Niekas nepažabojo konservatorių užmojų steigti dar vieną „legalią“ pinigų plovyklą
Konservatoriai šį kartą nevaržomai atidaro galimą pinigų plovyklą, pavadintą „Europietiškos dešinės institutu“, visiškai nusispjaudami į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktus nuogąstavimus dėl tokių analitinių centrų skaidrumo. STT nustatė, kad tokie užmojai steigti partijų analitinius centrus suteikia galios partijoms manipuliuoti finansavimu ir išvengti atsakomybės. Tokių centrų steigimui kritikos turėjo ir advokatas Ignas Vėgėlė. Bet į tai nusispjovė ne tik konservatoriai, bet ir opoziciniais save vadinantys socialdemokratai.
Kol kas per mažai visuomenėje dėmesio sulaukiantis partijų analitinių centrų steigimo projektas vėl sparčiai kyla į viršų ir nestabdomas iriasi toliau. Konservatorių analitinio centro steigimo koordinatorius Andrius Vyšniauskas pastebėjo, kad tokius centrus turi daugelis vakarietiškų politinių jėgų. Jie padeda partijoms rašant programas, analizuojant politinę situaciją, ugdant jaunuosius politikus ir vykdant tarptautinį bendradarbiavimą[2].
A. Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad TS-LKD yra pirmoji partija, kuri steigia tokį analitinį centrą. „Europietiškos dešinės instituto“ pavadinimas taip pat pasirinktas esą ne veltui – būtent jis neva labiausiai atspindi partijos proeuropietišką centro-dešinės kryptį. Šiam institutui pavesta vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas, organizuoti mokymus, seminarus, konferencijas ir užsiimti savo analitinių dokumentų leidyba.
„Planuojame turėti platų tarptautinių partnerių ratą ir artimiausiu metu sieksime bendradarbiavimo su amerikiečių respublikonų Tarptautiniu respublikonų institutu, vokiečių krikščionių demokratų Konrado Adenauerio fondu, švedų moderatų Jarl Hjalmarson fondu. Kitais metais planuojame tapti Europos liaudies partijos analitinio centro, kuris veikia ir kaip skėtinė europietiškų centro-dešinės analitinių centrų organizacija, Wilfriedo Martenso Europos studijų centro nariais <…>“, – teigė A. Vyšniauskas[2].
Skelbiama, kad institutui sudarytai darbo grupei priklauso: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Živilė Kriščiūnė, Andrius Kubilius, Mindaugas Lingė, Mantė Margarita Meškelevičiūtė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Jonas Survila, Andrius Vyšniauskas.
Solidarumo institutą nusprendė steigti ir socialdemokratai
Tačiau ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratai nusprendė kuo skubiau steigti savo analitinį centrą. Pastarieji apie naujo šviečiamąja, tiriamąja ir analitine veikla užsiimsiančio Solidarumo instituto gimimą pranešė spalio pabaigoje[3].
LSDP vicepirmininkas dr. Liutauras Gudžinskas teigė, kad plėtojant Solidarumo instituto veiklą bus glaudžiai bendradarbiaujama su svarbiausiais Europos kairiųjų ir pažangiųjų jėgų analitiniais centrais.
Svarbiausias šio analitinio centro tikslas, pasak L. Gudžinsko, yra darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimas, kaip ir buvo numatyta prieš trisdešimt metų priimtos Konstitucijos priesakuose.
STT išvados: analitinių centrų steigimu sudaromos sąlygos neaiškios kilmės lėšų plaukimui
Konservatoriai dar spalį pranešė apie savo steigiamą analitinį centrą nepaisydami balandį pateiktų STT išvadų, kuriose buvo nurodyta, kad „teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, neužtikrina skaidrumo, sudaromos sąlygos neaiškios kilmės lėšų patekimui į šalies politinių partijų veiklą, analitinių centrų veikla gali sudaryti sąlygas partijoms išvengti atsakomybės“[5].
STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad partijų steigiami analitiniai centrai gali tapti puikia niša pinigų plovimui, mat gali pasitaikyti atvejų, kai už analitinio centro politinei partijai suteiktas paslaugas gali būti atsiskaitoma ne rinkos kaina arba jas teikiant neatlygintinai.
„Taip pat pastebėta, kad Įstatymo projekte už tam tikrus pažeidimus nenumatyta analitinių centrų atsakomybė, todėl pažeidimus padarę analitiniai centrai praktiškai liktų nenubausti“, – rašoma STT pranešime[5].
Reaguojant į galimus pažeidimus, siūlyta nustatyti draudimą, kad analitiniai centrai jokiems subjektams negalėtų teikti paramos.
Analitiniai centrai vykdytų su partija susijusią analitinę ir tiriamąją veiklą
Galimybė steigti analitinius centrus numatyta priimtame naujame Politinių organizacijų įstatyme, kartu apribojant ir tai, kad viena politinė partija esą galės steigti tik vieną analitinį centrą. Remiantis įstatymu, analitiniai centrai finansuojami iš partijų lėšų, iš leidybos gautų pinigų, spaudos ir atributikos platinimo, renginių bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų ES ar NATO valstybėje narėje ir įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšų.
Neskaidrumų naujame įstatyme pastebėjo ne tik STT, bet ir teisininkas Ignas Vėgėlė.
Šiam teisiniam reguliavimui pastabų turėjo ir Seimo Teisės departamentas, įspėjęs, jog tai gali prieštarauti 34 ir 35 Konstitucijos straipsniams.
