Oficialu: Europos Sąjunga ratifikavo kontraversišką Stambulo konvenciją

Po ilgų dvejonių metų ES ratifikavo kontraversišką Stambulo konvenciją

Vakar Europos Sąjunga (ES) ratifikavo tarptautinę konvenciją „dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, geriau žinomą Stambulo konvencijos vardu.

Oficialioje Stambulo konvencijos ratifikavimo ceremonijoje dalyvavo Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič, ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės Švedijos ambasadorius Martenas Ehnbergas ir už lygybę atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Helena Dalli. Konvencija Europos Sąjungoje įsigalios 2023 m. spalio 1 d^[1].

Skelbiama, kad šia sutartimi atveriamas kelias sukurti visos Europos lygmens teisinę sistemą, skirtą apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn ir jį panaikinti. Konvencijoje taip pat nustatytas specialus stebėsenos mechanizmas (GREVIO), kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą jos nuostatų įgyvendinimą.

Nors šiuo metu dažnai kalbama apie už konvencijos slypinčias ideologijas, EK dar 2015 m. padarė išvadą, kad ES prisijungimas prie Konvencijos „sukurtų nuoseklią ES lygmens kovos su smurtu prieš moteris sistemą, pagerintų prevenciją ir suteiktų geresnę apsaugą bei paramą smurtą patyrusioms moterims ir vaikams“. ES Teisingumo Teismas 2021 m. patvirtino, kad ES gali ratifikuoti Konvenciją kvalifikuota balsų dauguma.

Primename, kad Stambulo konvencija buvo parengta 2014 m. Pirmoji, dar 2012 m., ją ratifikavo Turkija, vėliau atsisakiusi šio dokumento. Koncenciją 2013-2022 m. laikotarpiu iš viso ratifikavo 37 Europos šalys: Albanija, Andora, Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Airija, Islandija, Italija, Kipras, Kroatija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Monakas, Juodkalnija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, San Marinas, Serbija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Ispanija. To dar nepadarė Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija.

Stambulo konvencijos ratifikavimo galimybės Lietuvoje miglotos

ES sprendimas ratifikuoti Stambulo konvenciją reikš, kad likusios šešios ES valstybės, kurios to dar nepadarė, susidurs su dar didesniu spaudimu tai padaryti būtent dabar. Tačiau Lietuvoje šis dokumentas yra vertinamas itin prieštaringai, kalbama ne tik apie smurto prieš moteris sustabdymą, tačiau ir apie kontraversiškas ideologines dilemas.

Konvencijoje teigiama, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir moterų diskriminacijos forma, apimanti visas smurto dėl lyties formas, kurios daro arba gali daryti fizinę, seksualinę, psichologinę ar ekonominę žalą moterims, įskaitant grasinimus tokiais veiksmais, prievartą ir savavališką sulaikymą tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime.

Primename, kad Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ratifikavimo procesas jos kadencijos metu užbaigtas nebuvo, menkai tikėtina, kad tai įvyks šalies vadovu esant ir Gitanui Nausėdai. Pastebima ir tai, kad Lietuvos politikų gretose netrūksta atvirai kvestionuojančių Stambulo konvencijos ratifikavimo poreikį. 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad ši konvencija Lietuvai būtų buvusi aktuali ir reikalinga žymiai anksčiau, kai šalyje smurtas artimoje aplinkoje buvo viena iš didžiausių problemų, tačiau dabar, politiko teigimu, taip jau nėra. „Valstietis“ Aurelijus Veryga laikosi panašios pozicijos ir teigia, kad konvencijos poreikio mūsų šalyje nėra, nes Lietuva jau gerokai anksčiau pati parengė savo teisinę bazę dėl smurto artimoje aplinkoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2022 m. policijoje buvo užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje^[2]. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė. Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, nuo smurto artimoje aplinkoje labiausiai kenčia 30–59 metų amžiaus moterys.

Ar kovai su smurtu prieš moteris būtina įteisinti socialinę lytį?

Stambulo konvencijos ratifikavimui atvirą prieštaravimą jau anksčiau išreiškė visa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Teigta, kad konvencija prieštarautų partijos programos nuostatai, jog kova su smurtu neturi lemti šeimos politikai pavojų keliančių normų integravimo.

Į Stambulą konvenciją atsargiai žvelgia ne tik Lietuvos politikai, tačiau ir teisininkai. Advokatas Vytautas Sirvydis teigia, kad jei Lietuvoje būtų ratifikuota Stambulo konvencija, ji paveiktų galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, jo Bendrąją ir Specialiąją dalis. Tai reiškia, kad konvencijos priėmimas nėra įmanomas be kitų teisės aktų keitimo, o esmine problema taptų ir tai, kad konvencija tarsi panaikintų nekaltumo prezumpciją.

