Koranas išniekintas ir Vokietijoje
Po viso pasaulio žiniasklaidą apskriejusių religinį nepakantumą ir neapykantą demonstruojančių protesto akcijų Švedijoje, kurių metu buvo išniekintas ir sudegintas musulmonams šventas Koranas, dabar šios gasdinančios praktikos persikėlė ir į Vokietiją. Čia Koranas buvo padegtas ir išmestas prie Turkijos islamo religinės sąjungos „Mimar Sinan“ mečetės, esančios Pforcheimo mieste, Badeno Viurtembergo žemėje[1].
Liepos 8-osios naktį Koranas buvo tiesiog uždegtas ir išmestas prie mečetės. Asociacijos, kuriai priklauso ši mečetė, viceprezidentas Osmanas Adibelli teigia, kad peržiūrėjus kamerų įrašus buvo užfiksuotas iš važiuojančios transporto priemonės išmetamas, o vėliau ir padegamas Koranas. O. Adibelli teigimu, apie 4.45 val. ryto keli bendruomenės nariai atėjo į rytinę maldą ir būtent tuomet prie įėjimo į mečetę pastebėjo sudegintą Koraną[2]. Reikšdamas didelį susirūpinimą dėl išpuolio, O. Adibelli pranešė, kad dėl šio įvykio yra pradėtas tyrimas.
Jungtinių Tautų (JT) Civilizacijų aljanso vyriausiasis įgaliotinis Miguelis Angelas Moratinosas pasmerkė Korano sudeginimą prie mečetės Vokietijoje. Tviteryje jis pareiškė, kad „Korano išniekinimas priešais mečetę pietvakarių Vokietijoje yra dar vienas nepagarbus, nepriimtinas ir įžeidžiantis veiksmas“.
„Toks veiksmas nėra žodžio laisvė, tai paniekos ir neapykantos išraiška, kuri tik pakurstys pyktį ir paskatins smurtą“.
Šis incidentas įvyko po to, kai pastaruoju metu pasaulyje sparčiai plečiasi islamofobijos mastai, o religinę įtampą dar labiau paskatino įvykiai Švedijoje, kurios sostinėje Stokholme vykusios protesto akcijos metu vienas protestuotojų suplėšė musulmonams šventą knygą Koraną ir galiausiai ją padegė.
Pati Švedijos policija išdavė leidimą protestuotojui, nes šis jau anksčiau laimėjo teismą dėl žodžio laisvės raiškos šalyje. Šį neapykantos aktą pasmerkė ir popiežius Pranciškus.
Vokietijoje klesti islamofobija
Prie vienos Vokietijos mečečių nemalonus incidentas su Koranu nutiko netrukus po to, kai Nepriklausoma ekspertų grupė priešiškumo musulmonams klausimais (UEM) atliko ir paskelbė išsamaus, dvejų metų trukmės tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad Vokietijos visuomenėje vyrauja didžiulis priešiškumas musulmonams ir islamui.
Tyrimas, pavadintas „Islamofobija – Vokietijos balansas“ atskleidžia nerimą keliančią padėtį. Jo išvadose pabrėžiama, kad priešiškas požiūris į musulmonus yra giliai įsišaknijęs įvairiuose Vokietijos visuomenės segmentuose, o kas antras vokietis galimai pasižymi priešišku požiūriu į musulmonus[3].
Nuo 2017 m. Vokietijos policijos nusikaltimų statistikoje registruojama atskira kategorija, skirta islamofobiniams nusikaltimams. Kasmet užfiksuojama nuo 700 iki 1 000 įžeidinėjimo, neapykantos kurstymo, grasinimų, turto sugadinimo ir fizinio smurto atvejų, nukreiptų prieš musulmonus.
Naujausioje ataskaitoje pabrėžiama, kad ne kitų religijų atstovai arba netikintys vokiečiai musulmonus vertina kaip neturinčius integracijos gebėjimų, sąmoningai atsiribojančius nuo kitų ir vengiančius tarpreliginio bendravimo.
Tyrime taip pat nustatyta, kad galvos apdangalus dėvinčios musulmonės dažnai susiduria su viešu priešiškumu, o išankstinį nusistatymą prieš musulmonus vyrus skatina stereotipai, siejantys juos su smurtu, ekstremizmu ir patriarchalinėmis vertybėmis.
Vokietijos federalinė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sureagavo į šios ataskaitos išvadas ir išreiškė susirūpinimą, pabrėždama, kad maždaug 5,5 mln. musulmonų, gyvenančių Vokietijoje, yra neatsiejama bendros visuomenės dalis, nusipelniusi lygių teisių ir galimybių.
„Musulmonų gyvenimas yra natūrali Vokietijos dalis. Norime, kad visi žmonės mūsų įvairialypėje visuomenėje turėtų vienodas galimybes ir teises“, – sakė ji.
Ataskaitoje yra pasiūlytos kelios rekomendacijos, problemai spręsti. Pavyzdžiui, siūloma kurti federalinio komisaro kovai su priešiškumu musulmonams pareigybę, raginama įsteigti nuolatinę ekspertų tarybą ir didesnį dėmesį skirti neapykantos skundų registravimui.
Ekspertai taip pat paragino rengti tikslines viešųjų ryšių kampanijas, išsamias mokymo programas įvairiems specialistams ir peržiūrėti mokymo programas bei vadovėlius mokyklose, kad iš jų būtų pašalintas prieš musulmonus nukreiptas turinys.
