Artimųjų Rytų karas plečiasi: atakos pasiekė Persijos įlanką ir Kaukazą
Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis šeštą dieną, konfliktas palaipsniui plečiasi ir įtraukia vis daugiau regiono valstybių. Per paskutinę dieną užfiksuoti nauji Izraelio smūgiai Teherane, Irano raketų ir dronų atakos Persijos įlankos regione, o pirmą kartą nuo karo pradžios smūgis pasiekė ir Pietų Kaukazą.
Izraelio kariuomenė ketvirtadienį paskelbė pradėjusi dar vieną plataus masto oro smūgių bangą prieš Irano infrastruktūrą sostinėje. Pareiškime teigiama, kad smūgiai nukreipti į „Irano režimo karinę infrastruktūrą visame Teherane“. Vietos žiniasklaida pranešė apie kelis sprogimus mieste, o Irano oro gynybos sistemos buvo aktyvuotos.
Tuo pat metu Iranas tęsė raketų ir dronų atakas prieš Izraelį. Ankstyvą ketvirtadienio rytą milijonai Izraelio gyventojų vėl buvo priversti slėptis slėptuvėse, kai šalyje suveikė oro pavojaus sirenos.
Per pastarąją parą sprogimai taip pat girdėti Persijos įlankos regione. Virš Kataro sostinės Dohos ir Bahreino sostinės Menamos pranešta apie raketų ir dronų perėmimus. Vietos valdžios institucijos teigė, kad oro gynybos sistemos buvo aktyvuotos siekiant numušti atakas.
Abu Dabyje šeši žmonės buvo sužeisti krintant numušto drono nuolaužoms. Pasak vietos pareigūnų, nukentėjusieji buvo Pakistano ir Nepalo piliečiai, o jų sužalojimai įvardijami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo.
Tuo pat metu konfliktas pirmą kartą pasiekė ir Pietų Kaukazo regioną. Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iš Irano teritorijos paleistas dronas smogė Nachičevanės eksklavo oro uosto pastatui netoli Irano sienos. Dar vienas dronas sprogo netoli kaimo mokyklos.
Per incidentą buvo sužeisti du civiliai. Azerbaidžanas iškvietė Irano diplomatinį atstovą ir pareiškė „griežtai smerkiantis šias iš Irano teritorijos surengtas dronų atakas“.
Tai pirmas kartas nuo konflikto pradžios, kai Irano smūgiai pasiekė valstybę Kaukazo regione.
Didėja įtampa aplink Hormūzo sąsiaurį ir regionines karines bazes
Tuo pat metu toliau didėja įtampa Persijos įlankoje. Irano žiniasklaida pranešė, kad Irano revoliucinė gvardija smogė JAV naftos tanklaiviui šiaurinėje Persijos įlankos dalyje. Teigiama, kad laivas užsidegė, tačiau nepriklausomo patvirtinimo kol kas nėra.
Iranas taip pat pareiškė išlaikantis „visišką kontrolę“ Hormūzo sąsiauryje ir faktiškai uždaręs šį strateginį jūrų kelią naftos ir dujų eksportui.
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos transporto maršrutų – per jį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos prekybos. Dėl karo regione jau fiksuojami laivybos sutrikimai ir kylantys energijos išteklių kainų svyravimai.
Karinė įtampa taip pat pasiekė Viduržemio jūros regioną. Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey atvyko į Kiprą po to, kai dronas pataikė į britų karinių oro pajėgų bazę Akrotiryje. Manoma, kad dronas galėjo būti paleistas iš proiraniškų grupuočių Libane arba vakarų Irake.
Tarptautinė bendruomenė ragina stabdyti konflikto plėtrą
Augant konflikto mastui, vis daugiau valstybių ir tarptautinių organizacijų ragina užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Iranas siekia išplėsti konfliktą į kuo daugiau regiono šalių.
„Iranas eksportuoja karą, bandydamas išplėsti jį į kuo daugiau šalių ir taip sukelti chaosą“, – sakė ji prieš susitikimą su Persijos įlankos valstybių atstovais.
