Ar A. Tapino skandalu bandoma pridengti paslėptus motyvus?
Dabartinė politinė valdžia Lietuvoje, ko gero, bus įrėžta į istoriją, kaip daugiausiai šlykščių skandalų turėjusi politikų armija. Pradedant galimu pedofilijos skandalu, kai su konservatoriais į Seimą patekęs Bartoševičius buvo apkaltintas tvirkinęs mažus vaikus, baigiant tuo, kad aukščiausiuose postuose tupintys politikai šlavė savivaldos pinigus meluodami, sukčiaudami ir apgaudinėdami. Tą atskleidė žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino tyrimas „Skaidrinam“, kuris, beje, panašu, kad galimai buvo pradėtas turint ne vien skaidrinimo tendencijų.
Prasidėjus šiam skandalui nuo mažų savivaldybių, regis, buvo viltasi, kad jis jose ir užsibaigs, tačiau panarpliojus Kauno ir Vilniaus tarybos narių kanceliarines išlaidas, atsivėrė tikras srutų vamzdis. Pasirodo, pinigus ėmė visi, kas tik galėjo, net nepasivargindami bent kiek įtikinamiau meluoti apie pinigų panaudojimo faktines aplinkybes.
Automobilio nuoma už kelioliką tūkstančių, per vieną mėnesį pusšimtį kartų pilti degalai, čekiai, kurie rodo, kad degalus politikai „pylėsi“ keliolika ar net keliomis dešimtimis skirtingų banko kortelių, o kur dar istorijos, kai už sudegintą kurą pinigus atsiimti bando automobilio ir teisių neturintys politikai? Neapibrėžtos kanceliarinės išlaidos ilgus metus politikams leido srėbti savivaldos pinigus tūkstančiais. Realiai šiuo metu dėl to dreba bent kelių dešimčių aukštų ir ne tokių aukštų politikų kėdės.
Ir vis dėlto kai kuriems kyla abejonės – ko gi siekiama tokiu skandalu?
O gal tai tiesiog nebūtų pirmas kartas, kai garsiai skandalingomis naujienomis pridengiami kiti svarbūs įvykiai šalyje?
A. Tapinas apklausose – jau kaip kandidatas į Prezidentus
Štai netikėtas likimo posūkis – šį skandalą suorganizavęs žurnalistas bei visuomenininkas A. Tapinas dalies Lietuvos gyventojų yra matomas kaip neblogas kandidatas į šalies vadovo postą… Tik jis ir advokatas Ignas Vėgėlė yra du ne politikai, kuriems dalis šalies piliečių mielai patikėtų Prezidento kėdę.
Vis dėlto, „Delfi“ kalbinti politologai A. Tapinui, kaip kandidatui, daug dėmesio neskiria, ir kalba apie tai, kad lietuviams, purtomiems skandalų, dabar norisi pastovumo ir stabilumo.
„Galbūt po truputį pradeda žmonės galvoti, už ką jie galėtų balsuoti ir koks bus pasirinkimas. Bet koks tas pasirinkimas? Dalis nebalsuos už konservatorius ir kas tada lieka? I. Vėgėlė, kuris yra pasižymėjęs kontraversiškais pasisakymais daliai irgi atkrenta. O G. Nausėda yra kaip stabilus variantas“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis[1].
Vis dėlto kai kurie mano, kad nurašyti stabilias pozicijas išlaikančio A. Tapino nederėtų.
„Akivaizdu, kad visuoMeninkui Tapinui ruošiama, kaip ilgus metus šiose apklausose buvo daroma Nausėdai, pakilimo takas skrydžiui į Daukanto aikštę. Jei manote, kad jis puola konservatorius dėl savivaldos pinigų panaudojimo rimtai – manykite iš naujo. Galiu tik pakartoti, ką daug kartų sakiau: nenuvertinkite konservatorių strategų“, – savo socialiniame tinkle rašo visuomenininkas Gintaras Furmanavičius[2].
Prie konservatorių deginimo laužo šildosi liberalai
Kažin ar yra partija Lietuvoje, kurios nepurtė skandalai. Po skandalų partijų populiarumas sumenksta, elektoratas išsimėto, po to tenka ilgus metus laukti geros progos jį susigrąžinti. Ar negali būti taip, kad kyšio dėžutėje skandalo kvapo vis dar lydimi liberalai dabar pasinaudos puikia proga užimti aukštesnes politines pozicijas?
