<h2>Nepaisant to, kad Amazonės upė yra maždaug 7000 kilometrų ilgio, ji neturi tiltų</h2>
<p>Tiesa ta, jog Amazonės upės vaizdas ne tik iš paukščio skrydžio, bet ir iš daug arčiau atrodo bemaž stulbinančiai: virš plokščios žemės galime regėti besidriekiančius mėlynos upės serpantinus, iš abiejų pusių dargi apsuptus tankios žalios augmenijos. Kita vertus, akis kone nejučia gali užkliūti už tam tikrų detalių „trūkumo“ – atkreipkite dėmesį, kad upės peizaže trūksta tiltų[1].</p>
<p>Visiems gerai žinoma, jog Amazonės upė yra antra pagal ilgį upė pasaulyje ir vienas reikšmingiausių vandens kelių planetoje apskritai. Joje, be kita ko, yra daugiau gėlo vandens nei bet kurioje kitoje upėje. Negana to, čia gyvena didžiausia pasaulyje upių delfinų rūšis, virš 100 rūšių elektrinių žuvų ir iki 60 rūšių piranijų. Vis dėlto, nepaisant daugybės įvairių savybių, Amazonės upėje yra kažkas, ko negalima rasti, ir tai, kaip jau supratote, yra būtent tiltai.</p>
<blockquote>
<p>Atsižvelgiant į tai, kad Amazonė teka per tris šalis (Peru, Kolumbiją bei Braziliją), o upės baseine gyvena daugiau nei 30 milijonų žmonių, kai kuriais Pasaulio laukinės gamtos fondo duomenimis, atrodo šiek tiek neįtikėtina, kad per upę nėra nutįsę jokie tiltai[2].</p>
</blockquote>
<p>Ir visgi, smalsu, kodėl taip yra? Ar kyla esminių sunkumų statant tokias struktūras atogrąžų miškuose, kuriuose yra pelkės, didelės šlapžemės bei gilus ir itin storas pomiškis? Ar yra finansinių kliūčių? O gal tiesiog neverta stengtis?</p>
<p>Taigi, kalbant apie Amazonės anomalijas, lyginant su kai kuriomis kitomis labiausiai atpažįstamomis pasaulio upėmis, pastarosios tiltų perėjų trūkumas yra ganėtinai keistas reiškinys. Palyginimui galime pastebėti, jog vien Kaire yra devyni tiltai per Nilą; per pastaruosius 30 metų buvo pastatyta daugiau nei 100 tiltų per Jangdzę, svarbiausią Azijos upę; o Europos Dunojuje, kurio ilgis yra tik trečdalis Amazonės ilgio, užfiksuotos netgi 133 tiltų perėjos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/miriana-doroban-u-r1nnjcy2adi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Yra ir techninių bei logistinių sunkumų</h2>
<p>Ne paslaptis, kad Amazonė didžiąją dalį savo ilgio vingiuoja retai apgyvendintomis vietovėmis, o tai reiškia, jog yra labai mažai pagrindinių kelių, prie kurių galėtų prisijungti koks nors tiltas. Galų gale, miestuose bei miesteliuose, kurie ribojasi su upe, laivai ir keltai yra nusistovėjusi priemonė kroviniams bei žmonėms gabenti iš kranto į krantą, vadinasi, tiltų statyti, ko gero, tikrai nereikia vien tik tam, kad kelionės būtų šiek tiek spartesnės.</p>
<p>Iš esmės Amazonė toli gražu nėra ideali vieta tiltų statytojams, kadangi joje yra daugybė natūralių kliūčių, kurias turėtų įveikti inžinieriai bei statybininkai. Pavyzdžiui, dėl plačių pelkių ir minkšto dirvožemio prireiktų labai ilgų privažiavimo viadukų – daugiasluoksnio tilto, kertančio išplėstas žemesnes sritis – ir labai gilių pamatų, na, o tam, be abejo, prireiktų išties didelių finansinių investicijų.</p>
