Buvęs krepšininkas atsisako apdovanojimo iš V. Landsbergio
Ištikimi krepšinio gerbėjai turėtų be problemų atpažinti buvusį ilgametį Kauno „Žalgirio“ žaidėją, o vėliau ir trenerį Algirdą Brazį. Sportininko karjerą seniai baigęs buvęs atletas dabar prakalbo ne tik krepšinio, tačiau ir politikos tema.
A. Brazys viešai sukritikavo dabartinę mūsų valstybės politikos kryptį ir pareiškė, jog norėtų grąžinti kažkada iš Vytauto Landsbergio rankų atsiimtą apdovanojimą.
Iš tiesų, 1998 m. Kauno „Žalgiris“ iškovojo R. Saportos taurę. Po metų, 1999 m., „Žalgiris“ triumfavo ir Eurolygoje. A. Brazys buvo tuometinio komandos vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko asistentas.
Vieną reikšmingiausių klubinio krepšinio trofėjų iškovoję krepšininkai Lietuvoje buvo pasitikti it herojai. Komandos narius iškilmingais padėkos raštais apdovanojo ir Lietuvos valdžios atstovai – padėkas įteikė tuometis Seimo pirmininkas, konservatorių partijos vadovas V. Landsbergis[1]. Dabar A. Brazys gautą apdovanojimą nori grąžinti.
„Padėkos atsisakymas yra pilietinio protesto ženklas prieš pastaruosius dvejus metus Lietuvos valdžios vykdomą destrukcinę socialinę, ekonominę ir užsienio politiką, kuri visiškai neatitinka daugumos Lietuvos gyventojų lūkesčių“, – sakoma A. Brazio paaiškinime.
Buvęs sportininkas patikina, kad į politiką pats asmeniškai netraukia, tačiau tokį pareiškimą padaryti privertė jo, kaip eilinio Lietuvos piliečio nepasitenkinimas šalies politika.
„Bet kaip pilietis negaliu ramiai, tarsi nieko nevyktų, žiūrėti, kaip klibinami tradicinės šeimos pamatai ir vertybės, kaip kvailinami, demoralizuojami ir skurdinami žmonės. Šalyje sukurta tokia atmosfera, kad žmonės bijo viešai kalbėti apie esminius klausimus, nes bus apkaltinti nežinia kuo. Aš niekada nebijojau pasakyti savo nuomonės. Negaliu tylėti ir dabar“, – sakė A. Brazys.
Valstybinių apdovanojimų buvo atsisakyta ir dėl įsitikinimų, ir dėl praeities klaidų
Situacijų, kai valstybinių apdovanojimų asmuo atsisako pats, būta ir anksčiau, tiesa, vis dėlto, nedaug. Pavyzdžiui, 2008 m. Kovo 11-osios Akto signataras, Laisvės kovų dalyvis Algirdas Patackas atsisakė dalyvauti valstybinių apdovanojimų įteikimo ceremonijoje, kur jam turėjo būti įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
Signataro teigimu, neatvykti į ceremoniją jis nusprendė iš pagarbos Lietuvos valstybei.
„Yra giliai neteisinga, kai tuo pačiu ordinu apdovanojamas kalinys ir jį tardęs KGB tardytojas. <…>. Todėl atsisakau dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, kol nebus surasta garbinga išeitis iš padėties, kol nebus atstatyta tiesa ir teisingumas“, – teigė A. Patackas[2].
Iš tiesų, tą patį apdovanojimą keliais metais anksčiau gavo ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepučinskas. Jis buvo dirbęs tardytoju SSRS valstybės saugumo komitete.
Tuometis prezidentas Valdas Adamkus teigė suprantantis A. Patacko atsisakymą dalyvauti ceremonijoje.
„Šis žingsnis yra jo apsisprendimas. Mano akyse jis yra žmogus, kuris nusipelnęs tokio įvertinimo, aš vertinu jo darbus tomis lemtingomis Lietuvai dienomis ir tikiu, kad jis išliks toks pat ryžtingas, pasišventęs lietuviškiems reikalams. Tikiuosi, kad dar bus proga jam šį apdovanojimą priimti, bet kada, kai tik jis apsispręs“, – anuomet kalbėjo prezidentas V. Adamkus.
Visiškai kitu scenarijumi, tačiau taip pat savanoriškai valstybinio apdovanojimo pernai atsisakė ir kariuomenės majoras Gintautas Ciunis.
