Skaidrumo stokojantis analitikos institutas – ir pas „valstiečius“
Kol kas itin mažai visuomenėje dėmesio sulaukiantis partijų analitinių centrų steigimo projektas nestabdo – prasidėjęs konservatorių „Europietiškos dešinės institutu“ jis persikėlė ir į laisviečių, ir į socdemų, o dabar – ir į valstiečių gretas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo socialiniame tinkle pranešė, kad steigia Krikščioniškos demokratijos ir tradicinių vertybių centrą.
„Likome vienintele politine jėga Lietuvoje, be kompromisų ginančia tradicinę šeimą, lietuvių kalbą, papročius, tradicijas ir žmogaus teisę gyventi sveikai ir oriai. Mūsų steigiamas analitinis centras padės pagrįsti šias idėjas moksliškai ir teisiškai bei skleisti jas visuomenėje. Kviesime visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir kurie nepritaria pamatines valstybės ir šeimos vertybes griaunančiam liberalizmo įsigalėjimui, prisidėti prie centro veiklos“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Pasak partijos pirmininko pavaduotojo Giedriaus Surplio, steigiamas centras aiškiai pozicionuos partijos nuostatas ir vertybes.
„Pasitarėme su partijos kolegomis ir nusprendėme, kad Krikščioniškosios demokratijos ir tradicinių vertybių centras“ geriausiai leis pristatyti krikščioniškojo socialinio mokymo idėjas šiuolaikiškai, akcentuojantis į savimi pasitikintį žmogų, stiprią šeimą, gyvus regionus, augančią vidurinę klasę, klestinčius verslus, Lietuvos tapatybės puoselėjimą stiprioje ES, planetos išsaugojimą ateities kartoms“, – sako Giedrius Surplys.
LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas Aurelijus Veryga teigia, kad panašia veikla užsiimantys centrai veikia daugelyje Europos valstybių, ir „valstiečių“ analitinis centras sieks užmegzti tvirtus tarptautinius ryšius: „Tenka konstatuoti, kad valdančioji „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ savo balsavimais dėl civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo tikrai nebeatstovauja krikščioniškajai demokratijai. Mes norime stiprinti šią tradicinę ir vis dar perspektyvią ideologiją, su kuria sutampa daugelis LVŽS programinių nuostatų“.
Krikščioniškos demokratijos ir tradicinių vertybių centrui vadovaus LVŽS narys, politologas Dovilas Petkus[1].
Konservatoriai su institutu startavo metų pradžioje
Konservatorių analitinio centro steigimo koordinatorius Andrius Vyšniauskas sakė, kad tokius centrus turi daugelis vakarietiškų politinių jėgų. Jie padeda partijoms rašant programas, analizuojant politinę situaciją, ugdant jaunuosius politikus ir vykdant tarptautinį bendradarbiavimą.
„Planuojame turėti platų tarptautinių partnerių ratą ir artimiausiu metu sieksime bendradarbiavimo su amerikiečių respublikonų Tarptautiniu respublikonų institutu, vokiečių krikščionių demokratų Konrado Adenauerio fondu, švedų moderatų Jarl Hjalmarson fondu. Kitais metais planuojame tapti Europos liaudies partijos analitinio centro, kuris veikia ir kaip skėtinė europietiškų centro-dešinės analitinių centrų organizacija, Wilfriedo Martenso Europos studijų centro nariais <…>“, – teigė A. Vyšniauskas.
Skelbiama, kad konservatorių institutui sudarytai darbo grupei priklauso: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Živilė Kriščiūnė, Andrius Kubilius, Mindaugas Lingė, Mantė Margarita Meškelevičiūtė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Jonas Survila, Andrius Vyšniauskas[2].
Laisviečiai įkūrė liberaliosios demokratijos institutą
Balandžio gale ir Laisvės partija prisijungė prie neaiškiai finansuojamo institutų kūrimo vajaus.
„Šiandien dedame pamatą tam, kad politika būtų grįsta analitinėmis žiniomis ir mokslu, o ne populizmu ar politinėmis batalijomis. Džiaugiuosi, jog Laisvės partija yra pirmoji, kuri ne tik deklaravo siekį, bet ir pilnai įsteigė politinės partijos analitinį centrą”, – sako instituto vadovas, teisingumo ministrės patarėjas Danielis Ilkevičius.
Pasak pranešimo, LDI savo veiklą orientuoja į tris esmines sritis: politinį švietimą ir pilietinio sąmoningumo skatinimą, analitika grįstą kokybišką politikos turinį, tarptautiškumą.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad tokio instituto atsiradimas liberalią mintį politikoje ir visuomenėje „iškels į visai naują, kokybiškesnį lygį“.
„Laisvės partija eina kitų Vakarų Europos partijų, kurios taip pat turi savo analitinius centrus, keliu. Šis mūsų sprendimas atvers naujas galimybes teikti liberalius pasiūlymus Lietuvos darbotvarkei, skatins kokybiškas diskusijas valstybei ir žmonėms aktualiais klausimais“, – sako A. Armonaitė[3].
STT mato piktnaudžiavimo rizikas institutų veiklose
Politinės partijos, panašu, skuba naudotis galimybe ne visai skaidriai naudoti lėšas steigdami įvairiausio plauko centrus. Ir jiems nė motais, kad STT pateikė savo išvadas, kurios yra tikrai keliančios nerimą.
STT antikorupciniame vertinime daugiausia pastabų skirta siekiamai įtvirtinti naujovei – analitiniams centrams. Šiuos centrus gali steigti politinės partijos, jie partijai teiktų analitinio, tiriamojo, šviečiamojo pobūdžio paslaugas, įskaitant ir politinei kampanijai reikalingas paslaugas.
STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, analitinių centrų veikla galėtų sudaryti sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.
Pavyzdžiui, už analitinio centro suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas arba šias paslaugas partijai gaunant neatlygintinai. Politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už šių limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai.
Taip pat pastebėta, kad įstatymo projekte už tam tikrus pažeidimus nenumatyta analitinių centrų atsakomybė, todėl pažeidimus padarę analitiniai centrai praktiškai liktų nenubausti, taip rašoma oficialioje STT interneto svetainėje[4].
