Konservatorių „grietinėlei“ prabilus, pradeda aiškėti, kas galimai nutekino informaciją

Konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skambino K. Bartoševičiui

Pedofilijos skandale, kurio pačiame epicentre – Seimo nario mandato atsisakęs konservatorius Kristijonas Bartoševičius, veriasi naujų detalių, kurios ne itin patinka valdantiesiems. Atskleidžiama, kad skambučio į Čilę dar penktadienį (kada ir pateikė atsistatydinimo raštą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)) buvęs parlamentaras sulaukė ir iš savo bendražygių – konservatorių frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės. Įdomiai šiuo atveju skamba ir Seimo bei Vyriausybės vadovių prisipažinimai apie tai, kad tą dieną jos taipogi buvo susitikusios.

Istorija krypsta įdomia vaga – nors dar pirmadienį (sausio 23 d.) apie K. Bartoševičiaus atsistatydinimą sužinojusi konservatorių frakcija, kuriai jis ir priklausė, teigė nuščiuvusi (o tai esą nustebino ir frakcijos seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę), jau dabar aiškėja, kad pastaroji su juo bendravusi ir tą patį penktadienį, kai tos pačios dienos vakare parlamentaras jau įteikė VRK savo prašymą dėl atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų.

Politikė neslėpė tą patį penktadienį skambinusi K. Bartoševičiui, mat buvo „sulaukusi tam tikrų indikacijų“ tą padaryti^[2]. Tą buvusi Seimo nario bendražygė tikino dariusi dienos metu (prašymas VRK buvo įteiktas 20 val.), o apie kokius nors prokuratūros įtarimus ar ikiteisminį tyrimą, pradėtą K. Bartoševičiaus atžvilgiu, teigė nežinojusi.

Visgi, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė negalėjusi paaiškinti, kodėl apie kolegos pasitraukimą iš politikos kitiems kolegoms ji pranešė vėliau nei turėjo pokalbį su K. Bartoševičiumi.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį, kad apie R. Morkūnaitę-Mikulėnienę kalbėjęs dar praėjusią savaitę laidoje, tačiau tada jo tokie teiginiai buvo laikyti melu. Jis taip pat pridūrė, kad žurnalistai taipogi pamiršo paminėti, jog konservatorių frakcijos seniūnė apie tai informavo ir Gabrielių Landsbergį bei „dar vieną jų veikėją“.

Valdančiųjų elitas pradėjo „mėtytis“ savo prisipažinimuose

Taigi, susiduriama su gana įdomia faktų seka: iš pradžių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį prisipažįsta, kad tą penktadienį (sausio 20-ąją) po susitikimo su generaline prokurore Nida Grunskiene ji ėjo į susitikimą ir su premjere Ingrida Šimonyte, tačiau teigė jokios informacijos (kuri jai buvo pateikta nuasmeninta) neįvardijusi^[3], o tą dieną visi susitikimai (įskaitant ir susitikimą su ministre pirmininke) neva buvo „iš anksto planuoti ir įprasti“.

V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad susitikimo su N. Grunskiene metu jai nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, nors pati generalinė prokurorė tikino nurodžiusi, kad vieno asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir informavusi, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius jis yra pradėtas.

Tačiau į visus klausimus Seimo vadovė tikino pateiksianti atsakymus jau šį ketvirtadienį per neeilinį Seimo posėdį, kurį inicijavo opozicinės frakcijos.

I. Šimonytė patvirtino su V. Čmilyte-Nielsen bendravusi sausio 20-ąją – po pastarosios susitikimo su generaline prokurore N. Grunskiene^[4]. Premjerė patvirtino nieko panašaus apie tai, kad šiais sunkiais nusikaltimais yra įtariamas K. Bartoševičius, neišgirdusi.

„Aš kiek žinau ir bent jau ką girdėjau iš N. Grunskienės, ir tą patį sakė Seimo pirmininkė, kad apie K. Bartoševičiaus pavardę ji neinformavo V. Čmilytės-Nielsen. Tai kaip galėjo V. Čmilytė-Nielsen informuoti ką nors apie ką pati nebuvo informuota“, – teigė Vyriausybės vadovė^[4].

