Pradėjus sklandyti valdančiųjų siūlymams kiek pakoreguoti dirbančiųjų laisvadienių kalendorių – t. y. atsisakant antrosios išeiginės per Vėlines lapkričio 2-ąją, nedarbo diena paskelbti Sausio 13 dieną, į tai sureagavo ir gyventojai.
Savo ruožtu 77.lt paskelbė apklausą, kurioje skaitytojų teirautasi, kurią dieną šie mieliau pasirinktų nedirbti – lapkričio 2-ąją ar Sausio 13 d. Rezultatai kalbėjo patys už save – nebuvo nė vieno, kuris norėtų laisvadienio Sausio 13-ąją, kai tuo tarpu lapkričio 2 d. pasirinko 110 skaitytojų[1].
Kaip sprendimą jie argumentavo tai, jog laisvadieniai dažniausiai skelbiami šventinėmis dienomis, o būtent Sausio 13-oji jiems neturinti nieko bendro su švente, tai – žuvusiųjų atminimo diena.
„Anksčiau kabinom vėliavą su gedulo juosta o dabar ką darysim diskoteką už tai kad nuo tos dienos krentam duobėn?“ – rėžė viena internautė.
Kiti teigė nesuprantantys, kodėl taip nusitaikyta į Vėlines, kai yra mažiau reikšmingų datų, kaip antai Gegužės 1-oji.
Panašią apklausą surengė ir šiauliečių bendruomenė „Kalba Šiauliai“, o rezultatai buvo labai panašūs. Didžioji dalis (67 skaitytojai) prabalsavo, kad Vėlinės jiems yra svarbesnės, 34 jų balsavo už tai, kad laisvadieniais galėtų būti paskelbtos abi šios datos ir tik 7 pritarė, kad antrosios Vėlinių dienos laisvadienis turėtų būti perkeltas į Sausio 13-ąją[2].
Atmintinų dienų sąrašas gali pasipildyti naujomis dienomis. Waldemar/Unsplash nuotrauka
Seime svarstoma laisvadienių sukeitimo idėja
Lietuvoje bręsta svarbus pokytis — Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, gali būti paskelbta oficialia nedarbo diena. Tokią idėją antradienį, birželio 11-ąją, palaimino Seimo Žmogaus teisių komitetas. Jei Seimas pritars, ši istorinė data bus įtraukta į Darbo kodeksą, o lapkričio 2-oji — Vėlinės — neteks laisvadienio statuso.
Šis sprendimas visuomenėje sukėlė karštas diskusijas. Vieniems Sausio 13-oji — kovos, pasiaukojimo ir laisvės pergalės diena, kuri privalo būti deramai pagerbta. Pasak iniciatyvos rėmėjų, ši data svarbesnė Lietuvos tapatumui ir atminimui, nei Vėlinės, kuri labiau siejama su asmenine, šeimos atmintimi.
Ne visi pritaria tokiam žingsniui. Kai kurie baiminasi, kad laisvadienis gali sumenkinti pačios dienos prasmę – esą žmonės tiesiog ilsėsis, o ne dalyvaus minėjimuose. Kiti, atvirkščiai, tikina, kad laisva diena padės labiau susitelkti, paminėti žuvusius, dalyvauti renginiuose, ir taip dar labiau sustiprins istorinę atmintį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pabrėžė, kad ši diena jau ir taip ypatinga, o laisvadienis tik padidintų jos svarbą visuomenėje.
Šiuo metu Lietuvoje yra 16 nedarbo dienų, tad priėmus pokyčius, jų skaičius nesikeistų – tiesiog viena data (Vėlinės) būtų keičiama kita (Sausio 13-oji).
Seime dar laukia pagrindinis balsavimas. Tuo tarpu viešojoje erdvėje jau sklando ir alternatyvios idėjos – pavyzdžiui, Sausio 13-ąją paskelbti laisvadieniu vietoj gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos.
Parlamente jau svarstyta idėja iš nedarbo dienų sąrašo išbraukti Gegužės 1-ąją
Balandžio pabaigoje Seimas atmetė liberalų siūlymą išbraukti Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš valstybinių švenčių sąrašo. Antradienio posėdyje tik 23 parlamentarai pritarė iniciatyvai, 33 balsavo prieš, o 10 susilaikė. Pasak siūlymo autorių, Lietuvoje laisvadienių per daug, o Gegužės 1-oji neturi gilių tradicijų[3].
Diskusijose buvo pabrėžiama, kad laisvadienis valstybei kainuoja, o dalis visuomenės jo net nelaiko svarbia švente. Tačiau oponentai atkirto, kad Tarptautinė darbo diena yra svarbus darbuotojų teisių simbolis, o jos atsisakymas neturėtų būti sprendžiamas skubotai.
Gegužės 1-oji valstybine švente paskelbta 2001 metais. Nuo to laiko ne kartą buvo siūloma jos atsisakyti, tačiau nesėkmingai. Diskusija vėl atsinaujino, svarstant, ar jos vietoje laisvadieniu paskelbti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – tačiau Seimas tokiam žingsniui kol kas nepritarė.