Tuo tarpu kiti Stambulo konvencijos kritikai akcentuoja tai, kad šis dokumentas neapsiriboja tik smurto draudimu, tačiau yra susijęs su individualių valstybių nacionaline politika, kultūra, vertybėmis bei tradicijomis, kurios būtų veikiamos prieštaringų ideologijų. Vienas iš dažniausiai girdimų prieštaravimų ir kritikos pavyzdžių yra susijęs su Stambulo konvencijoje įtvirtinta „socialinės lyties“ sąvoka. Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad dokumento formuluotė kvestionuoja tradicinį lyties, kylančios iš biologinės lyties, supratimą.

Stambulo konvencijoje iš tiesų pateikiama tokia lyties apibrėžtis: „tai yra socialiai susiformavę vaidmenys, elgesys, veikla ir savybės, kurias visuomenė laiko tinkamomis moterims ar vyrams“. Be socialinės lyties, konvencijoje konkrečiai nurodomos seksualinių mažumų teisės, taip pat įpareigojama daugiau dėmesio skirti lyčių teorijai informavimo ir švietimo kontekste. Atsižvelgiant į tokias apibrėžtis, Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad tokie terminai kaip „lytis“ ir „lytinė tapatybė“ yra pernelyg platūs ir gali būti aiškinami taip, kad pakenktų tradicinėms šeimos vertybėms ir visuomenės normoms^[3].

Lenkija nori pasitraukti iš Stambulo konvencijos, Vengrija baiminasi dėl ES įpareigojimų šalyje užtikrinti homoseksualų apsaugą

O aktyvios diskusijos dėl Stambulo konvencijos vyksta ne tik Lietuvoje. Mūsų kaimyninėje Lenkijoje Stambulo konvencija taip pat kelia aistras, nors šalyje dokumentas ir yra ratifikuotas. Teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro net kalba apie tai, kad Lenkija netrukus nutrauks Stambulo konvencijos galiojimą^[4].

„Vykdydami priešrinkiminius įsipareigojimus, pereiname nuo žodžių prie darbų ir pateiksime oficialų prašymą Šeimos reikalų ministerijai nutraukti vadinamosios Stambulo konvencijos galiojimą. Priimdami Policijos įstatymo, Baudžiamojo kodekso, Smulkių nusikaltimų kodekso pakeitimus, mes tai darėme be ideologijos, orientuodamiesi į moterų ir vaikų, kurie patiria tokio pobūdžio agresiją, apsaugą“, – spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Z. Ziobro, akcentuodamas, kad Lenkijos teisė yra pavyzdys kitoms šalims, kai kalbama apie moterų apsaugos nuo smurto.

Kaip teigia Z. Ziobro, prašymas nutraukti Stambulo konvencijos galiojimą yra susijęs su šio dokumento ideologiniu aspektu, kuriam šalis nepritaria ir kurį laiko žalingu. Kaip pavyzdį, Lenkijos teisingumo ministras pateikė socialinės lyties sąvokos konstravimą, į antrą planą nustumti galintį biologinę lytį.

Su Stambulo konvencija problemų turi ir Vengrija, kuri dar 2014 m. , spaudžiama Europos Tarybos, pasirašė dokumentą ir sutiko prisidėti prie pastangų mažinti smurtą prieš moteris. Tačiau po maždaug metų, Vengrijos parlamento dauguma atsisakė ratifikuoti konvenciją. Per pastaruosius metus, Vengrija teigia savarankiškai dirbusi ties moterų, patiriančių smurtą, apsaugos gerinimu: buvo užtikrinta platesnė aukų apsauga, sugriežtintos bausmės kaltininkams^[5].

Tačiau Vengrijos valdžiai, panašiai kaip ir kitose šalyse, kur dokumentas dar nėra ratifikuotas, daugiausiai klausimų kelia ideologinė jo pusė. Pagal Stambulo konvenciją, vienoda apsauga turi būti užtikrinama ir asmenims, kurie socialiai tapatinasi su moteriškąja lytimi, tačiau LGBTQ bendruomenės teisės ir laisvės Vengrijoje yra griežtai ribojamos, tad šalies valdžia siekia išlaviruoti tarp moterų apsaugos skatinimo ir tęstinės kovos su tuo, ką ji laiko „lyčių ideologija“.