KT žada skelbti sprendimą dėl galimo Stambulo konvencijos prieštaravimo Lietuvos Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) kovo 14 d., ketvirtadienį, 14 val. skelbs išvadą byloje pagal Seimo 2023 m. nutarimą dėl kreipimosi į KT siekiant išsiaiškinti vadinamosios Stambulo konvencijos atitiktį Lietuvos Konstitucijai.
Sprendimą kreiptis į KT Seimas priėmė praėjusių metų rugsėjo 28 d. Teismo prašoma įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis neprieštarauja mūsų šalies Konstitucijai[1].
„Pareiškėjas Seimas teigia, kad Konstitucinio Teismo išvada dėl to, ar nurodytos Konvencijos nuostatos atitinka Konstituciją, turėtų esminę reikšmę Seimui apsisprendžiant dėl dar 2018 m. Respublikos Prezidento Seimui pateiktos šios konvencijos ratifikavimo“, – teigiama KT pranešime.
Primename, kad dar pernai parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuomet šį nutarimo projektą pasirašė dar ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę ragino ir nevyriausybinės organizacijos, tačiau opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.
Tiek Seime, tiek ir visuomenėje pati Stambulo konvencijos idėja taip pat vertinama prieštaringai. Nors jos rėmėjai teigia, kad tik taip bus apsaugotos moterys bei mergaitės, kritikai teigia, kad dokumentas Lietuvoje leis įsišaknyti genderizmui, skatins LGBT ideologiją bei panaikins tradicinės šeimos suvokimą.
Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas jau pavasario sesijos metu gali grįžti į Seimą
Dar praėjusią savaitę KT paskelbė, kad pradeda nagrinėti bylą pagal Seimo paklausimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai.
Į tai tuomet sureagavo dalis Stambulo konvencijos ratifikavimą aktyviai propaguojančių šalies politinių veikėjų. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su Laisvės frakcija net pasiūlė į parlamento pavasario sesijos darbų programą vėl įtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Anot T. V. Raskevičiaus, atsižvelgiant į tai, kad KT sprendimas bus paskelbtas Seimo pavasario sesijos metu, Laisvės frakcija mato būtinybę įtraukti įstatymo „Dėl Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo“ projektą į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
„Karo prieš Ukrainą kontekste žmogaus teisių požiūriu Lietuva pradeda atrodyti nebeadekvačiai. Estija Stambulo konvenciją ratifikavo 2017 metais, Latvija – 2023 metais. Pastaruoju metu daug kalbame apie poreikį stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, kad atėjus dienai X ne tik galėtume gintis patys, bet ir sulaukti strateginių partnerių paramos. Tačiau mūsų partneriai turi žinoti, kad gina ne tik mūsų valstybės teritoriją, bet ir tą pačią vertybinę ir kultūrinę erdvę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi teisės viršenybės principo“, – pasisakė T. V. Raskevičius.
Politiko teigimu, Laisvės frakcija dės visas pastangas, kad „vakarietiškų vertybių Lietuvoje būtų kuo daugiau, o oponentų kliedesiai apie 72 lytis netaptų Lietuvos nacionaliniam saugumui kenkiančiu elementu“.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, praėjusią savaitę minint Tarptautinę moters dieną, teigė, kad sveikinimai šia proga yra tušti, o smurtą prieš moteris panaikinti padeda konkretūs pokyčiai.
„Ši konvencija ir yra, visų pirma, apie smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje įveikimą. Jei Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas bus palankus, Seimas turi patvirtinti šią konvenciją ir sutvirtinti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje”, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.
Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė: konvencijoje yra tai, kas griautų mūsų tradicijas
Tiek Seime, tiek visuomenėje netyla balsai, teigiantys, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu prieš moteris artimoje aplinkoje, tad Stambulo konvencijos ratifikavimas Lietuvai nereikalingas. Jis, manoma, būtų naudingas tik šalyje skleidžiant genderistinę ideologiją, naikinant tradicinį šeimos sąstatą ir su tuo siejamas vertybes.
Genderizmą, LGBT propagavimą, kėsinimasi iš tėvų atimti teisę auklėti vaikus pagal moralinius ir vertybinius įsitikinimus Stambulo Konvencijoje mato ir kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus, teisininkas ir profesorius Ignas Vėgėlė.
Jis teigia, kad tapęs prezidentu nedelsiant atšauktų buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės teikimą ratifikuoti šią tarptautinę sutartį, pabrėždamas, kad Seimas negali ratifikuoti konvencijos, jei nėra galiojančio prezidento teikimo, todėl procesas būtų sustabdytas[2].
I. Vėgėlė taip pat teigia, kad dabartinis prezidentas G. Nausėda tiesiog negali nežinoti apie reikšmingą savo vaidmenį šiame procese ir tiesiog eilinį kartą bando nusikratyti atsakomybės.
Kandidatas į prezidentus taip pat teigia, kad stabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimą prašo daugiau nei 56 tūkstančiai Lietuvos žmonių, pasirašę Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos parengtą peticiją. To prašo daugiau nei 800 moterų, pasirašiusių Laisvos visuomenės instituto parengtą peticiją.
„Kuo Stambulo konvencija pavojinga? Kodėl Lietuvos ir dalies kitų Europos valstybių žmonės jai priešinasi? Juk oficialiai ji skirta smurto prieš moteris prevencijai ir užkardymui. Reikia aiškiai konstatuoti, kad visos Stambulo konvencijos nuostatos, kurios yra veiksmingos kovoje su smurtu prieš moteris, jau yra įtvirtintos Lietuvos įstatymuose. Šie įstatymai galioja ir taikomi – priemonės kovoje su smurtu prieš moteris veikia. Tačiau Konvencijoje yra tai, kas aiškiai ideologizuota, kas griautų mūsų tradicijas ir vestų į sumaištį dėl lyties“, – sako I. Vėgėlė.
