Sausio 13-oji kaip nedarbo diena: laisvadienis kitos tradicijos kaina?

Lietuva turi 16 šventinių dienų per metus, ES vidurkis – 12

Lietuvos Seime vėl atsinaujino diskusijos dėl galimybės sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena. Iniciatyva, kaip skelbiama, siekiama pagerbti 1991 m. sausio 13 d. įvykius ir dalyvius. Visgi, nuomonės dėl šios dienos statuso – įvairios.

Žinoma, kad 2020 m. birželio mėn. parlamentarai pritarė pataisai, siūlančiai sausio 13 d. įtraukti į švenčių sąrašą. Už tai balsavo 49 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai^[1]. Tuo metu apklausos parodė, jog visuomenės nuomonė dėl sausio 13-osios paskelbimo nedarbo diena yra pasidalijusi: 2021 m. sausio mėn. apklausoje 45 proc. respondentų palaikė šią iniciatyvą, tiek pat buvo prieš^[2]. Laurynas Kasčiūnas siūlė sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena vietoje gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos, argumentuodamas, kad pastaroji neturi gilių tradicijų Lietuvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad Lietuva turi 16 šventinių dienų per metus, o Europos Sąjungos vidurkis yra 12. Nors dabar – 2025-ieji, diskusijos dėl sausio 13-osios paskelbimo nedarbo diena – tęsiasi. Tačiau taip vadinamoji išeitis įvedant šventinę dieną gali lemti kitos šventinės nedarbo dienos panaikinimą, nusveriant nepakankamai aiškiai argumentuotus sprendimus į tam tikrą pusę.

S. Skvernelis „turi“ sprendimą: siūlo išbraukti Mirusiųjų atminimo dieną

Į šventinių dienų sąrašą įtraukti Sausio 13-ąją siūlantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, esą laisvadienio lapkričio 2-ąją dėl to gali nebelikti^[3]. Pastarojo nuomone, šiuo klausimu pirmiausia derėtų rasti bendrą parlamentarų sutarimą. Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, pravartu kalbėti apie Mirusiųjų atminimo dienos išbraukimą kaip apie esminę sąlygą atveriant duris Sausio 13-osios minėjimui, taip sakant, sėdint namie ant sofų.

„Yra mano nuomonė Lapkričio 2-oji. Yra kitų nuomonė Gegužės 1-oji. Trečia nuomonė yra Joninės. Ieškosime sprendimo. <...> Sąmoningai neteikiu konkretaus siūlymo, kokia diena turėtų būti išbraukta, todėl, nes norisi, kad, kaip ir Sausio 13-ąją buvome vieningi, taip ir dėl šios šventės įprasminimo būtume vieningi“, – aiškina S. Skvernelis. 

Tačiau tautiečiai šnabždasi, esą vieningumo kaina suprantama savitu būdu – tik kažin, ar teisingu. Kai kurie nesutinka, kad mirusiųjų atminimo diena nėra tokia svarbi – ir ją galima išbraukti vien dėl to, kad ji neva nėra prasminga šalies valstybingumui.

„Manau, surasime bendrą vardiklį su Seimo nariais, kad galbūt kažkuri iš tų švenčių, kuri šiandien yra minima, gal nėra tokia prasminga, kalbant apie mūsų valstybingumą“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas Lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo dieną. Būtent čia slypi paradoksas: pastaroji į šventinių dienų sąrašą buvo įtraukta tuomet, kai Skvernelis ėjo ministro pirmininko pareigas. Nepaisant to, politikas į tai numoja ranka ir sako, jog sprendimus – kaip ir nuomonę – galima bet kada pakeisti.

„Nieko čia baisaus nėra. Prie mūsų atsirado, prie mūsų ir išnykti gali“, – rėžia S. Skvernelis, ragindamas nei dėl Lapkričio 2-osios, nei dėl Gegužės 1-osios nekvaršinti galvos.