Todėl, anot premjerės, jai jokia suasmeninta informacija nebuvo perduota ir svarstė, kaip ji iš pasakytų nusikaltimų straipsnių turėjusi atspėti, kuris tai Seimo narys.

Tad didelio mokslo čia nereikia ir žmonės pradeda „suvesti galus“, kokia eilės tvarka tą penktadienį viskas galėjo įvykti.

Seime bus surengta neeilinė sesija: diskutuos dėl laikinosios komisijos sudarymo

Tuo tarpu parlamentarė Agnė Širinskienė pranešė apie Seime įvyksiančią neeilinę sesiją, kurios metu esą laukia diskusijos dėl įstatymų projektų ir laikinosios komisijos, skirtos atlikti parlamentinį tyrimą, sudarymo.

Visgi tuo ne itin buvo patenkintas „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis, kuris neeilinės sesijos sušaukimui nepritarė. Nepaisant to, politikas pareiškė, kad neeilinės sesijos metu LVŽS frakcijos nariai balsuosią už visus pasiūlymus, įrašytus darbotvarkėje.

„Tačiau, ar pavyks priimti nors vieną sprendimą? Pirma, neeilinės Seimo sesijos iniciatoriai puikiai žino, kad ne visi Seimo nariai galės atvykti į Seimą ketvirtadienį, nes jų fiziškai nėra Lietuvoje. Antra, nei vienas klausimas neeilinės sesijos darbotvarkėje nederintas su Seimo daugumos atstovais, o dar nėra buvę, kad opozicijai pavyktų kažką pasiekti, jei dauguma nepalaiko“, – teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis tikino, kad tam, kad būtų sudaryta Seimo tyrimo komisija, už kurios sudarymą pasirašė visi „valstiečių“ nariai, reikalingi daugumos posėdyje dalyvaujančių narių balsai. Dėl šios priežasties frakcija esą ir siūliusi neskubėti ir tą padaryti kovo 10 dieną mobilizuojant visus opozicijos balsus.

„Bet kuriuo atveju, pritars ar nepritars pasiūlytiems įstatymo projektams po pateikimo, mes kreipsimės į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta Seimo darbo grupė ir būtų rastas sutarimas, būtų priimti reikalingi įstatymai, o ne žaidžiami politiniai žaidimai“, – tęsė „valstiečių“ lyderis.

Jis taip pat pridūrė, kad jei visgi sėkmės atveju Seimo neeilinėje sesijoje pavyks priimti sprendimus dėl Seimo tyrimo komisijos sudarymo, jis prisipažins, kad buvo neteisus sakydamas, jog neeilinėje sesijoje tam neužteks visos opozicijos balsų. Priešingu atveju R. Karbauskis tikisi, kad sesijos iniciatoriai pripažins, jog skubėjimas surengti neeilinę parlamento sesiją nebuvo tinkamas sprendimas.

Anot R. Karbauskio, opozicijos gretose jau pasigirdę kalbų apie tai, kad abiem atvejais pralaimėjimo nebus, mat priėmus teigiamą sprendimą bus galima naudotis komisijos instrumentu piaro kampanijai, o jei balsų neužteks, tada bus galima kaltinti Seimo daugumą pedofilijos dangstymu.

E. Gentvilui šis pedofilijos skandalas priminė Garliavos istoriją

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus atvejį tapatina su prieš daugiau nei dešimtmetį šalies padangę užtemdžiusiais Garliavos įvykiais. Politikas įsitikinęs, kad ir šiuo atveju tokiu būdu K. Bartoševičiaus šeima neva mėgina atsiverti sau kelius į Seimą, o didžiausią naudą iš visos šios istorijos esą išgaus advokatas Ignas Vėgėlė ir Šeimų maršo dalyviai.