Tarptautinėje arenoje balsuota dėl Korano išniekinimo draudimo
Vokietijai siekiant kovoti su sparčiai bręstančia islamofobija, tarptautinės bendruomenės dėmesys vis dar yra sutelktas ties Švedija, kur Koraną Stokholme neseniai sudeginęs ir kitaip išniekinęs vyras teigė, kad islamas kaip religija, daro didelį neigiamą poveikį žmonijai, o Koranas turėtų būti uždraustas visame pasaulyje.
Dėl šio įvykio kilo didžiulis pasipiktinimas, Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC) pareiškė, kad reikia imtis kolektyvinių priemonių sustabdyti religinę neapykantą, diskusijos šiuo klausimu persikėlė į Jungtines Tautas (JT)[4].
Po kelias savaites trukusių pokalbių, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JTŽTT) galiausiai patvirtino rezoliuciją dėl religinės neapykantos ir fanatizmo smerkimo. Tiesa, nors pasiūlymas buvo priimtas, tačiau jam nepritarė nei Jungtinės Valstijos, nei Europos Sąjunga, kurios teigė, kad jis prieštarauja jų pozicijoms dėl žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės.
Rezoliucijoje, kuriai Vakarų valstybės nepritaria, šalys yra raginamos „imtis priemonių užkirsti kelią religinės neapykantos veiksmams ir religinės neapykantos propagavimui, kurie yra diskriminacijos, priešiškumo ar smurto kurstymas, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Kaip JTŽTT susirinkime teigė Pakistano užsienio reikalų ministras Bilawalas Bhutto Zardari, būtina aiškiai matyti religinės neapykantos, diskriminacijos ir bandymų išprovokuoti smurtą apraiškas. Jis taip pat pabrėžia, kad tokie veiksmai dabar yra vykdomi su vyriausybės žinia ir nebaudžiamumo jausmu. Tuo tarpu Indonezijos užsienio reikalų ministrė Retno Marsudi paskatino kai kurias šalis nustoti piktnaudžiauti kalbomis apie žodžio laisvę ir pabrėžė, kad tylėjimas reiškia bendrininkavimą.
Tuo tarpu patys švedai, dėl išniekinto Korano incidento atsidūrę pasaulinės žiniasklaidos dėmesio centre, pritaria idėjai didinti baudžiamumą dėl panašių neapykantos apraiškų. Švedijos nacionalinio televizijos transliuotojo SVT užsakymu atlikta nauja apklausa rodo, kad dauguma Švedijos gyventojų pritaria draudimui viešai deginti religinius tekstus, tokius kaip Koranas ar Biblija[5].
53 proc. apklaustųjų švedų teigė, kad viešai deginti bet kurios religijos šventuosius raštus turėtų būti uždrausta, 34 proc. atsakė, kad tai turėtų būti leidžiama, o 13 proc. nebuvo apsisprendę. Tai reiškia, kad norinčiųjų uždrausti tokius veiksmus padaugėjo 11 procentų, palyginti su vasario mėnesį atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatais.
Vakarų pasaulis neslepia neapykantos islamui, to priežastys – skirtingos
Dar 2011 m. Jungtinių Tautų Civilizacijų aljansas ir Arabų valstybių lyga islamofobiją įvardijo kaip didelį tarptautinį susirūpinimą sukeliančią problemą. Vėliau nuomonių analizės įmonė „Gallup“ parengė specialų analizių rinkinį, pagrįstą visuomenės nuomonių apie musulmonus ir islamą matavimu.
Šios analizės parodė, kad neapykanta musulmonams tarptautiniu mastu, o ypač JAV, išaugo po 2001 m. rugsėjo 11-osios. Neapykantos priežastys dažnai yra ir kultūrinės: daliai Vakarų šalių gyventojų nesuprantamas yra musulmonų pamaldumas, šeimos santykiai ir privatus gyvenimas.
Paskutiniais metais musulmonai teigia, kad būtent Vakarų pasaulyje, kuris dažniausiai vaizduojamas kaip demokratijos, laisvės ir lygybės lopšys, jaučiasi labiausiai diskriminuojami, engiami ir nepageidaujami.
Dalyje Vakarų šalių net ir nemaža dalis vietos gyventojų pritaria šiai nuomonei ir teigia, kad Vakarai negerbia musulmonų ir jų bendruomenių. Pavyzdžiui, net 52 proc. amerikiečių ir 48 proc. kanadiečių teigia, kad Vakarai negerbia musulmonų ir islamos. Mažesnė dalis italų, prancūzų, vokiečių ir britų respondentų taip pat su tuo sutinka[6].
2022 m. Europos islamofobijos ataskaitos duomenys rodo, kad musulmonai pažeidžiamiausi yra trijose šalyse – Prancūzijoje, Austrijoje ir Danijoje.
Vis dėlto, vieno iš tiesų veiksmingo būdo kovoti su islamofobija nėra: kiekvienoje šalyje musulmonai gali susidurti su skirtingais iššūkiais. Tačiau su žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais dirbantys ekspertai teigia, kad islamofobija turi būti politiškai pripažinta kaip problema ir tik tuomet bus galima kalbėti apie būdus, kaip galima efektyviai kovoti su islamofobija.