Pasak jos, Europos Sąjunga siekia, kad konfliktas neperžengtų dabartinių ribų ir būtų laikomasi tarptautinės teisės.
Tuo metu regiono valstybės taip pat stengiasi išvengti tiesioginio įsitraukimo. Irako Kurdistano regiono prezidentas Nechirvanas Barzani pareiškė, kad Kurdistano regionas „neturi tapti jokio konflikto dalimi“, nepaisant pranešimų apie Irano smūgius kurdų grupuotėms šiaurės Irake.
Didėjant karinei įtampai, daugelis valstybių pradėjo evakuoti savo piliečius iš regiono. Pirmieji repatriacijos skrydžiai jau vykdomi, nors dalis jų susiduria su logistinių problemų ir oro erdvės ribojimų.
Kol kas nėra ženklų, kad kovos artimiausiu metu galėtų sustoti. Naujausi įvykiai rodo, kad konfliktas toliau plečiasi tiek geografiškai, tiek įtraukiamų šalių skaičiumi.
Izraelis ir Iranas apsikeitė naujais smūgiais, o konfliktas įtraukia vis daugiau valstybių
Artimųjų Rytų konfliktas tarp Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų toliau plečiasi ir jau peržengė pagrindines karo zonas. Kovo 4 dieną Iranas pranešė surengęs smūgius Kurdų grupuotėms Irake, kurias Teheranas kaltina veikla prieš Irano valdžią.
Irano pareigūnai teigė, kad buvo taikomasi į „Irake veikiančias kurdų grupes, priešiškas revoliucijai“, o vienos iš išeivijoje veikiančių Irano kurdų organizacijų atstovas patvirtino, kad per smūgį žuvo vienas jų narys.
Irano Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani taip pat įspėjo kitas grupuotes nesinaudoti konflikto sukelta sumaištimi. „Separatistinės grupės neturėtų manyti, kad papūtė palankus vėjas ir dabar galima imtis veiksmų“, – sakė jis, kaip cituoja naujienų agentūra AFP.
Šie smūgiai įvyko pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę ginkluoti kurdų kovotojus, kurie galėtų veikti prieš Iraną.
Konfliktas, prasidėjęs vasario pabaigoje, jau šeštą dieną plečiasi ir apima vis daugiau regiono šalių. Trečiadienio vakarą Izraelio kariuomenė paskelbė pradėjusi dar vieną plataus masto oro smūgių bangą prieš Irano karinius objektus.
„Izraelio gynybos pajėgos pradėjo papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano režimui priklausančią karinę infrastruktūrą visame Teherane“, – teigiama oficialiame pranešime. Kiek anksčiau Izraelis taip pat paskelbė smogęs balistinių raketų paleidimo įrenginiui Komo mieste ir oro gynybos sistemai Isfahane.
Iranas į šiuos veiksmus atsakė nauja raketų ataka prieš Izraelį. Ankstyvą ketvirtadienio rytą Tel Avive ir Jeruzalėje įsijungė oro pavojaus sirenos, o danguje buvo matomi priešraketinės gynybos perimti sprogimai.
„Gynybos sistemos dirba, kad perimtų raketas“, – pranešė Izraelio gynybos pajėgos ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Konfliktas tuo pat metu plečiasi ir už pagrindinių karo zonų ribų. Turkijos pareigūnai pranešė, kad NATO oro gynybos sistemos numušė balistinę raketą, paleistą iš Irano ir skridusią Turkijos oro erdvės link per Iraką ir Siriją. Tai pirmas kartas, kai NATO teritorija buvo tiesiogiai paliesta šio konflikto.
Irano kariuomenė vėliau pareiškė, kad jokia raketa į Turkijos teritoriją nebuvo paleista ir pabrėžė gerbianti šalies suverenitetą.
JAV ir Izraelis skelbia sunaikinę dalį Irano pajėgumų ir žada tęsti operaciją
Vašingtone kovo 4 dieną Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt spaudos konferencijoje pateikė JAV administracijos vertinimą apie vykstančius karinius veiksmus. Pasak jos, pagrindinis operacijos tikslas yra galutinai sustabdyti Irano branduolinę programą.