Kalėdos ir Vėlinės – vienos populiariausių švenčių Lietuvoje: kol viena jų simbolizuoja vaišėmis nukrautus stalus ir juos apspitusius giminaičius, per Vėlines tuo tarpu masiškai lankomi kapai, prasilenkiant su artimaisiais. Tačiau gali būti, kad įprastomis tapusioms tradicijoms ateina galas – kaip ir valdininkų sprendimų pagrįstumui...

Žinoma, kad Lietuvoje Joninės (birželio 24 d.) buvo paskelbtos valstybine švente ir nedarbo diena 2003 m. Vėlinės (lapkričio 2 d.) tapo oficialia nedarbo diena 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvirtino Darbo kodekso pataisą, įtraukdami Vėlines į šventinių dienų sąrašą, o įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. Gegužės 1-oji tuo tarpu yra Tarptautinė darbo diena, dar vadinama Darbo žmonių solidarumo diena. Tai oficiali valstybinė šventė Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių, skirta darbuotojų teisėms bei socialinei lygybei paminėti.

Šventinės dienos parenkamos remiantis valdininkų nuotaikomis bei orų prognozėmis?

Kita vertus, tauta galbūt jau įprato prie bujojančio šalies valdymo metodo – kai, duodant vienam, apiplėšiamas kitas. Išskiriant svarbesnes šventines dienas, ko žmonės, ko gero, nenorėtų atsisakyti – tai Joninių ir Vėlinių minėjimo. Svarstoma, pagal kokius kriterijus iš tikrųjų atrenkamos reikšmingos šventinės dienos – pagal kintančias valdininkų nuotaikas ar argumentų stokojančius prioritetus?

Dabartinis Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šia tema taip pat išreiškė abejones.

„Dėl išeiginės dienos Sausio 13-ąją reikės padiskutuoti plačiau. Iš principo, yra manančių, kad tas unifikuotas šventimo būdas, kurį pasirenkame kaip valstybė, matome ugdymo įstaigose, darbo aplinkoje, organizuojant šventes miesto aikštėse, yra visai neblogas. Jeigu perkelsime tai į namus, į šeimas, ant sofos prie televizoriaus, gali būti, kad minėjimo ir šventimo įpročiai taps kitokie ir nebeturėsime tokio gero, teigiamo efekto“, – sakė G. Paluckas. Jis pridūrė, esą jeigu reikėtų keisti kažką į kažką, tai antroji Vėlinių diena jo sąraše būtų prioritetinė, lyginant su Gegužės 1-ąja.

77 primena, kad S. Skvernelis antradienį parlamentui teikė siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą. Jei Seimas jam pritartų, ši diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų kalendoriaus ir taptų nedarbo diena. Jo teigimu, Sausio 13-oji yra viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, įprasminančių valstybingumo gynybą. Pagal galiojantį Darbo kodeksą, Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama.

„Gerų darbų“ kaina: duodant vienam, apiplėšiamas kitas? 

Seimo rezoliucija ne tik aptaria planą, kaip šalis vykdys vidaus politiką parenkant šventines dienas, bet ir koordinuos užsienio politiką. Ilgą laiką vykdytai taip vadinamų „Landsbergių“ politikai šalies liaudis tikėjosi parinkusi pamainą. Tačiau kalbama, esą galbūt yra tęsiama analogiška retorika – tik, taip sakant, „kitoje saujoje“.

Gali būti, jog Vyriausybė iš tikrųjų tarpsta džiunglėse – pradedant Gegužės 1-osios panaikinimu, baigiant nuomonių pasikeitimais ir neapibrėžtumu. Šis debesis neaplenkė ir Seimo narės Agnė Širinskienės. Pastaroji ketina perbėgti į kitos partijos frakciją. Per pastaruosius metus A. Širinskienė keitė politines frakcijas, o šiuo metu svarsto apie galimą pasitraukimą iš „Nemuno aušros“ frakcijos. Taigi, gali būti, jog šventinių dienų keitimas kitomis – dar vienas blefas; diskutuojama, galbūt Sausio 13-osios kvestionavimas rodo ne tik pastovių nuomonių trūkumą, bet ir menamų „gerų darbų“ kainą, prieš pamaitinant vienus apiplėšiant likusiuosius.