Kijeve – istorinis J. Bideno vizitas
Artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms, pirmadienio rytą sostinėje Kijeve netikėtai apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas. Vizito metu J. Bidenas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dar kartą pasmerkė Rusijos agresiją, gyrė karo metu demonstruojamą Vakarų solidarumą ir paskelbė apie naują paramos Ukrainai paketą bei sankcijas Rusijai[1].
Rusijos propagandistai suskubo kritikuoti Kremlių, leidusį tokios svarbos vizitą Ukrainoje. Tačiau dėl „pernelyg švelnios“ pozicijos aktyviausių karo šalininkų kritikuojamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, yra pasiryžęs pasiekti pergalę bet kokia kaina, nepaisant to, kad „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje ne tik nepasiteisino, bet ir sukėlė didžiausią grėsmę daugiau nei du dešimtmečius trunkančiam jo valdymui.
Ekspertai ir toliau dėlioja galimus netolimos ateities scenarijus ir prognozuoja, kokią kitą šalį V. Putinas gali įsakyti pulti, jeigu jam pasiseks Ukrainoje. O karui tęsiantis, Lietuvoje kalbama apie mums kylantį pavojų. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta galimybės, kad privačios „Vagnerio“ grupuotės kariai gali įvykdyti agresiją Lietuvos ar kitos mūsų kaimynės atžvilgiu.
JAV prezidentas pristatė naują paramos Ukrainai paketą
JAV prezidentas J. Bidenas ankstų pirmadienio rytą netikėtai atvyko į Ukrainos sostinę Kijevą. Prezidento rūmuose jis susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu ir pirmąja ponia Olena Zelenska[2].
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje, J. Bidenas patvirtino naują 500 mln. JAV dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. Karinės pagalbos paketą sudarys artilerijos šaudmenys, prieštankinės sistemos ir oro erdvės stebėjimo radarai, kurie padės apsaugoti Ukrainos dangų nuo rusų bombardavimo.
Tiesa, kalbėdamas apie papildomą paramą J. Bidenas neužsiminė apie naikintuvus, kurių Ukraina pastaruoju metu aktyviai prašo iš Vakarų sąjungininkių[3].
„Laisvė yra neįkainojama. Už ją verta kovoti tiek, kiek reikės. Ir būtent tiek laiko mes būsime su jumis, pone prezidente. Tiek, kiek reikės“, – V. Zelenskiui sakė J. Bidenas.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad šią savaitę bus paskelbtos papildomos sankcijos Rusijos elitui ir bendrovėms, mėginančioms išvengti sankcijų ir taip paremti Rusijos karą.
J. Bidenas taip pat pabrėžė, kad Kijeve lankosi norėdamas dar kartą patvirtinti „nepalaužiamą“ Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai.
„Pasauliui ruošiantis minėti žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą vienerių metų sukaktį, šiandien atvykau į Kijevą susitikti su prezidentu V. Zelenskiu ir dar kartą patvirtinti mūsų tvirtą ir neabejotiną įsipareigojimą Ukrainos demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Kai beveik prieš metus Putinas pradėjo invaziją, jis manė, kad Ukraina yra silpna, o Vakarai susiskaldę. Jis manė, kad gali mus įveikti. Tačiau jis labai klydo“, – sakoma Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime[4].
Vizitui reikėjo ypatingo slaptumo
Tam, kad J. Bideno vizitas į Ukrainą iš tiesų pavyktų, reikėjo užtikrinti išskirtines saugumo priemones bei išsaugoti slaptumą. Skelbiama, kad prezidentas tik praėjusį penktadienį galiausiai nusprendė, jog vyks į Kijevą. Sprendimas priimtas po pasitarimo su aukščiausio lygio nacionalinio saugumo komandos nariais.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas teigia, kad likus kelioms valandoms iki prezidento skrydžio, JAV informavo Rusiją apie J. Bideno planus apsilankyti Ukrainos sostinėje, „siekiant išspręsti konfliktą“.
Į Kijevą J. Bidenas atkeliavo su nedidele komanda, kurią sudaro J. Sullivanas, personalo vadovo pavaduotoja Džen O’Malley Dilon ir asmeninė padėjėja Ani Tomasini.
J. Bideno viešai paskelbtame darbų kalendoriuje ši kelionė nebuvo įvardinta, o Baltųjų rūmų pareigūnai praėjusią savaitę ne kartą teigė, kad vizitas į Ukrainą nėra planuojamas ir būtų pernelyg pavojingas: Ukraina yra aktyvaus karo zona, kurios JAV kariuomenė nekontroliuoja.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis dar prieš kelis mėnesius pakvietė JAV prezidentą apsilankyti Kijeve, sakydamas, kad, jo manymu, JAV vadovui svarbu iš arti susipažinti su padėtimi. Dar praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė, kad jo kvietimas J. Bidenui apsilankyti Ukrainoje tebėra atviras.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija dar prieš vizitą pareiškė, kad sostinėje laukiama „svarbiausių partnerių iš Vakarų“, o vietos žiniasklaida skelbė apie uždarytas gatves Kyjivo centre ir sustiprintas saugumo priemones.
Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas per televiziją sakė:
„Kol kas palaikykime šią intrigą ir neužbėkime įvykiams už akių. Tikiuosi, kad rengiama staigmena bus sėkminga[5].“
Rusija jau sureagavo į J. Bideno apsilankymą Kijeve
Prorusiški kariniai tinklaraštininkai ir žurnalistai jau suspėjo pažerti kritikos Kremliui, jog šis neva nesugebėjo sutrukdyti JAV prezidentui J. Bidenui apsilankyti Ukrainos sostinėje. Rusijos kariuomenės veteranas ir buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) karininkas Igoris Girkinas teigia, kad J. Bideną būtų galima nuvežti iki pat Bachmuto ir jam nieko neatsitiktų.
„Nenustebčiau, jei senelis (jis ir taip niekam tikęs, išskyrus paprastas provokacijas) būtų nuvežtas ir į Bachmutą… Ir nieko jam nenutiks“, – teigia I. Girkinas, pabrėžęs, kad Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos požiūris į karą Ukrainoje yra pernelyg švelnus.
Tuo tarpu rusų žurnalistas Sergejus Mardanas J. Bideno vizitą pavadino „demonstratyviu Rusijos pažeminimu“.
„Bidenas Kijeve. Demonstratyvus Rusijos pažeminimas. Pasakas apie stebuklingus hipersonikus galima palikti vaikams. Kaip ir kalbas apie šventąjį karą, kurį kariaujame su visais Vakarais. Spėju, kad šventajame kare būna pietų pertraukos“, – savo „Telegram“ kanale rašė S. Mardanas.
Ekspertai spėlioja, kurią šalį V. Putinas puls toliau
Nors kai kurių rusų manymu, V. Putinas demonstruoja nepakankamai tvirtą požiūrį dėl karo Ukrainoje, šis karas vis dar yra tęsiamas ir neatrodo, kad artimiausiu metu bus užbaigtas. Tačiau jei šis konfliktas baigtųsi net ir daline Rusijos pergale, ekspertai pabrėžia, kad V. Putino apetitas numalšintas nebus ir jis gali planuoti pulti kitą valstybę.
Remiantis Rusijos eksperčių Angelos Stent ir Fionos Hill teigimu, Rusijos prezidentas vis dar įsitikinęs, kad jo pajėgos gali pasiekti pergalę. Ekspertės pabrėžia, jog Rusijai laimėjus Ukrainoje, V. Putinas žengs dar toliau.
„Baltijos šalims, Suomijai, Lenkijai ir daugeliui kitų šalių, kurios kadaise buvo Rusijos imperijos dalis, gali grėsti išpuolis arba perversmas. Kitos šalys ateityje gali sulaukti iššūkių savo suverenitetui. Karas susijęs ne tik su Ukraina. Kijevas taip pat kovoja, kad apsaugotų kitas šalis“, – teigia A. Stent ir F. Hill[6].
Prezidentūra įžvelgia pavojų Lietuvai
Tuo tarpu Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad visiškai realu, jog privati rusų „Vagnerio“ karių grupuotė gali vykdyti agresijos aktus Lietuvoje ar kitoje Baltijos šalyje[7].
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad nesutinka su optimistiniais teiginiais, jog Rusijos karas Ukrainoje suteikia Baltijos šalims ir Vakarams penkerių metų ar net ilgesnį atokvėpį, kuomet Rusija neva nebeturės jėgų kitiems agresijos veiksmams.
„Tarptautinė sistema jau seniai nebuvo tokia nestabili, kokia yra dabar. Visos egzistavusios sprendimų priėmimo ir bendradarbiavimo struktūros, kaip paaiškėjo, neveikia. Vien todėl nesame saugesni. Juk įvairių incidentų taikaus sprendimo galimybės sumažėjo. Maža to, mūsų kaimynystėje esančių agresyvių valstybių agresyvumo lygis gerokai išaugo. Rusijoje ir Baltarusijoje karas prioritetizuojamas kaip problemų sprendimo ir politinių tikslų siekimo būdas“, – sako K. Budrys.
Jo teigimu, „Vagnerio“ grupės ir panašių organizacijų veiksmų laisvė savaime yra didelis rizikos veiksnys, o dėl to, Vakarai turi priimti atskirus sprendimus dėl asmenų, priklausančių „privačiomis karinėmis kompanijomis“. K. Budrio teigimu, ši ar panašios grupuotės gali testuoti Vakarų reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas.
