R. Grigas apdovanojimo atsisako dėl „antikrikščioniškos“ ir „antinacionalinės“ Seimo veiklos
Lietuvoje gerai žinomas kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Robertas Grigas Kovo 11-osios minėjime Seime turėjo gauti nevyriausybinių patriotinių organizacijų skiriamą apdovanojimą „Žinia“, skiriamą už susitelkimą dėl Lietuvos laisvės siekių.
Tačiau R. Grigas paskelbė, kad Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimu pakviestas į Kovo 11-osios minėjimą, jame nedalyvaus ir jam skiriamo apdovanojimo neatsiims – apie tai jis jau informavo ir Seimo kanceliariją.
Žymus Lietuvos dvasininkas ir disidentas teigia, kad jau kurį laiką turėjo abejonių dėl jam skirto apdovanojimo atsiėmimo Seime ir galiausiai, apmąstęs dabartinio Seimo veiklą, nusprendė renginyje nedalyvauti.
R. Grigas teigia, kad gerbia patriotines visuomenines organizacijas, kurios jį laikė vertu gauti šį apdovanojimą, tačiau Seimo darbą jis laiko nekokybišku, o demonstruojamą politiką vertina kaip „antikrikščionišką“, „antinacionalinę“ ir „antikultūrinę“.
„Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones. Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami“, – sako Lietuvai nusipelnęs kunigas R. Grigas[1].
Žymus kunigas drąsiai kritikuoja jam nepatinkančius valdžios sprendimus
Lietuviams kunigas R. Grigas yra žinomas ne tik dėl savo atsidavimo Bažnyčiai, tačiau ir dėl parodyto ryžto kovoti su sovietų okupaciniu režimu. Jis buvo vienas iš pirmųjų dar 1987 m. pasmerkusių Molotovo-Ribentropo paktą, vėliau aktyviai įsitraukė į „Sąjūdžio“ veiklą, per Sausio 13-osios įvykius Seime aukojo mišias.
Nepriklausomybės laikais, o ypač paskutiniu metu, R. Grigas taip pat nevengia atvirai įvardinti šalies politikoje jam nepatinkančius, kritikuotinus aspektus. Kunigas neslepia prielankumo šeimos vertybes ginantiems politiniams judėjimams, net dalyvavo Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) susitikime Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje.
Tiesa, tuomet šis renginys, vykęs bažnytinėje erdvėje, prieštaringai buvo įvertintas net Kauno kurijoje, kur manyta, kad politiniai veikėjai sumaniai manipuliuoja Bažnyčios autoritetu ir žinomo bei gerbiamo kunigo vardu[2].
Pats R. Grigas, bendraudamas su žiniasklaida ne kartą sakė, kad jį neramina globalizacijos ir agresyvaus kairuoliško liberalizmo „šalutiniai efektai“.
„Tai – ir fiziškai Lietuvos gyventojus „išsiurbianti“ į didesnio ekonominio būvio šalis emigracija, ir kultūroje pasireiškianti tam tikra dvasinė apatija, panieka ar abejonė savo valstybės prasme, tautiškumu, tradicinėmis vertybėmis“, – yra sakęs R. Grigas.
Kunigas nevienareikšmiškai vertina ir bendrą Europos Sąjungos (ES) įtaką, Bendrijos pastangas kištis į valstybių narių kultūros, šeimos, religijos vaidmens sampratas, riboti jų suverenias galias[3]. Ne kartą jis išreiškė ir politinių jėgų Lietuvoje trūkumą, kurios galėtų atstovauti tikinti pilietį.
„Labiausiai skaudu dėl daugybės gerų, Lietuvą mylinčių, tikinčių žmonių, kurie tokių „virsmų“ dėka nebeturi už ką balsuoti – nebelieka jų interesus išreiškiančios politinės jėgos. Bet galbūt tokia padėtis paskatins autentiškos dešiniosios, konservatyvios partijos susikūrimą“, – teigė kunigas R. Grigas.
