JAV prezidentas Ukraina naudojasi savais tikslais
Koks yra JAV ir prezidento Joe Bideno tikslas kare Ukrainoje – šis klausimas pastaruosius mėnesius lydi ne vieną politiką, ekspertą bei apžvalgininką. Ar yra siekiama galutinai išvaryti Rusijos kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos, net ir anksčiau rusų okupuoto Krymo? O gal siekiama nuversti Vladimiro Putino režimą? Karine prasme visiškai susilpninti Rusijos Federaciją?
Baltieji rūmai negali tiksliai nusakyti esminių siekių, nors retorika karo Ukrainoje atžvilgiu lieka nekintanti. Jau aibę mėnesių girdime kalbas apie paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“.
Ir toliau skiriami milijardiniai paramos paketai, nors vengiama kalbėti apie derybas, taikos planus ar galimas, visoms pusėms priimtinas, nuolaidas. Tai vyksta nepaisant Kongreso teiginių, jog toliau finansuoti karo, kuriame amerikiečiai bent jau oficialiai tarsi ir nedalyvauja, neįmanoma[1].
Negana to, vis garsiau kalbama, kad JAV kariauja ne tik su Rusija, bet ir su Europa. Pasak patyrusio tiriamosios žurnalistikos eksperto Seymouro Hersho, praėjusių metų birželį J. Bidenas įsakė surengti CŽV ir karinių jūrų pajėgų operaciją, kad Rusiją ir Vokietiją jungęs dujotiekis „Nord Stream“ būtų parengtas sprogdinimui. Žurnalisto teigimu, praėjusį rugsėjį J. Bidenas davė įsakymą naudoti sprogmenis.
Nors tokie teiginiai nėra pagrįsti ar oficialiai patvirtinti, tačiau jei pasirodytų, kad tai tiesa, tai reikštų agresyvius Amerikos veiksmus ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš Vokietiją bei likusias Europos sąjungininkes. Juk dujotiekio sprogdinimas dar labiau pagilino Europos energetikos krizę, susilpnino dalies šalių ekonomiką.
Jei žurnalisto S. Hersho pranešimai tikrai pasirodytų esą teisingi, J. Bidenas taptų bene pirmuoju JAV vadovu, agresyviai veikusiu prieš partneres. O su tokia teorija, regis, sutinka ir dalis ekspertų, manančių, kad J. Bidenas iš tiesų siekia labiau įsitraukti į karą Ukrainoje ir taip galimai sustiprinti savo ypač kritiškai vertinamą darbą prezidento poste.
Atsikovoti Krymą – labai nedaug šansų
Apie esminius JAV siekius prezidentas galimai nekalba ir dėl to, kad Ukrainos viltys atsikovoti visas prarastas teritorijas gali būti sužlugdytos. Įsivyravus pesimistinėms nuotaikoms, tikriausiai pasigirstų balsai, raginantys jau dabar siekti taikos ir derybų, o JAV planai tęsti karą žlugtų.
O visos Ukrainos teritorijos atkovojimas iš tiesų gali būti labai sudėtingas arba tiesiog neįmanomas. Pats JAV valstybės sekretorius privačiame pokalbyje su ekspertais išreiškė abejonių dėl Ukrainos puolimo Kryme. Pabrėžiama ir tai, kad mėginimas susigrąžinti Krymą būtų „raudona linija“ V. Putinui.
JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno komentarai, manoma, sukėlė didelį Kijevo nepasitenkinimą, nors ir nuskambėjo privataus pokalbio metu. Pasak pokalbyje dalyvavusių anonimais likti norinčių diplomatų, A. Blinkenas pažymėjo, kad JAV „aktyviai neskatina Ukrainos susigrąžinti Krymą“, nors ir pabrėžė, kad „sprendimą priima tik Kijevas“[2].
Nors JAV ir NATO visuomet pabrėžia, kad Krymas yra Ukrainos dalis, nuo 2014 m., kai rusai neteisėtai okupavo pusiasalį, jie nedaug ką padarė, kad situacija pasikeistų.
Negana to, dalis ekspertų net nemano, kad Ukraina iš viso bandys susigrąžinti Krymą. Manoma, kad ukrainiečių pajėgos sieks pusiasalį tiesiog izoliuoti.
„Yra trys kritiniai taškai: sausumos tiltas į Rusiją, Kerčės sąsiaurio tiltas ir karinio jūrų laivyno bazė Sevastopolyje. Jie turėtų užimti visus tris. Tai paliktų daug Rusijos pajėgų be tinkamos paramos, Ukrainai faktiškai nebandant tiesiogiai užimti Krymo, ir tai vis tiek būtų stiprus smūgis Rusijos karinei galiai“, – teigia Kurtas Volkeris, buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje.
O JAV, nors ir abejotinai vertina Ukrainos šansus Kryme, tačiau ragina sumažinti puolimų tempą ties Bachmutu, kuris, JAV pareigūnų teigimu, Ukrainai neturi didelės strateginės reikšmės, ir vietoje jo siūlo sutelkti dėmesį į puolimo planavimą šalies pietuose[3].
V. Putinas pralaimėjimo nepripažins
Nors šiuo metu atvirai abejojama Ukrainos galimybėmis visiškai įveikti Rusijos pajėgas, dalis ekspertų pabrėžia, jog net taip ir nutikus, V. Putinas pralaimėjimo tikrai nepripažins.