Valstybės jam įteikto ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio karininkas atsisakė po to, kai trys merginos jam metė kaltinimus dėl netinkamo elgesio[3].
Tokia informacija buvo paskelbta tinklaraštininko Skirmanto Malinausko jutubo kanale, kur buvo teigta, kad tuomet, kai G. Ciunis buvo Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovas, jis nederamai elgėsi su nepilnametėmis merginomis. Pačiam vyrui tuomet buvo 29-eri, o merginų amžius siekė apie 16 metų.
Karininkas tuomet paskelbė, kad jam mesti kaltinimai padarė reputacinę žalą ir dėl to jis nusprendė atsisakyti valstybinių apdovanojimų.
Iš garsių žmonių apdovanojimai gali būti ir atimti
Tačiau žymiai dažniau Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai iš anksčiau apdovanotų asmenų jų padėkos ar medaliai yra atimami valstybės sprendimu.
Vienas iš paskutinių tokių atvejų įvyko pernai vasarą, kai prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo.
Prezidentas dekretus pasirašė po Valstybės apdovanojimų tarybos pateiktos išvados, o skandalas visuomenėje kilo po to, kai ledo čiuožėjai pasirodė Sočyje vykusiame renginyje. Šį pasirodymą rengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona[4].
Tuo pačiu dekretu iš apdovanotųjų sąrašo buvo išbrauktas ir buvęs KGB darbuotojas bei diplomatas Vladimiras Jakuninas. Tai buvo padaryta konstatavus, kad jis pažemino savo apdovanotojo vardą[5].
Kiek anksčiau apdovanojimo neteko buvęs „15min.lt“ tyrimų skyriaus vadovas Šarūnas Černiauskas. Jam valstybės apdovanojimas buvo atimtas 2019 m., kai paaiškėjo, jog dirbdamas žurnalistu, jis rengė analizę apie viešus asmenis ir verslo įmones ryšių su visuomene agentūrai „VIP Viešosios informacijos partneriai“.
Apdovanojimo neteko ir Lietuvos partizanas Pranas Končius-Adomas. Jis 2015 m. buvo išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų sąrašo po to, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paviešino, kad jis Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vykdant žydų genocidą.
Lietuvos bėgikė Živilė Balčiūnaitė ir jos treneris Romas Sausaitis savųjų apdovanojimų neteko dar 2012 m. Gedimino ordino Riterio kryžius Ž. Balčiūnaitei ir treneriui buvo įteikti 2010 m., po to, kai atletė triumfavo Europos lengvosios atletikos čempionato Barselonoje maratono rungtyje. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atletė vartojo dopingo preparatus[6].
Vieni smerkiami ir linčiuojami, o kitų nuodėmės toliau ignoruojamos
Vis tik, valstybinių apdovanojimų ekspertas Vilius Kavaliauskas teigia, kad ne vienas Lietuvoje žinomas asmuo gali turėti netinkamų ryšių ar praeities klaidų, vėliau iškylančių į dienos šviesą, tačiau, eksperto teigimu, vieni sulaukia kritikos, o kiti yra smerkiami. Taip, pasak jo, yra dėl to, kad mūsų šalyje gausu veidmainystės.
„Pavyzdžiui, Lietuva yra apdovanojusi prieštaringai vertinamo prorusiškų pažiūrų Vengrijos prezidentą Viktorą Orbaną Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Už ką jis buvo pristatytas šiam apdovanojimui? Ir kodėl iš jo dabar nereikalaujama atimti to ordino? Mes esame apdovanoję ne vieną užsienietį, kurie dabar „Interpolo“ paieškomi, bet visi dėl to tyli, nes dabar jau kažkaip nepatogu tuos ordinus atimti“, – sako V. Kavaliauskas.
V. Kavaliausko teigimu, Apdovanojimų įstatyme minima, kad apdovanojimai iš asmens yra atimami tuo atveju, jei jis padarė nusikaltimą arba pažemino apdovanotojo vardą. Tačiau eksperto teigimu, mūsų šalyje netrūksta garsių asmenų, apdovanotų aukščiausiais valstybės apdovanojimais, nors vėliau jie padarė net kriminalinius nusikaltimus.
Valstybinių apdovanojimų eksperto manymu, šiuo klausimu daugiau atsakomybės prisiimti turėtų tiek premjerai, Seimo pirmininkai, tiek ir Vyriausybės nariai, kurie yra atsakingi už siūlomus kandidatus.
