Liberalas atskleidė tikrąją, jo teigimu, Lietuvos problemą dėl santykių su Kinija
Šiuo metu politinės partijos bei jų nariai rengiasi jau netrukus vyksiantiems seimo rinkimams. Tai daroma per intensyvias diskusijas, susitikimų su rinkėjais bei debatų metu. Būtent per debatus yra paliečiamos įvairios temos – nuo ekonomikos ir finansų, iki užsienio politikos ir diplomatijos.
O prakalbus apie tai, vienuose iš paskutinių debatų, liberalas Ričardas Juška atskleidė plačiajai visuomenei nežinomų faktų, susijusių su prieš kelerius metus stipriai pašlijusiais Lietuvos bei Kinijos dvišaliais santykiais[1].
„Šiek tiek apmaudu, sunku pagrįsti ir savo nuomonę, nes ją pagrindžiant reikėtų pateikti informaciją, kuri yra slapta ir kai daug žinai, vertinam mes laikraščių antraštėm, politikų pasisakymais, myliu-nemyliu principu, kas Landsbergį myli, kas nemyli. Kodėl jis dabar Amerikoj vieną aukščiausių apdovanojimų gavo? Čia ne meilę prisipažint. Esam didelių geopolitinių žaidimų pasaulio lyderių Amerikos, Rusijos, Kinijos įtakoje. Lietuva, mes kalbame vis brangieji apie prekybą. Užmiršti tą prekybą. Yra kuo padengti. Ar tai yra svarbiausia? Bet nors vienas susimastykim, aš tik užuominą pasakysiu. Ar Lietuva negali būti lakmuso popierėlis Amerikai, didžiosioms valstybėms, Vokietijai? Brangieji, jūs padarykit taip, mums taip reikia, nes norit, kad ateitų ir „abramsai“ atvažiuotų, bet reikia mums iš jūsų pagalbos. Didžiųjų valstybių, mums reikia Vokietijos brigados. Brangieji, bendradarbiaujame irgi geopolitiniuose dalykuose, jūs maži, pabandom. Mes vertinam, teisiam, net supratimo apie tai neturėdami“, – teigė liberalas.
Primename, kad už santykius su Kinija ir tuo metu taikytą „vertybinę“ politiką atsakingas buvo užsienio reikalų ministras ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Kaip savo kalboje jau minėjo liberalas R. Juška, užsienio reikalų ministrui JAV neseniai buvo įteiktas apdovanojimas už nuolatinės paramos Ukrainai telkimą ir transatlantinę lyderystę.
Anksčiau CEPA Transatlantinės lyderystės apdovanojimą yra gavę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas, Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos ministrai pirmininkai – Ingrida Šimonytė, Mateuszas Morawieckis, Kaja Kallas ir Krišjanis Karinis, JAV senatoriai Mitchas McConnellis ir Rogeris Wickeris.
Aštri kritika dėl Kinijos – ir premjerei
Anksčiau vykusių debatų metu, juose dalyvavę politikai taip pat kritiškai atsiliepė apie dabartinės valdžios politiką Kinijos atžvilgiu. ELTA organizuotuose debatuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.
„Pirmiausiai, aišku, tai sukėlė hiperbolizuotą Kinijos reakciją, antras dalykas, šiuo pavyzdžiu nepasekė kitos ES šalys, trečias dalykas, mes iš tikrųjų patyrėme, nors ir trumpalaikį, bet tam tikrą ekonominį nuostolį“, – teigė G. Paluckas.
„Nacionalinio susivienijimo“ sąrašo į seimą lyderis Vytautas Sinica vertybinę Vyriausybės užsienio politiką ir Taivano atstovybės atidarymą vadino „nesusipratimu“.