<p>Be to, dėl kintančios upės vagos padėties įvairiais sezonais ir perdėm ryškių vandens gylio skirtumų statyba taptų labai kebli. Iš dalies taip yra dėl to, kad upės vandens lygis kyla ir krinta ištisus metus, o sezoniškai besikeičiančios minkštos krantų nuosėdos, galima sakyti, pernelyg paklūsta Amazonės vandenų iniciatyvai.</p>
<blockquote>
<p>Amazonės aplinka, anot kai kurių inžinierių, tikrai yra viena sudėtingiausių pasaulyje. Negana to, tiltai, einantys per sąsiaurius – jei tokie būtų projektuojami – taptų nemenku iššūkiu dėl vandens gylio[3]. Tačiau bent jau žinoma, jog statyba įmanoma naudojant, pavyzdžiui, pontonus (plūduriuojančias priemones, skirtas ant vandens laikyti įvairiems įrenginiams).</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, minėtas variantas vis tik nėra pripažįstamas vieningai, mat dalis projektuotojų teigia, kad pontonai (arba plūduriuojančios konstrukcijos) toli gražu nėra tobulas sprendimas, kuris veiktų daugumoje Amazonės dalių, nes upę labai veikia sezoniniai skirtumai, o tai suteikia papildomo sudėtingumo. (Sausuoju metų laiku – nuo birželio iki lapkričio – Amazonės vidutinis plotis yra nuo 3,2 iki 9,7 km, o drėgnuoju metų laiku – nuo gruodžio iki balandžio mėn. – upė gali siekti net 48 km, kol vandens lygis geba pakilti iki 15 metrų aukščio.)</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/boudewijn-huysmans-gmjkxyv9oso-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šis iššūkis būtų iš tikrųjų unikalus</h2>
<p>Taigi, galbūt tikrai nereikia tiesioginio tilto per Amazonę? Kita vertus, minėtos aplinkybės taipogi neatrodo lengvinančios situaciją – greičiau atvirkščiai.</p>
<p>Verta paminėti ir tai, kad nors Amazonės nekerta jokie tiltai, visgi yra vienas, kuris kerta Negro upę – pagrindinį jos intaką. Jis, be kita ko, yra baigtas statyti dar 2011 m., ir jungdamas Manausą bei Irandubą iki šiol yra vienintelis didelis tiltas, bent iš dalies kertantis Amazonę. Galiausiai nors konkrečių planų dėl tilto per Amazonę nėra, tai nereiškia, jog planai ateityje nepasikeis.</p>
<p>Negana to, 2019 m. Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro pareiškė norintis, kad tiltas per Amazonę būtų pastatytas kaip jo „Rio Branco projekto“ dalis, tačiau akivaizdu, jog kol kas jokios pažangos nepadaryta. Taip, ko gero, yra todėl, kad tai būtų labai brangu, palyginti su ekonomine nauda, kurią tai atneštų, kadangi didžiąją dalį produktų iš laisvosios prekybos zonoje esančių gamyklų vandens transportu gabenti yra žymiai pigiau.</p>
<p>Dargi sakoma, jog tilto sukūrimas suteiktų miškų kirtėjams neribotą prieigą prie maždaug pusės to, kas liko miške, taigi, akivaizdu, kad šiuo metu Brazilijai svarbiausia gamtosaugos problema. Ir vis tik, ar yra tikimybė, jog artimiausiu metu per Amazonę bus pastatytas tiltas?</p>
<p>Atsakymas gana paprastas: manoma, kad toks įrengimas būtų projektuojamas tik tuo atveju, jeigu poreikis dominuotų prieš sunkumus bei, žinoma, kainą. Kitaip tariant, abejojama, jog taip greitai nutiks, nebent regione įvyktų nenumatytų ekonominių įvykių.</p>
