- KAM vėl atsidūrė abejonių dėl skaidrumo epicentre
- D. Gaižauskas pateikė įrodymus, jog krašto apsaugos ministras meluoja
- V. Dambrauskas minimas skandalingoje „auksinių šaukštų“ istorijoje
- L. Kasčiūnas kaltinimus vadina šmeižtu ir sufabrikuota istorija
- Ministerijos veikla suabejota ne pirmą kartą
KAM vėl atsidūrė abejonių dėl skaidrumo epicentre
Debatų prieš seimo rinkimus metu, kai kurie šalies politikai vėl metė šešėlį ant Krašto apsaugos ministerijos (KAM).
Kandidatams į šalies parlamentą kalbanat apie poreikį papildyti partijų susitarimą dėl gynybos, kelių politinių jėgų atstovai susiginčijo dėl nepakankamo skaidrumo visoje krašto apsaugos sistemoje.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis reikalavo, kad Valstybės kontrolė atliktų nuodugnų auditą ir įvertintų, ar KAM teisingai vykdo visus pirkimus.
Jam antrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas, kuris dėl to net kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
D. Gaižauskas pažymėjo, kad partijų susitarimas dėl gynybos politikos turi būti papildytas įsipareigojimu sukurti veiksmingą antikorupcinę sistemą.
Politikas taip pat atskleidė, jog yra informuotas apie atvejį, kai Gynybos resursų agentūroje dirbęs asmuo organizavo atitinkamus bepiločių orlaivių pirkimus, tačiau netrukus įsidarbino įmonėje, kuri šiuo metu ir parduoda kariuomenei tokius dronus.
„Kad nebūtų tokių atvejų – įsiklausykite – kai iš Gynybos resursų agentūros pareigūnas, kuris užsakinėjo pirkimus, staiga po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto apsilankymo dronų gamykloje įsidarbina toje pačioje dronų gamykloje ir dabar perka tuos dronus“, – sakė jis.
D. Gaižauskas taip pat tiesiogiai kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną. Anot D. Gaižausko, KAM vadovas žino šią situaciją, bet apie tai tyli.
L. Kasčiūnas patikino nežinantis D. Gaižausko minimo asmens, nurodė, jog dronų pirkimai iš Lietuvos gamintojų vyksta pagal numatytą tvarką, todėl kolegos pareiškimus ministras laiko prorusiška retorika. Vis dėlto, D. Gaižauskas paskelbė kiek kitokią situaciją nupiešti galinčią informaciją.
D. Gaižauskas pateikė įrodymus, jog krašto apsaugos ministras meluoja
Socialiniame tinkle „Facebook“ LVŽS narys D. Gaižauskas paskelbė informaciją, kuri, pasak jo, įrodo, jog L. Kasčiūnas melavo apie Valdo Dambrausko sąsajas su dronų prekyba[1].
„Pirma faktinė aplinkybė: 2024-03-13 — „RSI Europe“ Lietuvos dronų gamintojas dalyvauja Paryžiaus gynybos ir strategijos forume. Ten pranešimą skaitė „RSI Europe“ pardavimų direktorius Valdas Dambrauskas. Taip, tai tas pats asmuo, kuris nuo 2022 metų iki 2024 metų kovo dirbo Gynybos resursų agentūroje prie Krašto apsaugos ministerijos vyr. patarėju. Valdas Dambrauskas Prancūzijoje forumo metu oficialiai pristatė „RSI Europe“ gaminamus dronus bei jų galimybes, pabrėždamas, kad „RSI Europe“ produktai pasitvirtino Ukrainos mūšio laukuose“, – skelbia D. Gaižauskas.
Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kol V. Dambrauskas dar dirbo Gynybos resursų agentūroje, 2024 m. vasario 2 dieną L.Kasčiūno iniciatyva visas NSGK komitetas lankėsi „RSI Europe“ įmonėje ir susipažino su jų gaminamais dronais.
„Jau tada buvo keista, kad šiame susitikime, kuris organizuotas NSGK nariams, dalyvavo ir kiti asmenys, kurie nieko bendro su NSGK neturi. Tą patvirtina susitikimo metu darytos nuotraukos. Man asmeniškai jau tada Laurynas Kasčiūnas pasirodė įtartinai, nes jautėsi per daug užtikrintai, drąsiai reiškė savo norus ir poziciją, jog padarys viską, kad šios įmonės produkcija bus perkama dideliais kiekiais“, – teigia politikas.
D. Gaižauskas tikina, kad L. Kasčiūnas tiesiogiai meluoja dėl to, kad V. Dambrauskas nedirbo su pirkimais krašto apsaugos sistemoje ir net nutyli faktinę aplinkybę, kad tai tas pats asmuo, kuris figūravo vadinamojoje „auksinių šaukštų“ istorijoje.
V. Dambrauskas minimas skandalingoje „auksinių šaukštų“ istorijoje
D. Gaižausko pateikiamą informaciją patikrinti nėra sudėtinga. Žiniasklaida ne kartą eskalavo istoriją apie itin brangius KAM pirkinius.
Ministerija pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį pirko už 142 eurus, nors tokio kaina parduotuvėje buvo 13 eurų[2]. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Galbūt dabar atrodo neįtikėtina, tačiau šių minėtų virtuvės įrankių įsigijimo kainos – maždaug aštuoniais kartais didesnės, nei tuo metu buvo rinkoje.
