- Konservatoriai nori įvesti naujus mokesčius nepaisant artėjančių rinkimų
- Kazys Starkevičius siekia visus apmokestinti kelių mokesčiais
- J. Pinskus: lenkai kelių priežiūroje per dešimtmetį aplenkė Vokietiją
Konservatoriai nori įvesti naujus mokesčius nepaisant artėjančių rinkimų
Dabartinė valdžia, kurios kadencija, jeigu viskas vyks pagal galiojančius teisės aktus, rudenį pasibaigs, pasižymėjo ne tik protestus rengusių žmonių persekiojimu, bet ir siekiu nuolatos kelti bei įvesti naujus mokesčius.
Kadencijos pradžioje tokie veiksmai dar buvo suprantami, nes laiko tai „pamiršti“ buvo daug. Pasiūlymai – duoti žmonėms naują mokesčių naštą – kadencijos pabaigoje, kai nuo konservatorių nusisuka net jų ištikimiausias elektoratas, skamba įtartinai. Kodėl taip elgiasi valdančioji partija prieš pat rinkimus tarsi jų nesulauktume, neaišku.
Tai sužinosime netrukus, o dabar pasigilinkime, kokią dar „dovanėlę“ ruošia nepopuliariausias per visą istoriją Seimas.
Kazys Starkevičius siekia visus apmokestinti kelių mokesčiais
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius dar praėjusiais metais sakė, kad visuotinis mokestis visiems automobilių savininkams galėtų būti viena iš alternatyvų siekiant pagerinti kelių infrastruktūrą.[1]
„Mes turime išdrįsti tuos kelius apmokestinti. <...> To irgi nebijokime, kitaip nepajusime rezultatų, nes kaimyninės šalys tai daro. Ir daro aktyviai. Tai to norėtųsi“, – viename iš posėdžių dėstė parlamentaras, kurį cituoja LRT.
Visgi praėjusių metų rudenį garsiau nuskambėjusios diskusijos kiek pritilo, nors pats K. Starkevičius žadėjo tam politinį palaikymą Seime. Šiemet Ekonomikos komiteto pirmininkas nedrįso prognozuoti, kada idėjos įgyvendinimas galėtų sparčiau pajudėti. Jis pridūrė nemanantis, kad tai įvyks dabartinėje Seimo kadencijoje, bet poreikį - apmokestinti dalį kelių - K. Starkevičius mato ir toliau.
„Šiemet turime didesnį biudžetą kelių tvarkymui, bet esanti infrastruktūra reikalauja didžiulių investicijų, yra kritinės būklės, ir tam reikia papildomų lėšų. Tai tas papildomas finansavimas ir būtų iš to, kad atskiri keliai regionuose, kuriuos būtų galima pasiekti ir kitais maršrutais, galėtų būti apmokestinti“, – sakė jis.
Vadinamojo konservatoriaus teigimu, judant mokamų kelių idėjos įgyvendinimo link, jau buvo žengti ir pirmieji žingsniai. Vienas pagrindinių – „Via Lietuvos“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) tapimas akcine bendrove. Pasak Seimo nario, ši transformacija leis jai įgyvendinti lankstesnius projektus.
„Ji tapo akcine bendrove, o tai atitinkamai leidžia vykdyti įvairesnius projektus. <...> Dabar „Via Lietuva“ jau gali numatyti atskirus kelius, kurie gali tapti mokami. Vienas iš svarstomų variantų, kadangi yra labai reikalinga sutvarkyti „Via Balticos“ atkarpą nuo Kauno Kėdainių link, kur yra daug aplinkinių kelių, būtų galima padaryti mokamą. Tai galėtų būti kaip pirmas eksperimentas“, – aiškino K. Starkevičius ir pridūrė, kad, jo manymu, ateityje ir visas „Via Balticos“ ruožas iki pat Latvijos sienos galėtų tapti mokamas.
Seimo narys priminė, kad neatmetama idėja įgyvendinti bandomąjį projektą ir nutiesiant Zarasų aplinkkelį. Šis bei panašūs projektai galėtų būti įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) būdu.
J. Pinskus: lenkai kelių priežiūroje per dešimtmetį aplenkė Vokietiją
Apie tai, kad kelių problemą galima spręsti ir kitais būdais, ne kartą argumentuotai sakė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Politikas netgi pateikė aiškią schemą, kaip tai galėtų būti realizuota.[2]
„Su keletu kitų Ekonomikos komiteto narių nuvykome susitikti su Lenkijos viešųjų kelių departamento vadovu Jaroslavu Vaškievičiumi (Jaroslaw Waszkiewicz). Viešnagės tikslas buvo išsiaiškinti iš kur lenkai gavo tiek pinigų, kad per 10 metų padarė stebuklą ir, kalbant apie kelius, aplenkė net Vokietiją. Pasirodo, jie 2004 metais įkūrė fondą, į kurį nukreipė kelių mokestį ir pusę akcizų mokesčio. Taip pat fondas gali skolintis lėšas ir leisti obligacijas, nes turi nuolatines pajamas. Po 18 mėn. Lenkija pateikia paraišką ES ir pastaroji kompensuoja 85 proc. kainos. Tai lemia, kad pinigų lenkams netrūksta, o darbų apimtis stabdo tik turimi pajėgumai ir gaunami medžiagų kiekiai, – nurodė J. Pinskus. – Taip pat lenkai pasidžiaugė, kad sutvarkius kelius žmonės pradėjo keltis į regionus, o paskui juos atėjo ir verslas. Nors tai suprantama – niekas nenori gyventi tokioje vietoje, iki kurios negalima nusigauti ir, priešingai, visi mielai keliasi į lengvai pasiekiamas teritorijas. Taigi, galvojant apie Lietuvos regionų atgaivinimą, vienas iš sudedamųjų kompleksinio problemos sprendimo dalių yra keliai.“
Susitikimas, politiko teigimu, davė ir daugiau naudos.
„Lenkijos institucijos vadovas atvirai pasidalino praktinėmis patirtimis. Pasak jo, mokamų kelių šalis planuoja atsisakyti, nes ši idėja nepasiteisino. Jeigu už kelius moka žmonės, jiems tai kliūna, jeigu moka valstybė, smarkiai išauga jos patiriamos išlaidos. Tik keista, kad kai lenkai mokamų kelių atsisako, ši idėja vis aktyviau brukama Lietuvoje. Nes valdantieji nori dar labiau nuskurdinti žmones? – garsiai svarstė J. Pinskus. – Taip pat kaimynai atsisakė kelių 2+1 (dvi juostos į vieną pusę, viena – į kitą), ką dabartiniai valdantieji planuoja daryti Utenos kelyje. Lenkai savo kailiu patyrė tokios idėjos keliamas problemas, todėl dabar visur tiesiai tik 2+2 (po dvi juostas į kiekvieną pusę) kelius. Ir jie mielai dalinasi savo patirtimi, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl iki šiol niekas iš valdančiųjų tuo nepasidomėjo ir nepasiūlė pritaikyti jų gerosios patirties mūsų krašte. Juolab kad tai padaryti yra visai paprasta, o rezultatus mes visi pajustume labai greitai. Nepaisant to, valdžia daro viską, kad gerų kelių Lietuvoje nebūtų.“
