenės medikus, tačiau, jo teigimu, pats pokalbis truko vos dešimt minučių, jokios paslaugos nebuvo suteiktos.

„KAM tekina šią informaciją, melagystę. Pagal tą patį skundą, to paties žmogaus. Buvo pokalbis, jokios programos nedarėme. Nieko nebuvo. Kasčiūnas yra piktas ir dabar jis viską daro, kad mane kaltų prie sienos. Ką darysi. Aš nebežiūriu į tuos straipsnius rimtai. Gal jis kažko siekia. Tačiau ar jis taip prisidės balsų rinkimuose? Manau, kad neprisidės. O man tas pats. Kaimynai su manimi sveikinasi, parduotuvėje parduoda, kuro užsipilu, giminės neišsižadėjo manęs. Tegul jis nusiramina vieną kartą“, – sako V. Rupšys, neabejodamas, kad už pastaruoju metu jam tekusį viešą dėmesį atsakingas yra ir L. Kasčiūnas. 

Atsargos generolas neatmetė minties, kad KAM keldama vis naujus skandalus dėl jo kaip buvusio kariuomenės vado veiksmų, ministerija bando nukreipti dėmesį nuo sau nepatogių temų.

V. Rupšys priminė, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo atsidūręs ir darbą KAM vadovybėje baigęs viceministras Žilvinas Tomkus – skelbta, kad jis taip pat lankėsi kariams skirtame reabilitacijos centre Druskininkuose.

„Kodėl tai vyksta? Aišku, sunkiai paaiškinama, bet lygiagrečiai su visu tuo tyrimu, kurį vykdo Krašto apsaugos ministerija, buvo viena tyrimo dalis – paslaugos teikimas Karių reabilitacijos centre viceministrui Žilvinui Tomkui. Jam ir jo šeimai. Ko gero, siekiant sumenkinti šį epizodą, keliamos mano kažkokios smulkmenos“, – svarstė V. Rupšys.

L. Kasčiūno vadovaujamai ministerijai metami ir kaltinimai neskaidrumu

O Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas anksčiau viešai suabejojo KAM veikla. Politikas atskleidė, jog yra informuotas apie atvejį, kai Gynybos resursų agentūroje dirbęs asmuo organizavo atitinkamus bepiločių orlaivių pirkimus, tačiau netrukus įsidarbino įmonėje, kuri šiuo metu ir parduoda kariuomenei tokius dronus.

D. Gaižauskas teigė, kad „RSI Europe“ Lietuvos dronų gamintojas dalyvavo Paryžiaus gynybos ir strategijos forume, o tenn pranešimą skaitė ir įmonės pardavimų direktorius Valdas Dambrauskas. Jis iki 2024 m. kovo dirbo Gynybos resursų agentūroje prie KAM vyr. patarėju. Teigiama, kad kol V. Dambrauskas dar dirbo Gynybos resursų agentūroje, L.Kasčiūno iniciatyva visas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) komitetas lankėsi „RSI Europe“.

D. Gaižauskas tikina, kad L. Kasčiūnas tiesiogiai meluoja dėl to, kad V. Dambrauskas nedirbo su pirkimais krašto apsaugos sistemoje ir net nutyli faktinę aplinkybę, kad tai tas pats asmuo, kuris figūravo vadinamojoje „auksinių šaukštų“ istorijoje.

L. Kasčiūnas tikino nežinantis D. Gaižausko minimo asmens, nurodė, jog dronų pirkimai iš Lietuvos gamintojų vyksta pagal numatytą tvarką, todėl kolegos pareiškimus ministras laiko prorusiška retorika.