Reformos akivaizdoje mažinamas švietimo pagalbos specialistų prieinamumas
Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcija stebi galimą valdančiųjų susidorojimą su švietimo reforma, kai siekiant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, tuo pačiu bus galutinai užsmaugiami ir mokyklose dirbantys psichologai, socialiniai bei specialieji pedagogai bei kiti švietimo pagalbos specialistai.
Vaikų su specialiaisiais poreikiais daugės, o reikiamos pagalbos mažės, kai tuo tarpu jos teikimas turėtų būti užtikrinamas nenutrūkstamai.
Frakcijoje dirbanti švietimo ekspertė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė teigė, kad specialiuosius pedagogus ir logopedus užsimota dar labiau apkrauti papildomomis funkcijomis, dėl kurių nukentės ne kas kitas, bet patys vaikai, kurių sąskaita sumažės jiems skiriamos tiesioginės pagalbos trukmė. Be visa ko, šiems specialistams teks didesni vaikų srautai, o socialiniams pedagogams dar ir deleguojamos atvejo vadybininko funkcijos.
„Taip pat kinta normatyvai – jau tik nuo 400 vaikų steigiamas socialinio pedagogo ir psichologo etatas. Naujame specialiosios pedagoginės pagalbos apraše neliko punkto, kuris leido mokinius su dideliais ir labai dideliais poreikiais specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus dvigubinti, t. y. skaičiuoti kaip du mokinius. Tai sudarytų galimybes teikti reikiamą pagalbą. Keista išgirsti iš švietimo pagalbos specialistų, kad šie aprašų projektai yra paskelbti jų galutiniame variante nesuderinus su atitinkamomis švietimo pagalbos specialistų asociacijomis. Kai kurių asociacijų atstovų teigimu, praktiškai net neatsižvelgta į jų teiktas pastabas“, – teigė V. Targamadzė[1].
Tačiau esminis aspektas, į kurį derėtų atkreipti dėmesį, pasak parlamentarės, yra tas, kad reikiamų specialistų pagalbos apimtys yra mažinamos būtent prieš 2024 metais įvyksiantį įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokyklose, kada mokyklose kaip tik dar labiau turės stiprėti švietimo pagalbos specialistų vaidmuo.
Sumažės tiesioginės pagalbos teikimo vaikams trukmė
Šiuo tikslu Seimo demokratai trečiadienį suorganizavo spaudos konferenciją, į kurią buvo suburti švietimo specialistai, išreiškę savo pozicijas dėl naujosios švietimo reformos.
Parlamentarė V. Targamadzė akcentavo, kad švietimo pagalbos specialistams nerimą kelia ir jų teikiamų paslaugų išplėtimas, kada yra neįvertinamos realios galimybės, socialiniams pedagogams yra numatoma atvejo vadyba, efektyviai vaikams suteikiant pagalbą ir nuvykstant pas juos į namus.
Kadangi ypatinga atskirtis regima regionuose, specialistams bus sunku teikti visavertišką pagalbą vaikams. V. Targamadzė negailėjo kritikos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) darbuotojams, rengiantiems tokius aprašus, mat šie visiškai vengia bendradarbiauti, atmeta pagrįstus siūlymus ir praktiškai nediskutuoja su specialistų asociacijomis, švietimo bendruomenės profesinėmis sąjungomis[3].
Kritikos ŠMSM nepagailėjo ir socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė prof. dr. Giedrė Kvieskienė, kurios teigimu, ministerija pasirodė kaip nepatikimas partneris ir į švietimo srityje dirbančių specialistų nuogąstavimus sureagavo tik po to, kai buvo pranešta apie spaudos konferenciją.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė pateikė statistiką, pagal kurią matoma, kad 2022 metais net 71 mokykla neturėjo nė vieno švietimo pagalbos specialisto. Negana to, ministerija ir toliau sėkmingai smaugia esamus švietimo pagalbos darbuotojus ir jiems ant pečių užkrauna dar didesnius vaikų srautus.
Kalbos sutrikimų turintiems vaikams – vos 16 minučių trunkanti pagalba kartą per savaitę
Kad jau kitąmet ketinamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas veikiausiai nebus sėkmingas, dėmesį atkreipė LŠDPS specialiųjų pedagogų centro pirmininkė Dalia Gudienė. Sunku suvokti, kad nekalbantiems arba sunkiai kalbantiems vaikams numatyta vos 16-os minučių trukmės specialistų pagalba per savaitę, o dabar dar specialistus varžys ir papildomos jiems numatytos funkcijos.
Pedagogai baiminasi, kad įgyvendinus naująją tvarką, jų darbas bus ne užtikrinti sklandų vaikų ugdymo procesą, bet sėdėti palenkus galvas prie dokumentų, mat tiesioginiam darbui esą lieka tik 60 proc. laiko.
Tačiau ir pačiame įtraukiajame ugdyme – spragų gausu. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos socialinis pedagogas Tadas Mindaugas Matijošaitis pastebėjo, kad lieka neaiškios socialinio pedagogo darbo funkcijos.
„Kalbant apie specialiuosius poreikius ir įtraukųjį ugdymą, apraše nelieka vieno objekto – gabus mokinys, kuris turi nerimo problemų. Todėl kyla natūralus klausimas, su kuo socialinis pedagogas turi dirbti: su specialiuosius poreikius turinčiais vaikais ar visais mokiniais. Taip pat neaišku, kaip bus komplektuojami etatai, ar neturint 400 mokinių bus skiriamas socialinio pedagogo etatas“, – teigė T. M. Matijošaitis[3].
Reformų rengėjai turėtų prisiimti atsakomybę
V. Targamadzė svarstė, ar ŠMSM darbuotojai, kurie rengė aprašus švietimo pagalbos specialistams, iš tiesų supranta jų veiklos specifiką ir ar apskritai jie mato vaiką ir jam reikalingas paslaugas.
Parlamentarės teigimu, rengiant šiuos aprašus nebuvo atsižvelgta į specialistų pateiktas pastabas, jau net nekalbant apie tai, kad pokyčiai nebuvo derinti nei su švietimo pagalbos specialistų asociacijomis, nei su profsąjungomis.
„Seniai laikas nurodyti dokumentų projektų rengėjų pavardes ir jiems prisiimti atsakomybę už kokybę. Pasimatytų ir konkrečių rengėjų profesionalumas“, – savo socialinėje paskyroje rėžė politikė.
Primename, kad jau nuo 2024 metų šalies mokyklose bus įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, kai vienoje klasėje bus mokomi tiek labai gabūs, tiek turintys specialiųjų poreikių moksleiviai. Švietimo atstovai teigė tokiems pokyčiams dar nesantys pasiruošę, o pasipiktinimo banga kilo ir tarp pačių mokinių tėvų, kurie teigė nenorintys, kad sveiki vaikai mokytųsi su turinčiais įvairiausių elgesio ir dėmesio sutrikimų.
