Kinija reikalaus, kad „ChatGPT“ tipo įrankiai atitiktų komunistų pagrindines vertybes
Dirbtinio intelekto ekspertai įspėja, kad Vakarai turi pralenkti Kiniją dirbtinio intelekto vystymo srityje. Kinijos reguliavimo institucijos reikalaus, kad tokie dirbtinio intelekto pokalbių robotai kaip „ChatGPT“ pritartų Kinijos komunistų partijos įsitikinimams, teigiama taisyklių projekte[1].
Naujosiose Kinijos kibernetinės erdvės administracijos taisyklėse reikalaujama, kad robotai atitiktų šalyje galiojančią plataus masto cenzūros tvarką. Bendrovės taip pat turės užtikrinti, kad jų pokalbių robotai kurtų teisingus žodžius ir paveikslėlius bei gerbtų intelektinę nuosavybę, be to, jos privalės užregistruoti savo algoritmus, pokalbių robotų programinės įrangos smegenis reguliavimo institucijose.
Labai svarbu, kad kūrėjai taip pat turės užregistruoti savo dirbtinio intelekto algoritmą vyriausybėje ir neleisti savo dirbtiniam intelektui teikti jokios informacijos, kuri kenkia valstybės valdžiai ar nacionalinei vienybei. Nors tokių technologijų plėtotojai, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėjai „OpenAI“ nustatė tam tikrus apribojimus, kad neleistų savo robotams diskutuoti tam tikromis temomis, Kinijos siūlomi reikalavimai yra daug griežtesni ir to jiems yra mažai[2].
Kinija agresyviai reaguoja tuo metu, kai viso pasaulio vyriausybės sprendžia, kaip ir ar apskritai reguliuoti dirbtinio intelekto sistemų atsiradimą. Europos Sąjunga jau pasiūlė Dirbtinio intelekto įstatymą, kuriuo siekiama būtent to, tačiau JAV įstatymų leidėjai dar nepasiūlė jokių svarbių teisės aktų.
Kinija konkuruoja su technologijų plėtros madas diktuojančiais Vakarais
Kinija siekia, kad naujovės atitiktų jų norus ir ideologijas, o tuo tarpu kai kurie dirbtinio intelekto srities lyderiai paragino trumpam sustabdyti DI kūrimą, kad būtų galima parengti saugos taisykles ir geriausią praktiką, susijusią su dirbtinio intelekto kūrimu.
Milijardierius Elonas Muskas buvo vienas iš daugelio technologijų kūrimo lyderių, šių metų pradžioje pasirašiusių viešą laišką šiuo klausimu[3]. Vis dėlto kiti dirbtinio intelekto ekspertai teigė, kad sustabdžius plėtrą Vakaruose, Kinijos konkurentai galėtų tik pasivyti ir net pralenkti Vakarų bendroves.
Balandžio mėnesį viena iš pirmaujančių Kinijos bendrovių pristatė savo varžovą „OpenAI“ programai „ChatGPT“. „SenseTime Group“ generalinis direktorius Xu Li pristatė „SenseChat“ demonstracijoje, kurioje buvo parodyta, kad šis robotas turi daug tokių pačių galimybių kaip ir „ChatGPT“ įrankis.
JAV savo ruožtu siekė apriboti Kinijos galimybes kurti veiksmingą dirbtinį intelektą ir uždraudė Kinijos bendrovėms parduoti dirbtinio intelekto greitintuvų lustus. Praėjus penkiems mėnesiams po to, kai „ChatGPT“ sukėlė investicinį pamišimą dėl dirbtinio intelekto, Pekinas imasi veiksmų, kad pažabotų Kinijos pokalbių robotus, taip parodydamas vyriausybės ryžtą griežtai kontroliuoti technologijų, kurios gali nulemti tam tikrą epochą, reguliavimą.
Kinijos vyriausybės taisyklės nėra galutinės ir reguliavimo institucijos gali jas dar keisti, tačiau ekspertai teigė, kad Kinijoje dirbtinio intelekto paslaugas kuriantys inžinieriai jau aiškinasi, kaip įsakymus įtraukti į savo produktus.
Skirtingas nuotaikas keliantis dirbtinis intelektas yra cenzūruojamas
Visame pasaulyje vyriausybės buvo sužavėtos pokalbių robotų galia, o dirbtinio intelekto generuojami rezultatai kelia įvairias emocijas: nuo nerimą keliančių iki geranoriškų. Pokalbių robotai yra apmokyti naudotis dideliais interneto plotais, o kūrėjai kovoja su netikslumais ir netikėtumais, kuriuos jie kartais pateikia.
Pagal Kinijos taisykles reikalaujama, kad pokalbių robotai būtų techniškai kontroliuojami taip, kaip Kinijos technologijų bendrovės dar nėra pasiekusios. Net tokios bendrovės kaip „Microsoft“ vis dar derina savo pokalbių robotus, kad pašalintų žalingus atsakymus. Kinija taiko daug aukštesnius reikalavimus, todėl kai kurie pokalbių robotai jau uždaryti, o kiti prieinami tik ribotam naudotojų skaičiui. Pats „ChatGPT“ nėra prieinamas Kinijoje.
Ekspertai nesutaria, kaip sunku bus išmokyti dirbtinio intelekto sistemas būti nuosekliai dalykinėmis[4]. Kai kurie abejoja, ar įmonės gali atsižvelgti į įvairias Kinijos cenzūros taisykles, kurios dažnai yra plačios, nuolat keičiasi ir netgi reikalauja cenzūruoti konkrečius žodžius ir datas, pavyzdžiui, 1989 m. birželio 4 d. Tiananmenio aikštės žudynių dieną.