Teisininkas ir teisės profesorius atkreipia dėmesį į tai, kad Stambulo konvencijoje daugiau nei 20 kartų pavartota „socialinės lyties” sąvoka, kuri Lietuvos įstatymuose iš viso neegzistuoja.
„Be abejo, asmens lytis turi ir socialinį aspektą (kultūrinę raišką, elgseną ar bruožus), tačiau šis aspektas negali būti atskirtas nuo biologinės lyties, o juo labiau – tapti esminiu, sprendžiant, kas yra vyras ar moteris. Problema ta, kad Stambulo konvencijoje „socialinė lytis“ tampa esminiu lytį apibrėžiančiu požymiu. O Lietuvos teisėje ir kultūroje lemiamą reikšmę turi biologinė asmens lytis“, – teigia kandidatas į prezidentus.
I. Vėgėlė pabrėžia, kad Stambulo konvencija kėsinasi į konstitucinę tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus.
„Stambulo konvencijos 14 straipsnyje teigiama, kad į visas (valstybinių ir privačių mokyklų) mokymo programas turi būti įtraukta mokymo medžiaga apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Ar kažkam kyla abejonių, kad tai apimtų platų socialinių lyčių spektrą? Be to, Konvencijos 12 straipsnyje yra nustatyta pareiga valstybėms imtis visuomenės perauklėjimo – papročių, tradicijų ir stereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų naikinimo. Tačiau tai, ką vieni laiko naikintinais stereotipais, kitiems gali būti svarbios kultūrinės tradicijos ir moralės normos, kurios kyla iš vyrų ir moterų prigimtinio skirtingumo. Nėra jokių įrodymų, kad jų naikinimas gali padėti kovoje su smurtu“, – sako jis.
I. Vėgėlė akcentuoja ir tai, kad Stambulo konvencija draudžia daryti išlygas, liečiančias socialinę lytį. Tai reiškia, kad kovoti su smurtu prieš moteris neįmanoma be socialinės lyties sąvokos. Kitaip tariant, ratifikuota Stambulo konvencija kolizijos atveju turėtų pirmumą prieš Lietuvos įstatymus.
„Lietuva turėtų atsisakyti tam tikros nacionalinės kompetencijos, susijusios su šeimos, švietimo ir baudžiamosios atsakomybės politika, o Konvencijos įgyvendinimą prižiūrėtų tarptautinė ekspertų grupė (GREVIO)“, – sako teisininkas.
Atsižvelgiant į tai, I. Vėgėlė ragina šalies G. Nausėdą nedelsiant atšaukti dekretą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo.
„Lietuva yra ir turi likti suvereni valstybė – gyventi ne pagal tarptautinių organizacijų primestą ideologiją, bet pagal lietuvių tautos valią. Lietuvos užsienio politika turi tarnauti lietuvių tautos suvereniteto, tautinio ir kultūrinio tapatumo išsaugojimui”, – pabrėžia kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.
Prezidentas G. Nausėda savo pozicijos tiksliai neįvardija
Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Šioms diskusijoms pastaruoju metu vėl kaistant, prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė kalbėjo šiuo klausimu su žiniasklaida, tačiau tiesiogiai nepasakė, ar šalies vadovas palaiko prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Patarėja kartoja paties prezidento ne kartą pakartotą frazę – sprendimas ratifikuoti šį dokumentą yra Seimo rankose, tačiau kartu pažymi, kad Daukanto aikštei yra svarbu, jog veiktų praktiniai sprendimai, užkardantys smurtą prieš moteris.
„Ar ratifikuota, ar neratifikuota ši konvencija – matome, netrukdo tiems konkretiems politikų praktiniams sprendimams, padedant moterims, užtikrinant pagalbą ir smurto prevenciją“, – aiškina ji, pažymėdama, kad praktinių žingsnių, siekiant apsaugoti moteris nuo smurto, atliko tiek buvusi Sauliaus Skvernelio, tiek dabartinė Ingridos Šimonytės Vyriausybės.
G. Nausėdos patarėjos teigimu, svarbiausi Stambulo konvencijos aspektai yra du, kuriuos mes matome: pirmasis yra ideologinis, vertybinis, etinis mūšis ir abejonės visuomenėje bei tarp politikų, o bendro sutarimo ir bent jau minimalios daugumos tautos atstovai neturi.
Visgi, aiškiai neatsakydama, ar, prezidento įsitikinimu, Lietuvoje būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, I. Segalovičienė pažymėjo – žmonės turi teisę į nuomonę, tad G. Nausėda nesirenka pusių, ką palaiko – ar konvencijos skeptikus, ar rėmėjus.
„Prezidentas nesirenka pusių. Prezidentas yra visos tautos atstovas, kiekvieno prezidentas“, – tvirtino patarėja, akcentuodama, jog būtent Seime turi būti pasvertos visos nuomonės ir priimti sprendimai, jas atliepiant.
Primename, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
2013-2023 m. laikotarpiu dokumentą ratifikavo šios Europos šalys: Albanija, Andora, Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Airija, Islandija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Monakas, Juodkalnija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, San Marinas, Serbija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Ispanija. Pernai dokumentą ratifikavo ir Europos Sąjunga.
Stambulo konvencijos dar neratifikavo Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lietuva ir Slovakija.