„Mūsų operacijos tikslas – visam laikui užgesinti Irano branduolines ambicijas“, – sakė ji.
Leavitt taip pat pareiškė, kad Irano vadovybė dabar patiria savo veiksmų pasekmes. „Irano lyderiai už savo nusikaltimus prieš Jungtines Valstijas moka krauju“, – sakė ji.
Baltųjų rūmų atstovė pridūrė, kad per operaciją jau sunaikinta didelė dalis Irano karinių pajėgumų, įskaitant laivyno dalį ir karinę infrastruktūrą.
Tuo pat metu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas patvirtino, kad JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne torpeda nuskandino Irano karo laivą prie Šri Lankos krantų. Pasak pareigūnų, žuvo mažiausiai 80 žmonių.
JAV Centrinė vadavietė taip pat paskelbė, kad nuo konflikto pradžios buvo „pataikyta arba nuskandinta daugiau kaip 20 Irano laivų“.
Prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pakartojo savo argumentą dėl branduolinės grėsmės. „Jeigu nebūtume smogę per dvi savaites, jie būtų turėję branduolinį ginklą. Kai pamišę žmonės turi branduolinius ginklus, nutinka blogi dalykai“, – sakė jis.
Tuo pat metu JAV Senate buvo bandyta apriboti prezidento galimybes tęsti karinius veiksmus prieš Iraną. Tačiau rezoliucija, kuri būtų įpareigojusi išvesti JAV pajėgas iš konflikto be Kongreso pritarimo, buvo atmesta balsais 47 prieš 53.
Karas prasidėjo vasario 28-ąją ir per kelias dienas išplito po visą regioną
Dabartinė eskalacija prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto oro smūgius prieš Irano karinius objektus. Per pirmuosius smūgius žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Iranas į tai atsakė šimtais raketų ir dronų atakų prieš Izraelį, JAV karines bazes ir infrastruktūrą regione. Netrukus konfliktas persimetė ir į Libaną. Iranui artima grupuotė „Hezbollah“ paleido raketas ir dronus į Izraelį, o Izraelio kariuomenė atsakė plataus masto oro smūgiais ir kariuomenės įvedimu į pietinį Libaną.
Grupuotės lyderis Naimas Qassemas pareiškė, kad organizacija neketina pasiduoti. „Mūsų pasirinkimas – kovoti iki didžiausios aukos, iki pat paskutinių ribų, ir mes nepasiduosime“, – sakė jis televizijos kalboje.
Konfliktas sukėlė ir didelę humanitarinę krizę. Jungtinių Tautų duomenimis, per pirmąsias dvi karo dienas iš Teherano pasitraukė apie 100 tūkst. žmonių. Libane dešimtys tūkstančių civilių buvo priversti palikti savo namus.
Tuo pat metu karas pradėjo smarkiai veikti pasaulio ekonomiką ir transportą. Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo laivyba, nes Iranas pagrasino atakuoti laivus šiame strateginiame kelyje.
Jungtinių Tautų Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, dėl šios situacijos regione įstrigo apie 20 tūkst. jūrininkų. Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų.
Politiniu požiūriu Iranas taip pat signalizuoja, kad neketina nusileisti. Po ajatolos Ali Khamenei žūties vienu realiausių kandidatų perimti aukščiausiojo lyderio postą laikomas jo sūnus Mojtaba Khamenei.
Tuo metu Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad jo šalis negali visiškai atmesti galimybės įsitraukti į konfliktą. „Negalima kategoriškai atmesti dalyvavimo. Mes visada ginsime savo sąjungininkus“, – sakė jis.
Praėjus šešioms karo dienoms, Artimųjų Rytų konfliktas ne tik neslūgsta, bet ir toliau plečiasi, įtraukiantis vis daugiau valstybių bei keliantis vis didesnę regioninės ir pasaulinės krizės riziką.