Į atsargą išėjęs JAV generolas ir buvęs CŽV vadovas Davidas Petraeusas teigia, kad „konfliktas baigsis derybų keliu, kai V. Putinas supras, kad karas yra nenaudingas tiek mūšio lauke, tiek šalies viduje“. Vis gi, dauguma analitikų pažymi, kad Vakarų logika apie tai, kas vyksta kare, yra kiek kitokia nei V. Putino, Kremliaus ir pačios rusų visuomenės[4].
Rusijos lyderis pasaulį mato kitaip: tai rodo ir jo pasisakymai, ir savitas istorijos interpretavimas bei karo Ukrainoje eigos vertinimas. Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad ypač menkas progresas Ukrainoje atbaidė V. Putiną toliau siekti savo tikslų.
Fiona Hill, Rusijos politikos ekspertė, dirbusi Donaldo Trumpo administracijoje, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje sakė, kad šiuo metu yra nedaug ženklų, jog V. Putino ryžtas tęsti konfliktą mažėja.
„Manau, kad tai gana niūrus vaizdas iš dalies dėl to, kad Putinas iš pradžių nesijautė stabdomas. Kitas dalykas yra tai, kad Putinas taip pat jaučia, jog jį labai remia likęs pasaulis, įskaitant Kiniją. Gali būti, kad prireiks tokių šalių kaip Kinija, veikiančių Rusiją, kad Putino ryžtas būtų palaužtas“, – sakė ekspertė.
Rusijos lyderis turi planų Baltarusijai
Tai, kad Rusijos vadovo ryžtas nemažėja, rodo ir į viešumą nutekėję dokumentai, signalizuojantys apie galimą Baltarusijos okupaciją arba kitaip tariant, šalies prijungimą prie Rusijos.
Rusijos prezidento V. Putino vykdomasis biuras dar 2021 m. rudenį išplatino vidaus strateginį dokumentą, kuriame išdėstytas Kremliaus 10 metų planas perimti visišką kaimyninės Baltarusijos kontrolę. Vidaus strateginiame dokumente išsamiai aprašomi Rusijos planai aneksuoti Baltarusiją ir iki 2030 m. sukurti „Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę“[5].
Šis vidaus strategijos dokumentas parodo ne tik tai, kad V. Putinas nesirengia sustoti ties Ukraina, tačiau patvirtina ir Vakarų lyderių išsakytas mintis, jog Rusijos prezidentas siekia atkurti Sovietų Sąjungą.
„Jis turi daug didesnių ambicijų Ukrainoje. Iš tikrųjų jis nori atkurti buvusią Sovietų Sąjungą. Štai dėl ko tai vyksta“, – pernai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sakė J. Bidenas.
Kinijos įsitraukimas gali būti pavojingas visam pasauliui
O ginklų toliau sudėti tikrai nežadanti Rusija netrukus gali sulaukti ir reikšmingos paramos – ginklus jai gali pradėti tiekti Kinija. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas neseniai perspėjo Pekiną dėl pasekmių, jei šalis iš tiesų pradės remti Rusijos invaziją į Ukrainą[6].
Į JAV perspėjimus sureagavo ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris taip pat perspėjo Kiniją neremti Rusijos ir sakė, kad tai sukeltų pasaulinį karą.
„Mums svarbu, kad Kinija neremtų Rusijos Federacijos šiame kare. Tiesą sakant, norėčiau, kad ji būtų mūsų pusėje. Tačiau šiuo metu nemanau, kad tai įmanoma. Tačiau matau galimybę Kinijai pragmatiškai įvertinti tai, kas čia vyksta. Nes jei Kinija susivienys su Rusija, kils pasaulinis karas, ir aš manau, kad Kinija tai supranta“, – sakė V. Zelenskis.
Prieš vizitą į Maskvą Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi ragino karą sustabdyti taikiomis Rusijos ir Ukrainos derybomis[7], tačiau pačiame Pekine dėl JAV pareikštų perspėjimų Kinijai kilo pasipiktinimas.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbins pareiškė:
„Ginklus į mūšio lauką siunčia JAV, o ne Kinija. JAV negali nurodinėti Kinijai, ką daryti. Niekada nesutiksime, kad JAV rodytų pirštu ar net darytų spaudimą dėl mūsų santykių su Rusija[8].“
Netikėtas J. Bideno vizitas Kijeve situacijos iš esmės nekeičia
Siekiant išsiaiškinti JAV siekius Ukrainos-Rusijos kare, Kremliaus reakcija į netikėtą vakarykštį J. Bideno vizitą Ukrainos sostinėje buvo stebėtinai menka. Rusijos valstybinė žiniasklaida nuvertino JAV prezidento vizitą į Ukrainą, kalbėjo apie tai, kad Ukrainos valdžia tėra marionetė ir toliau tęsė naratyvą apie sėkmingus Rusijos pajėgų veiksmus Ukrainoje.
Kremliui palankūs žiniasklaidos kanalai taip pat akcentavo tai, kad „akivaizdu, jog situaciją Ukrainoje kontroliuoja JAV“, kiti komentatoriai pažymėjo, kad J. Bidenas gali siekti būti perrinktas 2024 m. JAV prezidento rinkimuose, o jo vizitas Kijeve „davė pradžią jo rinkiminei kampanijai“[9].
Kadangi J. Bideno apsilankymas įvyko Rusijos prezidento planuojamo nacionalinio pranešimo išvakarėse, Rusijos žiniasklaidoje žymiai daugiau dėmesio buvo skirta būtent tam, apie ką gi V. Putinas užsimins savo kalboje.