Kiti tiki, kad laikui bėgant ir įdėjus pakankamai darbo, mašinas galima suderinti su tiesa ir konkrečiomis vertybių sistemomis, net ir politinėmis. Analitikai tikisi, kad pasitarus su Kinijos technologijų bendrovėmis taisyklės bus pakeistos. Reguliavimo institucijos galėtų sušvelninti jų vykdymą, kad taisyklės visiškai nepakenktų technologijų plėtrai.
Kinija jau seniai cenzūruoja internetą ir įvairias medijas
Per 2000-uosius metus šalis sukūrė galingiausią pasaulyje informacijos tinklą internete. Kinija atbaidė reikalavimų nesilaikančias Vakarų bendroves, tokias kaip „Google“ ir „Facebook“. Ji pasamdė milijonus darbuotojų, kad šie stebėtų veiklą internete[5].
Visą tą laiką Kinijos technologijų bendrovės, kurios privalėjo laikytis taisyklių, klestėjo, nepaisydamos Vakarų kritikų, kurie prognozavo, kad politinė kontrolė pakenks augimui ir inovacijoms. Atsiradus tokioms technologijoms, kaip veido atpažinimo ir mobiliųjų telefonų, bendrovės padėjo valstybei jas panaudoti kuriant stebėjimo valstybę.
Dabartinė dirbtinio intelekto banga kelia naują pavojų Komunistų partijai, sakė Mattas Sheehanas, Kinijos dirbtinio intelekto ekspertas ir „Carnegie Endowment for International Peace“ bendradarbis. Pokalbių robotų nenuspėjamumas, nes jie gali daryti beprasmiškus ar melagingus pareiškimus, kuriuos dirbtinio intelekto tyrėjai vadina haliucinacijomis, prieštarauja partijos manijai valdyti tai, kas sakoma internete.
Ekspertai teigė, kad naujosios Kinijos taisyklės nėra susijusios vien tik su politika. Pavyzdžiui, jomis siekiama apsaugoti asmenų ir duomenų, pagal kuriuos mokomi dirbtinio intelekto modeliai, kūrėjų privatumą ir intelektinę nuosavybę, o tai kelia susirūpinimą visame pasaulyje.
Kinija deda platesnes pastangas, kad būtų sprendžiami teisiniai klausimai, susiję su dirbtinio intelekto bendrovių naudojamais pagrindiniais duomenimis ir turiniu. Kovo mėnesį vykdydamas esminę institucinę pertvarką, Pekinas įsteigė Nacionalinį duomenų biurą, siekdamas geriau apibrėžti, ką reiškia turėti, pirkti ir parduoti duomenis. Ši valstybinė įstaiga taip pat padėtų bendrovėms kurti duomenų rinkinius, reikalingus tokiems modeliams apmokyti.
Vis dėlto naujieji Kinijos apsaugos barjerai gali būti ne laiku. Šalis susiduria su stiprėjančia konkurencija ir sankcijomis dėl puslaidininkių, kurios grasina pakenkti jos konkurencingumui technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, srityje.
Miglota Kinijos istorija ir kova su komunizmo priešininkais
Kinija yra šalis, turinti turtingą tūkstantmečių istoriją. Tačiau XX amžiuje šalyje įvyko didelių pokyčių, susijusių su Kinijos komunistų partijos (KKP) iškilimu ir komunizmo, kaip šalies valdymo ideologijos, diegimu. Šiandien Kinija garsėja unikaliu socializmo pavyzdžiu, kurio pagrindinėmis vertybėmis vadovaujamasi vykdant politiką ir priimant sprendimus. Tačiau kartu su šiomis vertybėmis susijusi ilga cenzūros ir informacijos kontrolės istorija, kuri tapo neatsiejama Kinijos politinio kraštovaizdžio dalimi.
Vienas iš žinomiausių Kinijos cenzūros pavyzdžių yra Didžioji Kinijos ugniasienė[6], sudėtinga interneto cenzūros sistema, kuria blokuojama prieiga prie užsienio svetainių ir cenzūruojamas Kinijos svetainių turinys. Didžiąją ugniasienę valdo Kinijos vyriausybė ir ji naudojama blokuoti interneto svetainėms ir socialinės žiniasklaidos platformoms, kurios laikomos politiškai jautriomis arba keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui.
Be Didžiosios ugniasienės, Kinijos vyriausybė taip pat naudoja armiją cenzorių, kurie stebi socialinės žiniasklaidos platformas ir ištrina turinį, kuris laikomas netinkamu ar jautriu. Ši cenzūros sistema tapo žinoma kaip „50 centų armija“, pavadinta pagal tariamą pinigų sumą, mokamą asmenims už tai, kad jie socialinės žiniasklaidos platformose skelbtų vyriausybei palankius komentarus.
Kinijos cenzūros istoriją lėmė jos politinė ideologija ir tikėjimas, kad svarbu išlaikyti socialinį stabilumą ir kontrolę. Tačiau ši cenzūra taip pat buvo kritikuojama dėl saviraiškos laisvės slopinimo ir prieigos prie informacijos ribojimo. Kritikai teigia, kad dėl Kinijos cenzūros asmenims sunku laisvai reikšti savo nuomonę ir tai trukdo laisvos ir atviros visuomenės vystymuisi.
Pastaraisiais metais Kinijos cenzūra tapo dar prieštaringesnė, nes vyriausybė vis labiau stengiasi kontroliuoti informaciją ir slopinti nesutarimus. Valdžios susidorojimas su socialinės žiniasklaidos platformomis ir griežtas interneto turinio reguliavimas sukėlė susirūpinimą dėl žodžio laisvės ateities Kinijoje.