Yra žinoma, kad įrankius kariuomenė įsigijo iš bendrovės „Nota bene“. Ji nuo 2006 m. laimėjo maždaug 50 Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų, jų vertė siekė apie 30 mln. eurų.
Ši istorija tapo tikru skandalu visoje šalyje, tiek visuomenėje, tiek ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose greitai imta ieškoti kaltųjų.
Laikui bėgant paaiškėjo, kad karininkas, kuris buvo atsakingas už šiuos prabangius pirkinius buvo nubaustas: trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta jo alga, vėliau jis buvo perkeltas į kitas pareigas.
Minimas pareigūnas – tuometinis Materialinių resursų departamento vadovas pulkininkas leitenantas V. Dambrauskas.
Tiesa, jis pats tada teigė, jog buvo pakištas. V. Dambrauskas aiškino, kad jei kasininkas padaro klaidą, nėra baudžiamas parduotuvės vadovas, nors jo atveju, esą būtent taip ir nutiko.
L. Kasčiūnas kaltinimus vadina šmeižtu ir sufabrikuota istorija
Į D. Gaižiūno kaltinimus sureagavęs L. Kasčiūnas bet kokią neigiamą informaciją bando paneigti ir aiškina, kad kolegos parlamentaro teiginiai yra pramanas.
„Vakar TV3 vykusių debatų apie gynybą metu Gaižauskas paleido kažkokius nuodus, o šiandien savo šou pratęsė Seime. Istorija sukasi apie buvusį Gynybos resursų agentūros darbuotoją, kuris vėliau perėjo dirbti į privatų sektorių. Naratyvas sukasi apie tai, kad šis žmogus dirbo KAM pavaldžioje įstaigoje ir neva dabar turi įtaką, kad dronai būtų perkami iš įmonės, kurioje jis šiuo metu dirba. Bet melo kojos trumpos. Šis žmogus iš GRA išėjo vasario mėnesį ir buvo atsakingas už gynybos pramonės ciklo gyvavimą, o ne droninius pajėgumus. Reikia turėti bent šiek tiek pagarbos arba elementaraus supratimo, kaip iš tiesų vyksta procesai. P.S. Ypač rekomenduotina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui. Jau nekalbu tiesiog apie patį faktą, kad buvęs darbuotojas buvo viešai apšmeižtas sufabrikuota istorija“, – teigia krašto apsaugos ministras[3].
L. Kasčiūnas sako, kad pirmiausia buvo išleistas įstatymas, kuris numatė, jog dronus galima pirkti išskirtinai iš lietuviškų įmonių. Tada buvo kreiptasi į asociacijas, kad pateiktų dronų gamintojų sąrašą, kurie galėtų būti konkurencingi ir pajėgūs.
Ministro teigimu, gavus sąrašą įvyko ir dronų dienos, kuriose susirinko dronų gamintojai. Ten parodyti kuriami produktai, gamintojai pakviesti dalyvauti dronų programoje, sukurtoje remti Ukrainą, tobulinant ir pačių technologijas.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad įmonės nuvažiavo į Ukrainą, bet pirmieji testai nebuvo sėkmingi, ukrainiečiai po pirmojo bandymo davė rekomendacijas, įmonės investavo, technologiškai sustiprėjo ir liepos mėnesį vyko atlikti pakartotinį testavimą, kurį įveikė 5 iš 6 įmonių.
Ukrainiečiai esą reitingavo įmones pagal produkto tinkamumą, jų poreikius ir pagal testavimo bandymų protokolą galiausiai buvo sudaryti kontraktai su lietuviškomis įmonėmis.
„Taigi, akivaizdu, kad darbai krašto apsaugos sistemoje vyksta ir juda energingai. Ir kažkam tai nepatinka. Aišku, labai nepatinka priešininkams, o tada reikia rasti torpedas, kurios bandys kažką nevykusiai pasprogdinti“, – mestus kaltinimus jo vadovaujamai ministerijai aiškina L. Kasčiūnas.
Ministerijos veikla suabejota ne pirmą kartą
Rugpjūčio mėnesį buvo paskelbta, jog Gynybos resursų agentūra nusprendė iš penkių Lietuvos gamintojų pirkti dronų už 8 mln. eurų. Teigta, kad dronai bus perduodami Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Lietuvos kariuomenei bus pristatyta daugiau nei 2.300 kovinių dronų (FPV) už 3 mln. Eur, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – beveik 5.000 tos pačios rūšies dronų už 5 mln. Eur.
Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartis su penkiomis Lietuvos įmonėmis: „Dangolakis“, „RSI Europe“, „Ltmiltech“, „Granta Autonomy“ ir „Unmanned Defense Systems“[4].
Vis dėlto, šioji situacija ne vienintelė, verčianti abejoti ministerijos veiklos skaidrumu. Primename, kad pavasarį iš pareigų pasitraukęs, dabar jau buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešai pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“ ir taip privertęs kolegas bei visuomenę susimąstyti apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.
„Man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris pas kitus politikus, o Krašto apsaugos ministerija iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – kalbėjo jis.
Po rezonansą sukėlusių pareiškimų STT dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje apklausė patį A. Anušauską, buvusį NSGK pirmininką ir dabartinį ministrą L. Kasčiūną, Seimo narį Raimundą Lopatą, buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę.
Tada L. Kasčiūnas tvirtino, kad A. Anušausko teiginiai apie galimą korupciją gynybos sistemoje buvo klaida. STT vis tik atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.
