Kūnų internetas – naujasis technologinės revoliucijos etapas
Daiktų internetas (DI) nėra naujas terminas. Tai fizinių objektų bei daiktų tinklas, apimantis jutiklius, programinę įrangą ir technologijas, skirtas sujungti žmones, suteikiant galimybę jiems keistis duomenimis su kitais prietaisais ir sistemomis.
Šiuo metu prie daiktų interneto prijungta daugiau nei 7 mlrd. prietaisų, o dalis ekspertų ir futuristų tikisi, kad iki 2025 m. šis skaičius išaugs iki 22 mlrd.
Iš tiesų, per pastaruosius kelerius metus daiktų internetas tapo viena iš svarbiausių XXI a. technologijų[1]. Tačiau labiausiai aptariamų technologinių temų gretose daiktų internetas turi konkurentą.
Tai yra kūnų internetas. Šis terminas buvo sukurtas dar 2016 m., o juo yra apibūdinami visi tinklo prijungti prietaisai, kurie stebi žmogaus kūną, renka fiziologinius, biometrinius ar elgsenos duomenis ir pateikia informaciją belaidžio tinklo pagalba.
Kūnų internetą apima ir atskiros mobiliosios programėlės, analizuojančios fizinį aktyvumą, ir su sveikata susijusių duomenų sekimas, pavyzdžiui, širdies ritmo, kraujospūdžio, miego ciklo ar cukraus kiekio kraujyje stebėjimas[2].
Vienas iš pirminių kūnų interneto pavyzdžių yra defibriliatorius arba širdies stimuliatorius. Tai nedidelis prietaisas, dedamas į pilvą arba krūtinę ir padedantis širdies ligomis sergantiems pacientams elektros impulsais kontroliuoti sutrikusį širdies ritmą.
Išmanioji piliulė taip pat yra kūnų interneto pavyzdys. Šios tabletės turi valgomus elektroninius jutiklius ir kompiuterinius lustus. Nurijus skaitmenines tabletes, jos gali rinkti duomenis iš mūsų organų ir siųsti juos į nuotolinį įrenginį, prijungtą prie interneto.
Šiuo metu medicinoje jau yra naudojama net pirmoji skaitmeninė chemoterapijos tabletė, kurioje chemoterapijos vaistai derinami i su jutikliu, kuris fiksuoja, įrašo ir dalijasi žmogaus organizmo veiklos rodikliais su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais[3].
Technologijų ekspertai net siekia sukurti „smegenų kompiuterinę sąsają“: tuomet žmogaus smegenys būtų sujungiamos su išoriniu prietaisu ir taip jas būtų galima stebėti ir valdyti realiuoju laiku.
Nors oficialiai tokio įrenginio tikslas būtų atkurti neįgaliųjų funkcijas naudojant smegenų signalus, kritikai pažymi, kad toks įrenginys gali būti pasitelktas ir pavojingiems tikslams.
Taigi, akivaizdu, kad beveik beribė pažanga belaidžio ryšio, medžiagų ir technologijų inovacijų srityje leidžia implantuojamus medicinos prietaisus išplėsti ir pritaikyti daugelyje sričių. Tačiau kokia to kaina?
Dalis kūnų interneto kritikų pažymi ne tik kylančius saugumo, privatumo bei etikos iššūkius, tačiau prabyla apie ateitį, kai valdžia tiesiog galės kontroliuoti savo piliečius, jų miegą ar kraujospūdį stebinčiomis programėlėmis.
Kūnų interneto technologijomis jau dabar naudojasi daugiau kaip milijardas pasaulio gyventojų
Šiuo metu egzistuoja trys kūnų interneto kartos. Pirmajai jų priklauso išorinis kūno internetas, prie kuriuo priskiriami yra visi dėvimi prietaisai, tokie kaip „Apple Watch“ ar „Fitbits“.
Tuomet seka vidiniai kūno įrenginiai. Tai yra ir širdies stimuliatoriai ar kochleariniai implantai, skaitmeninės tabletės, kurios patenka į mūsų kūno vidų, kad galėtų stebėti ar kontroliuoti įvairius mūsų sveikatos aspektus.
Trečiajai kūnų interneto kartai priklauso įterptinės technologijos. Ekspertai tai vadina išradimais, kurie tiesiog susilieja su žmogaus kūnu ir turi realaus laiko ryšį su nuotoliniu, išoriniu aparatu[4].
Manoma, kad šiuo metu beveik milijardas žmonių visame pasaulyje ir beveik 70 proc. JAV gyventojų jau naudojasi kūnų internetu[5].
Tačiau net jei ir pripažįstame, kad kūnų internetas kuria revoliuciją tiek sveikatos priežiūros srityje, tiek ir mūsų kasdienybėje, negalime paneigti ir akivaizdžių rizikų, ateityje mūsų visų egzistavimą darantį tiesiogiai priklausomą nuo mašinų, interneto ir programinės įrangos.
