Pasirinkome Taivaną ir atstūmėme Kiniją: Lietuvos kišenės ištuštėjo, valdančiųjų papilnėjo

Iš santykio su Taivanu tikėtasi daug, o gavosi šnipštas

Užsienio reikalų ministerija, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, apsisprendė pasirinkti Taivaną vietoje Kinijos. Būtent Lietuvos sprendimas 2021 metais mūsų šalyje atidaryti atstovybę Taivano pavadinimu įsiutino Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „vienos Kinijos principui“. Eksportas į Kiniją susitraukė drastiškai, o tenka pripažinti – Kinija buvo didelė rinka, kuri buvo svarbi karo ir nestabilios ekonomikos akivaizdoje. Bet konservatorių valdžia ramino – viskas bus gerai, iš Taivano sulauksime didelių investicijų, nuostoliai dėl Kinijos greitai bus pamiršti. Bet štai jau tuoj bus 2024-ieji, o investicijos kokios buvo, tokios ir liko – kuklios.

Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Kinijos atstovų teigimu, tai, kad Lietuvoje atidaryta Taivano atstovybė „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas^[1]. 

Eksportas į Taivaną ne toks, kokio tikėtasi

Tiek daug vilčių dėjus į Taivaną ir per tas viltis kaip reikiant susigadinus santykius su Kinija, realybė, panašu, neatsiperka.

„Liūdnai atrodo eksportas į Taivano rinką – po milžiniškų pastangų atidarant atstovybes, šiais metas pirmame ketvirtyje eksportuota prekių tik už 1,5 mln. Eur daugiau nei 2022-ais,“ – konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarybos narys Kęstutis Černeckas.

Jo teigimu, Europos Sąjungai priėmus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Lietuvos problemos eksporto sektoriuje tik pagilės^[2].

Prezidentūra duria pirštu į neišsipildžiusias viltis dėl Taivano

Preizdentūra taip pat pripažįsta, kad G.Landsbergio bandymas tapti įsimintinu Užsienio reikalų ministru gali Lietuvai ir neatsipirkti. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgiryte teigia, kad kol kas draugiški Taivano ir Lietuvos santykiai didžiulės investicinės ir ekonominės naudos nesukūrė.

„Iš Taivano buvo galima tikėtis daugiau. Kai taivaniečiai kūrė Lietuvoje savo atstovybę, buvo žadamos didžiulės investicijos ir ekonominė nauda. Kol kas jos smarkiai nematyti. Bet tikimės, kad tie ekonominiai ryšiai, tarp Lietuvos ir Taivano plėsis toliau ir laikui bėgant turėsime daugiau taivanietiškų investicijų“, – antradienį „Žinių radijui” sakė A. Skaisgirytė. „Pabrėžiu, kad kalbame tik apie ekonominius, o ne politinius ryšius“, – pridūrė ji.

Nors per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškų prekių eksportas į Kiniją išaugo, vis dėlto džiaugtis, kad santykiai grįžo ten, kur buvo, negalima. 

„Nesakyčiau, kad visiškai normali situacija, kadangi dar neturime ambasadoriaus Kinijoje ir Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje taip pat nėra. Tai visiškai tie santykiai nėra atstatyti. Bet būtų gerai, jeigu jie būtų palaikomi bent normaliame, diplomatiniame lygyje“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį į Kiniją eksportuota lietuviškų prekių už 11,8 mln. eurų, tuo metu per 2023 m. pirmąjį pusmetį – už 40,7 mln. eurų^[3].

Lietuva santykius su Kinija aukoja dėl Taivano pinigų valdantiesiems?

Paaiškėjo, kad tokia valdančiųjų meilė Taivanui, kuri sugriovė ir taip ne tokius jau gerus santykius su Kinija, gali būti paremta tiesiog meile dideliems pinigams. Ir, žinoma, ne visai Lietuvai, o tik tiems, kam reikia.

Seimo opozicija pareiškė, kad Taivano pinigais buvo finansuotos kelios įmonės, kurios buvo tiesiogiai siejamos su valdančiųjų rinkimine agitacija. 

Iš Taivano 3,5 milijono eurų gavęs startuolis „Oxipet“ siejamas su Ingridos Šimonytė rinkimine kampanija. Įmonės akcininkai per prezidento rinkimus I. Šimonytei pervedė nei daug, nei mažai – kone 18 tūkst. eurų. 

Dar kita įmonė „Solitek“ gavo 8 mln. eurų paskolą iš taivaniečių – šios įmonės vadovas I. Šimonytei per prezidento rinkimus pervedė tūkstantį eurų, o dar 3 tūkst. eurų Seimo rinkimų metu pervedė Žygimantui Pavilioniui.

Visai neseniai Lietuvoje viešint Taivno ministrei buvo paskelbta apie 250 tūkst. eurų investiciją į Monikos Katkutės-Gelžinės įkurtą programą „Vedliai“. 

M. Katkutė-Gelžinė tiek reklamavo I. Šimonytės kandidatūrą prezidento rinkimuose, dalyvaudavo partijų renginiuose^[4].

Taivano pinigai vienus verslus lepino, kitus sužlugė

Na, o kol verslai, siejami su valdančiąją dauguma lepinosi Taivano investicijomis, kiti dėl subjurusių santykių su Kinija bankrutavo arba patyrė milžiniškus nuostolius. 

Šalies įmonėms skundžiantis dėl problemų, patiriamų Kinijai taikant apribojimus Lietuvos verslui, rengiamas 136 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartai paketas. Jei jam pritars Europos Komisija (EK), įmonėms būtų teikiamos iki dvejų metų trukmės iki 5 mln. eurų paskolos.

Tuometinė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė sakė, kad Kinijos priešiškumas buvo numatomas, tačiau ne tokio masto, koks buvo iš tiesų^[5].