„Lietuva turi vieną priešą, grėsmę, kuri yra geopolitiniuose koduose užrašyta ir niekaip nepasikeis dėl trumpalaikių aplinkybių – tai yra Rusija. Rusija mums visą laiką kels grėsmę. Jokia kita šalis mums visą laiką nekels grėsmės. Dėl aplinkybių šiandieną mums dar šiandieną aiškiai grėsmę kelia Baltarusija, tai yra faktiškai šalis agresorė mūsų kaimynystėje. Šitą turėdama Lietuva turi savo lėkštėje labai daug rūpesčių ir ieškoti proaktyviai priešų visame pasaulyje nėra prasmės. Gražu tai vadinti vertybine užsienio politika, bet po tuo slepiasi tiesiog cinizmas“, – sakė V. Sinica.
Kritiškai Vyriausybės sprendimus dėl Taivano atstovybės atidarymo įvertino ir Tautos ir teisingumo sąjungą (centristų, tautininkų) į rinkimus vedantis Artūras Orlauskas.
„Mes būdami ES turime laikytis bendrų ES užsienio politikos gairių ir dirbti kartu su ES. O dabar Lietuvos pozicija ministro Gabrieliaus Landsbergio asmenyje – toks spuogas ant ES užsienio politikos“– sakė jis.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė nemananti, kad Taivano atstovybės pavadinimas turėtų būti keičiamas.
„Nereikia pasakoti, kad čia atsitiko toks dalykas, kurio niekur ES nebuvo. Vadinamosios Taipėjaus atstovybės, jos veikia daugumoje ES valstybių. Mes atidarėme atstovybę, kurios pavadinimą pasirinko patys taivaniečiai ir aš, tiesą sakant, nematau dėl to jokios problemos ir nemanau, kad dėl to turėtų keistis“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė akcentavo nesutinkanti ir su Vyriausybei išsakyta kritika dėl ekonominių praradimų.
„Kalbant apie žalą ekonomikai, nepykite, aš negaliu šiek tiek tų skaičių nepaminėti. Iki šių pokyčių ir iki kovido – paimkime tą švarų laiką, kai nebuvo dar taip smarkiai regimų problemų – 2019 metais Kinijos mūsų eksporto partneriuose nebuvo net pirmame dvidešimtuke. O ten, kur ji buvo su importu į Lietuvą – ten ji yra ir dabar. Tai kalbėti apie kažkokias milijardines žalas ir apie kažkokį žlugusį pasaulį, tiesą sakant, nei yra pagrindo, nei kokia nors statistika tai patvirtina“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Lietuvos santykiai su Kinija tapo geopolitiniu skandalu
Primename, kad Lietuvai leidus šalyje veikti Taivano atstovybei, itin paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai.
2021 m. pabaigoje Kinija Lietuvai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija.
Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis ne kartą ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes, tačiau didelio susidomėjimo taip ir nesulaukė.
Vis dėlto, situaciją stipriai pajautė Lietuvos verslas. Eksportas į Kiniją susitraukė drastiškai ir nors valdžia ramino, kad viskas bus gerai, o iš Taivano esą sulauksime didelių investicijų, tokie pažadai liko neįgyvendinti.
Prezidentūra taip pat pripažįsta, kad G. Landsbergio užsienio politika šiuo klausimu buvo nesėkminga. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgiryte pažymėjo, kad kol kas draugiški Taivano ir Lietuvos santykiai didžiulės investicinės ir ekonominės naudos nesukūrė.
„Iš Taivano buvo galima tikėtis daugiau. Kai taivaniečiai kūrė Lietuvoje savo atstovybę, buvo žadamos didžiulės investicijos ir ekonominė nauda. Kol kas jos smarkiai nematyti. Bet tikimės, kad tie ekonominiai ryšiai, tarp Lietuvos ir Taivano plėsis toliau ir laikui bėgant turėsime daugiau taivanietiškų investicijų“, – sakė A. Skaisgirytė.
Nuo pirmojo 2023 m. pusmečio lietuviškų prekių eksportas į Kiniją vėl išaugo. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvos eksportas į Kiniją paaugo – siekė 145,8 mln. eurų, kai 2022 m. – 99,6 mln. eurų[2]. Vis tik, 2019 m. eksportas siekė net 208,1 mln. eurų.
