KT tarė žodį dėl galimybių paso: grąžino prašymą atgal dėl nepakankamų argumentų

Pasigedo ne šabloninių argumentų

Trečiadienį Lietuvos teisinėje sistemoje vėl aidėjo nusivylimas, kai Konstitucinis Teismas (KT) grąžino Kauno apygardos teismui prašymą įvertinti Vyriausybės nutarimo nuostatas dėl galimybių paso. Kaip teigia KT, teismas nepateikė jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti, o visi argumentai esą buvo projektuoti į kito asmens baudžiamojoje byloje nurodytus argumentus, kuri yra sustabdyta ir prašymas kreiptis į KT buvo tenkintas. Tuo tarpu pats Kauno apygardos teismas net neabejoja, kad neterminuotam laikotarpiui suvaržytos žmogaus teisės ir laisvės, kai buvo įvestas galimybių pasas, pažeidė Konstituciją.

Skelbiama, kad tuo pačiu sprendimu KT atsisakė nagrinėti pareiškėjo Kauno apygardos teismo prašymą ištirti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimo nuostatas dėl galimybių paso atitikties Konstitucijai. 

Pareiškime nurodoma, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pareiškėjas Kauno apygardos teismas nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti^[1].

KT nurodo, kad prašymas buvo atmestas vadovaujantis nepakankamais pareiškėjo nurodytais argumentais. Teismas savo prašyme tik pažymėjo, kad jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo asmens gynėjo prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės atkartojami argumentai, kurie jau buvo pateikti kito asmens baudžiamojoje byloje, kuri yra sustabdyta ir kurioje prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tenkintas.

„Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog vien tai, kad pareiškėjas teismas prašyme, kuriuo kreipiasi į Konstitucinį Teismą, neanalizuoja, nevertina bylos šalių pateiktų argumentų dėl atitinkamo teisinio reguliavimo konstitucingumo ir apsiriboja vien bendro pobūdžio teiginiu, kad bylos šalies abejones pripažįsta pagrįstomis, jau yra pakankamas pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą“, – nurodoma pranešime^[1].

KT pabrėžė, kad tai taikytina ir atvejams, kai pareiškėjas teismas apsiriboja vien bendro pobūdžio nuoroda į kitą savo priimtą nutartį. Teismas taip pat teigė, jog vertinti ministrų išleistų įsakymų teisės atitiktį Konstitucijai nėra KT kompetencijos dalykas.

Ėmėsi bylos po to, kai buvo nuteistas asmuo už bandymą patekti į prekybos centrą su svetimu galimybių pasu

Konstitucinis Teismas šių metų liepos mėnesį ėmėsi bylos dėl žmonių laisves varžiusio galimybių paso atitikimo Konstitucijai po to, kai gavo kreipimąsi iš Kauno apygardos teismo su prašymu ištirti, ar ribojimus galimybių paso neturintiems žmonėms nustatęs Vyriausybės nutarimas neprieštaravo Konstitucijai^[2]. Pranešama, kad Kauno teismas į KT kreipėsi sustabdęs baudžiamąją bylą pagal asmens, nuteisto už bandymą patekti į prekybos centrą su sau nepriklausančiu galimybių pasu, apeliacinį skundą.

Teismas argumentavo, kad galimybių pasu buvo apribotos žmogaus teisės ir laisvės, nors jų ribojimai, remiantis Konstitucija, gali būti nustatyti tik įstatyme.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad galimybių pasu tuo metu buvę įtvirtinti ribojimai nebuvo laikini, t. y., jie buvo įtvirtinti nenurodant jų tikslaus galiojimo termino, taigi buvo priimti kaip galiojantys neterminuotai^[2].

Kauno teismas priminė, kad neterminuoti asmens teisės ir laisvės ribojimai yra konstituciškai negalimi ir nepateisinami.

Pasiektos mažos pergalės

Kelionė teisingumo link kaip reikiant užsitęsė. Pradedant nuo to, kad sausio pabaigoje grupė parlamentarų susivienijo ir kreipėsi į KT su prašymu įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai^[3] ir baigiant netrukus sekusiu Vyriausybės sprendimu šią diskriminacinę priemonę sustabdyti būtent tada, kai netrukus jau turėjo būti pateiktas KT atsakymas^[4].

Galiausiai, toks Vyriausybės žingsnis atšaukti galimybių pasą, tapo puikia prielaida KT skundo nenagrinėti, nes „ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti“^[5].

Tačiau išaušus birželiui advokatas Marijus Velička pasidalijo puikiomis žiniomis – birželio 13 d. Apygardos teismo trijų teisėjų kolegija išgirdo jo prašymą ir kreipėsi į KT siekdama išsiaiškinti, ar Lietuvoje galiojęs galimybių pasas buvo priimtas teisėtai. Kaip tąkart teigė advokatas, KT turėjo šansą pasirinkti, į kurią pusę stoti – valdančiųjų ar žmonių, tačiau atsižvelgdamas į tai, kokius nuostolius valstybei prireiktų atlyginti pripažinus GP neteisėtu, kaipmat stojo į valdžios pusę.

O štai jau birželio pabaigoje Seimo teisės aktų registre užregistruotos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo pataisos užsimerkusiems galbūt plačiau atvėrė akis ir parodė, kad iki šiol priimti ribojimai buvo neteisėti.