Jo teigimu, ilgą laiką TS-LKD daugeliu moralę, šeimos sampratą ir dvasinį paveldą liečiančių klausimų buvo Bažnyčios sąjungininkė, tačiau dabar partija virsta „liberalais nr. 2“.
„Kaip ir daugelis antisovietinių rezistentų, patriotų, beveik visuose praėjusiuose rinkimuose balsuodavau už TS-LKD sąrašą. Dabar matau, kad nebegalėsiu už jį balsuoti, nes ši partija radikaliai tolsta nuo savo idėjinių ištakų ir ima nebereikšti to, kas, pokario partizanų dainos žodžiais „lietuviui (ir nuosekliam krikščioniui) brangu“, – prieš keletą metų teigė R. Grigas.
Visuomenėje žinomi žmonės apdovanojimų atsisako ir dėl ambicijų, ir dėl vertybinių įsitikinimų
Kunigas R. Grigas yra ne vienintelis, kuris atsisakė reikšmingo apdovanojimo. Pastaruoju metu pastebima nauja tendencija: dėl įvairių vertybinių politikos nesutapimų visuomenėje garsūs žmonės viešai atsisako atsiimti valstybių apdovanojimų arba gražina juos atgal, praėjus net keliems dešimtmečiams.
Neseniai rašėme, kad žinomas, buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas, o vėliau ir treneris Algirdas Brazys sukritikavo dabartinę valstybės politikos kryptį ir pareiškė, jog norėtų grąžinti iš Vytauto Landsbergio rankų atsiimtą apdovanojimą.
O analogiškų situacijų būta ir daugiau. Dar 2021 m. „Laisvės TV“ atsisakė apdovanojimo už Laisvės kelio akcijos Baltarusijai paremti organizavimą. Apdovanojimas turėjo būti įteiktas paties Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, tačiau akcijos iniciatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas atsisakė šios padėkos.
Jo teigimu, prezidentūra, „pasirinkusi bendrauti su nusikaltėliais ir remdama neteisėtus mitingus, kurių metu siūloma karti Seimo narius“, prarado pasitikėjimą ir tapo toksiška vieta[4]. Ši kritika susieta su prezidentūros pozicija Šeimos gynimo maršo protestuotojų atžvilgiu.
Lygiai taip pat apdovanojimą iš G. Nausėdos rankų atsiimti atsisakė ir sintetinės biologijos konkurso „iGEM“ laimėtojai – „Vilnius-Lithuania iGEM“ atstovai. Apdovanojimo „Už lietuviškų idėjų proveržį pasaulyje“ atsisakė ir pirmoji Lietuvos kosmoso technologijų įmonė „NanoAvionics“. Abu šie laimėtojai teigė, kad apdovanojimų atsisako dėl vertybinių įsitikinimų, akivaizdžiai besikertančių su prezidentūros nuomonėmis[5].
2019 m. „Už nuopelnus Žemaitijai“ turėjo būti apdovanotas Telšių rajono Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas. Vis dėlto, atsiimti apdovanojimo atvykęs seniūnas jo viešai atsisakė[6].
Tokį sprendimą jis grindė tuo, kad lygiai tokiu pačiu apdovanojimu anksčiau buvo pagerbtas ir visuomenėje gerai žinomas istorikas Alfredas Bumblauskas, kuris, pasak A. Kontrimo, naikina Žemaitiją.
„Kai mes buvome teisme, jis, uždėjęs ranką ant Konstitucijos, prisiekė sakyti teisybę ir pasakė, kad tokios žemaičių tautos nėra, Žemaitijos nebuvo ir nė būti negali, o į mano komentarą dar atšovė: „Jei dar čia kalbėsi, aš pasakysiu, kad Žemaitija už Kauno.“ Ir dabar jam yra įteikiamas ženklas „Už nuopelnus Žemaitijai“. Man, kaip tikram žemaičiui, jis padarė gėdą, ne tik spjovė man į tarpuakį, bet ir apspjovė visą Žemaitiją“, – sakė Degaičių seniūnas.
