Energetikos krizė keičia europiečių gyvenimą
Energetikos krizė – tema, kuri kone kasdien skamba bene kiekvieno žmogaus lūpose. Senasis žemynas susiduria su dešimtmečiais neregėtais sunkumais, kuriems veik didžiausią įtaką daro karas Ukrainoje ir Vakarų įvestos sankcijos Rusijai.
Nuo Vokietijos iki Lietuvos, Estijos ar Prancūzijos – kiekvienos Europos valstybės piliečiams tikru galvos skausmu tampa artėjantis šaltasis metų sezonas.
Didesnis energijos išteklių poreikis gali privesti prie jų trūkumo, o tai taptų tikra katastrofa visai Europai. Tačiau net ir dabar, situacijai nepasiekus kritinio taško, krizė iš pagrindų keičia europiečių gyvenimą[1].
Vokietijos įmonėms prognozuoja uždarymą arba nemokumą
Vokietijoje pramonės įmonių likimai jau pakibo ant plauko, o kai kuriose pramonės srityse dėl sparčiai didėjančių dujų ir elektros kainų jau kyla tikra panika.
Atsižvelgdamos į tai, kad iki kitų metų pradžios numatomas dar vienas energetikos kainų didinimo etapas, Vokietijos pramonės įmonės ir jų asociacijos baiminasi, kad gamyba Vokietijoje gali tapti nuostolinga.
Jei energijos kainos artimiausiu metu smarkiai nemažės, daugelyje pramonės įmonių šviesa užges ne vėliau kaip po šešių mėnesių. Išgyvenusios įmonės dėl aukštų energijos kainų artimiausiais mėnesiais susidurs su nemokumo atvejais.
Daugelis įmonių jau mažina gamybos apimtis ir atleidžia dalį darbuotojų
Sparčiai kylančios energijos kainos grasina visam laikui paveikti Vokietijos gamybos sektorių, kuris yra pagrindinis ekonomikos variklis.
Vokietijos statistikos tarnybos paskelbtais preliminariais duomenimis, rugpjūčio mėnesį pramonės gamyba, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 0,8 %[2].
Vokietijos gamybos pramonė, kuriai tenka daugiau nei penktadalis šalies ekonomikos produkcijos, nerimauja, kad kai kurios jos įmonės nesulauks šios krizės pabaigos.
Nors daugelis įmonių mažina gamybos apimtis, o kai kurios atleidžia darbuotojus ir perkelia dalį savo veiklos į užsienį, kad susidorotų su sunkumais, išliekantis energijos poreikis ir toliau neleidžia įsivyrauti stabilumui.
Daugelis Vokietijos pramonės gamintojų yra mažosios ir vidutinės įmonės, priklausančios šeimoms ir glaudžiai integruotos į vietos bendruomenes. Tokie pramonės atstovai yra mažiau pajėgūs absorbuoti energijos kainų sukrėtimus nei pramonės gigantai.
Be to, įmonės, jau dabar atsižvelgdamos į tai, kad iki kitų metų pradžios numatomas dar vienas kainų didinimo etapas, baiminasi, kad gamyba Vokietijoje gali tapti pernelyg nuostolinga.
Dėl aukštų energijos kainų Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos prezidentas Peteris Adrianas įspėja, kad artimiausiais mėnesiais gali būti daug nemokumo atvejų.
„Jei energijos kainos smarkiai nesumažės, ne vėliau kaip per šešis mėnesius dešimtys tūkstančių šios šalies įmonių užgesins šviesas ir bankrutuos,“ – teigia jis[3].
Iš tiesų šiuo metu didžiausia daugelio pramonės įmonių problema yra elektra. Kai kurios bendrovės daugelį metų pirko elektros energiją neatidėliotinų sandorių rinkoje, nes joje kainos buvo pigesnės nei pagal ilgalaikes tiekimo sutartis.
Dabar neatidėliotinų sandorių kainos išaugo kelis kartus, daugelis įmonių, sudariusių ilgalaikes tiekimo sutartis, dabar taip pat susiduria su didžiuliu elektros energijos kainų augimu.
Šių metų pabaigoje daug kur baigsis sutarčių galiojimas, o iki šiol kai kurios įmonės vis dar nerado nė vieno, kuris norėtų joms parduoti elektros energiją.