E. Gentvilas pareiškė visiškai nesidžiaugiantis šiuo pedofilijos skandalu nepaisant to, kad kai kurie jo kolegos tuo džiūgavo savo feisbukuose. Politikas teigė konservatorių net atsiprašęs už tokį nedėkingą savo bendražygių elgesį, kai šie pareiškė, kad neva pas konservatorius yra „pedofilijos genas“^[1]. E. Gentvilas pridūrė, kad artėjant savivaldos rinkimams daug kam iš valdančiosios daugumos gali būti prasčiau įskaitant ir patį Seimą bei visą politinę sistemą.

Jis taip pat šią situaciją sulygino su kadaise per visą Lietuvą nuvilnijusiu Garliavos pedofilijos skandalu, kuris valstybę sudrebino iš pamatų, o galiausiai iš viso to gimė nauja politinė partija, kuri tam skandalui jau besibaigiant pateko ir į Seimą.

Anot E. Gentvilo, prieš dešimtmetį vykusiuose Seimo rinkimuose naujai įkurta partija „Drąsos kelias“ surinko 110 tūkst. rinkėjų balsų, kai tuo tarpu Liberalų sąjūdis gavo 115 tūkst. Politiko teigimu, tada buvo sukonstruota schema, vieną šeimą atvedusi prie „politinių, socialinių žemės drebėjimų“, į kuriuos įsijungė ir tuometė valstybės vadovė, ir meno žmonės^[1].

Tačiau dabar, parlamentaro tvirtinimu, tai pasireiškia ne vienos šeimos atėjimu, bet Šeimų maršu ir „kitomis aplipusiomis jėgomis“. Visgi, E. Gentvilo nuomone, šia istorija su K. Bartoševičiumi bus pasinaudota, todėl reikia laukti permainų ir joms reikia ruoštis.

Politikas priminė, kaip Garliavoje nukentėjusi mergaitė buvo įtikinta kalbėti apie vyriškus lytinius organus, o vėliau paaiškėjo, kad ji šito buvo mokoma. Jis samprotavo, kad viena iš dabartinio skandalo versijų galėjo būti specialiai sukonstruota realybė, o Lietuvoje, pasak jo, yra jėgų ir asmenų, galinčių atkartoti Garliavos istoriją „kvadratu, kubu ar dar aukštesniu laipsniu“.

Tačiau ir čia nebuvo apsieita be advokato Igno Vėgėlės pavardės, mat politiko įsitikinimu, net ir tuo atveju, jei ši istorija nėra specialiai panaudota, iš to daugiausiai naudos esą sulauks vadinamieji maršistai, o galbūt ir dažnai linksniuojamas I. Vėgėlė, svarstantis, ar dalyvauti prezidento rinkimuose.

Ir vėl kalti patys rinkėjai

Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų kandidatas į Kauno miesto savivaldybės tarybą Dainoras Lukas rėžė iš peties, kad rinkėjams nereikėtų pulti visų politikų „nuopelnų“ nurašyti partijoms, mat už tai, kas papuola į parlamentą, atsakingi patys rinkėjai^[5].

Politikas priminė garsiai nuskambėjusį Arūno Valinsko ir jo bičiulių žygį į Seimą, kai iki šiolei šou pasaulyje besisukiojęs A. Valinskas netgi tapo Seimo pirmininku, tačiau galiausiai buvo atstatydintas iš pareigų dėl kaltinimų ryšiais su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Panaši situacija esą buvo nutikusi ir su 2002 metais prezidento rinkimuose dalyvavusiu Vytautu Šerėnu, kuris juose užėmė net 4-ąją vietą, surinkęs 22 234 rinkėjų balsus.

Prezidentu buvo tapęs 777 769 rinkėjų balsus surinkęs Rolandas Paksas, kuris galiausiai buvo apkaltos būdu nušalintas iš pareigų.

„Galima prisiminti – kauniečiai kažkada į Seimą išrinko Vytautą Šustauską. Seime nuolat sukasi Petras Gražulis, kuris parlamentui tik gėdą daro“, – teigė D. Lukas, pridūręs, kad patys rinkėjai išsirenka kandidatus, kuriuos nori matyti^[5].