Kūnų internetas gali mus nužudyti arba priversti paklusti
Nors vieni pabrėžia, kad saugumo problemos arba iššūkiai, su kuriais susiduria kūnų interneto technologijos, yra panašios į tas, su kuriomis susiduriama daiktų interneto srityje, būtent kūnų interneto įrenginiai gali būti žymiai pavojingesni ir kritiniais atvejais net gali turėti mirtinų pasekmių.
Jau ne vienerius metus pasaulyje sparčiai daugėja prietaisų, kurie sujungia žmogaus kūną su internetu. Šis kūnų internetas gali iš esmės pakeisti sveikatos priežiūrą ir pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.
Tačiau be tinkamų apsaugos priemonių jis taip pat gali kelti grėsmę mūsų pačiai jautriausiai asmeninei informacijai ir taip kelti nemažai etinių problemų.
„Kai kalbama apie daiktų interneto reguliavimą, tai vis dar yra laukiniai Vakarai. Šios technologijos teikia daug naudos, kuri, kai kurių nuomone, yra per didelė, kad būtų stabdoma politikos priemonėmis. Tačiau mums reikia plačiau aptarti, kiek ši nauda mums kainuos ir kaip galėtume visiškai išvengti kai kurių rizikų“, – teigia RAND tyrimų instituto matematikė ir tyrėja Mary Lee[6].
Ekspertė pabrėžia, kad su kūnų interneto technologijų normalizavimu viskas pasikeitė: pradėtas rinkti didžiulis kiekis duomenų, kurių reglamentavimas ir apsauga net šiandien yra labai migloti.
Tai reiškia, kad trūksta aiškumo, kad tie duomenys priklauso, kur jie iš tiesų keliauja ir kaip jie gali būti perduoti trečiosioms šalims. Įvertinus šias rizikas, ekspertai dažniausiai išskiria kūnų interneto pavojų privatumo, saugumo bei etikos srityse.
Prakalbus apie privatumą, vienas esminių klausimų gali būti toks: jei prietaisas, kuris stebi sveikatos diagnostiką, taip pat gali stebėti ir nesveiką elgesį, ar sveikatos draudimo bendrovės galės atsisakyti suteikti draudimą, kai įrenginys apie tai praneš kompanijai? Tai ypač aktualu šalyje, kur sveikatos apsaugos sistema veikia ypač prastai, pavyzdžiui, JAV.
Negana to, kūnų interneto prietaisai gali turėti ir kitų saugumo spragų, o toks pažeidžiamumas gali leisti pavojingiems asmenims ir kibernetiniams nusikaltėliams nutekinti privačius duomenis, suklastoti juos arba užblokuoti su žmogaus sveikata susijusias naudotojų paskyras.
Be to, rizika kyla ne tik individualiu, bet ir nacionaliniu lygmeniu. Kai kurių implantuojamų medicinos prietaisų atveju įsilaužėliai gali manipuliuoti technologijomis ir sukelti asmenims fizinius sužalojimus ar net mirtį. Tai neabejotinai sukeltų milžinišką paniką ir neramumus nacionaliniu, galbūt net globaliu mastu.
O tokia su kūnų interneto prietaisais susijusi rizika nėra tik teorinė, ji jau yra įrodyta. 2017 m. saugumo tyrėjai nustatė, kad įsilaužėliai gali gauti prieigą prie paciento insulino ir pakeisti jo dozę, taip galėdami sukelti rimtą žalą jo sveikatai ar net mirtį. Panašiai 2018 m. tyrėjai nustatė, kad galima įsilaužti ir į širdies stimuliatorių ir pakeisti jo nustatymus, dėl to taip pat gali kilti pavojus paciento gyvybei.
Tokio pobūdžio atakos kelia ypatingą susirūpinimą, nes jų taikiniu įprastai tampa pažeidžiamiausi visuomenės nariai: pagyvenę žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, tie, kurie susiduria su ekonominiais sunkumais.
Šie asmenys gali neturėti žinių ar išteklių apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, be to, jie gali būti mažiau pajėgūs atsigauti po fizinio ir emocinio sukrėtimo.
O kai kurie apžvalgininkai netgi iškėlė dar niūresnę hipotezę, kad kūnų interneto prietaisai gali suteikti vyriausybėms ir korporacijoms per daug galių ir galiausiai palengvinti autoritarinių valdžios struktūrų formavimąsi.
Per įvairias programas vyriausybės galėtų formuoti, paveikti ir net valdyti ištisų visuomenės grupių nuomonę, taip mus visus priverčiant nuolankiai paklusti viskam.