Akivaizdu, kad dalis pramonės įmonių negalės išgyventi šios žiemos, o tai taps rimta problema ne tik individualiems verslams, bet ir visai Vokietijos ekonomikai.
Britai bijo, jog pritrūks elektros ir iš parduotuvių lentynų šluoja žvakes
Su iššūkiais susiduria ir Jungtinė Karalystė, kurioje neseniai pranešta apie galimą dujų ir elektros energijos tiekimo riziką[4].
Nacionalinio elektros tinklų operatoriaus atnaujintoje ataskaitoje atskleisti nenumatytų atvejų planai, kuriuose užsimenama apie galimą trijų valandų elektros tiekimo nutraukimą tose vietovėse, kur dujomis varomos elektros energijos poreikis bus nepakankamas.
Su tokia informacija susipažinę britai suskubo apsirūpinti žvakėmis, antklodėmis, energiją taupančiomis lėtaeigėmis viryklėmis.
Nors vyriausybė per ateinančius šešis mėnesius išleis apie 60 mlrd. svarų sterlingų, kad subsidijuotų namų ūkių ir įmonių sąskaitas už energiją, vidutinis namų ūkis už šilumą ir apšvietimą vis dar moka dvigubai daugiau nei prieš metus.
Rugsėjo 23–26 d. Jungtinėje Karalystėje vykdytoje apklausoje devyni iš dešimties respondentų teigė, kad yra susirūpinę dėl namų ūkio sąskaitų už energiją[5].
Susirūpinimą rodo ir tai, kad per pastarąjį mėnesį antklodžių ir elektrinių antklodžių paklausa išaugo 8 %, o žvakių pardavimai – 9 %[6]. Tiesa, žvakių gamintojai atskleidė, kad jų atsargos dėl didesnių gamybos sąnaudų taip pat senka.
Be to, remiantis universalinių parduotuvių tinklo „John Lewis“ informacija, pastaruoju metu britai perka daugiau šiltų apatinių drabužių, pirštinių ir chalatų.
Grįžtame į senus laikus ir namus vėl šildome malkomis
Sudėtinga situacija visame žemyne verčia sugrįžti prie mūsų ištakų. Daugelis europiečių savuosius namus šią žiemą šildys ne kuo kitu, bet malkomis[7].
Medienos verslo atstovai atvirauja, kad medienos ar medžio granulių užsakymų padaugėjo daugiau nei keturis kartus, o dabar klientams produkcijos pristatymo tenka laukti net iki kovo mėnesio.
Spjaunama į aplinkosaugą, įvedami net ir draudimai
Regis, kad neviltis dėl to, kaip pavyks išgyventi artėjančią žiemą, paskatino pamiršti bet kokį susirūpinimą dėl aplinkosaugos ir „žaliojo kurso“ politikos.
Daugeliui europiečių svarbiausias rūpestis – padaryti viską, kad ateinančiais mėnesiais būtų šilta. Dėl to energetikos krizė verčia Lenkijos piliečius deginti šiukšles, Rumunijoje – riboti malkų kainą, o Vengrijoje – drausti malkų eksportą.
Iš tiesų vieno Varšuvos priemiesčio gyventojai pasakoja, kad dabar kasdien jaučia degančių šiukšlių kvapą, o kai kurių miestų komunalininkai pastebi, kad šiukšlių surenkama mažiau[8].
„Pastebime, kad šiukšlių surinkimas labai sumažėjo, ypač kai kalbama apie medžiagas, kurios bent teoriškai galėtų būti tinkamos deginti, pavyzdžiui, popierių, kartoną ir pakuotes,“ – Lenkijos žiniasklaidai sakė vieno miestelio meras.
Su kitomis Europos valstybėmis dalintis malkomis nenorinti Vengrija net uždraudė medienos eksportą, o kaimyninės Rumunijos vyriausybė nustatė viršutinę malkų kainos ribą.
Kitose Europos šalyse malkų jau ima trūkti. Be to, vagys, pajutę progą pasipelnyti, vagia rąstus iš sunkvežimių pakuočių, kuria netikras interneto svetaines, apsimesdami malkų pardavėjais, kad apgautų į neviltį puolusius žmones[9].
Atrodo, kad malkos yra tapusios naujuoju šių dienų auksu…