Štai liberalas Eugenijus Gentvilas porina apie tai, kad neįtikina jo ministrės Jurgitos Šiugždinienės dokumentai.
„Atrodo visiškai keistai, kai 100 eurų tikslumu be jokiu kablelių, kitur ir cento tikslumu iki maksimalios ribos panaudota tai, kas leidžiama: pavyzdžiui, lėšos benzino naudojimui, degalų naudojimui.
Negražiai tai atrodo. Aš nejaukiai jausčiausi, jeigu apie mane atsirastų tokie dalykai“, – sakė politikas[3].
Tiesa, išplaukęs ant J. Šiugždinienę skandinančios bangos, E. Gentvilas kukliai nutylėjo, kad jo bendrapartiečiai rietė analogiškas pinigų srėbimą pateisinančias istorijas.
„Paties buvę partiečiai Pagėgiuose pinigus viskio dėžutėmis ėmė ir už tuos pinigus galimai į partinius vakarėlius Vilniuje varė!
Kodėl niekas neprimena jam tos gėdingos istorijos???
Nors Pagėgių meras ir dauguma priklauso Liberalų frakcijai, tai panašu niekas jų iš niekur ir neišmetė!“, – rašo Remigijus Žemaitaitis[4].
Be abejonės, kur jau čia atsiminsi savo partiečius, kai galima viską numuilinti stambesnio politiko krize.
Kaip pastebi teisininkas Dominykas Vanhara, E. Gentvilas jau slenka artyn pasišildyti prie J. Šiugždinienės skandalo laužo.
„E. Gentvilas puikiai suvokia, jog kiekviena tokia skandalo diena konservatoriams reiškia jų elektorato byrėjimą. O tas „nubyrėjęs elektoratas“ kažkur tai pasidės? Ir va liberalai gali būti tie, kurie tą nubyrėjusį elektoratą su didžiausiu malonumu priglaustų po savo partijos sparnu.
Nes liberalams praėję savivaldos rinkimai buvo sėkmingi, partija stipriai įsitvirtino periferijoje, o dabar iki pilnos laimės jiems dar trūktų elektorato didžiuosiuose miestuose, o ypač – Vilniuje, susigrąžinimo“, – sako D. Vanhara.
Jis teigia matantis aiškius signalus, kad liberalai tikrai nesiruošia dirbti opozicijoje, o dėl savo lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti puikiai prilips kone bet kurioje valdančiojoje daugumoje[5].
„Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai“ ir kiti neištesėti pažadai
Taigi akivaizdu, kad su milžiniškais lozungais aukštai kilę konservatoriai žemėn tėškėsi taip, kad net iš šono žiūrėti skauda. Ir vis dėlto bent jau politinės, jei ne žmogiškosios, atsakomybės visuomenė vis dar laukia.
Juk negali žadėti ir netesėti… Pala, o gal gali? Na, jei esi konservatorius, matyt, tikrai gali.
Kokius pažadus mes girdėjome kadencijos pradžioje?
Dar 2020 metais vienoje televizijos laidoje I. Šimonytė sakė, kad jeigu visuomenėje kyla didelių abejonių dėl vieno ar kito politiko veiklos, tai atsakomybę politikas turi prisiimti anksčiau, negu kažkokia galutinio teismo instancija pasakys, kad jis buvo kaltas. Net jei jis nekaltas, bet sukėlė įtampą visuomenėje, tai jau yra blogai.
Ji sakė, kad jei pasikartotų tokia situacija, kaip su ministru Narkevičiumi, ji norėtų tikėtis, kad „bet kuris Vyriausybės narys, pakliuvęs į kažką panašaus,tikrai susiprastų ir pasitrauktų pats ir nereikėtų jo varyti varu nei prezidentui, nei ministrui pirmininkui, nei visam Seimui kartu surėmus pečius“[6].
Ir nors J. Šiugždinienė įteikė atsistatydinimo raštą pati, tai neuždengia Premjerės žodžių netesėjimo, mat iki paskutinės akimirkos ji gynė J. Šiugždinienę ir sakėsi nematanti, jog ji būtų padariusi kažką netinkamo.
Tačiau ne vien J. Šiugždinienė yra istorijomis ir nepasitikėjimu apipinta ministrė. Būta tokių ir daugiau, tačiau nei vieno atsistatydinimo klausimas svarstytas taip ir nebuvo.
„Jei premjerė darytų tai, ką kalba, praktiškai kiekvienas šios Vyriausybės ministras ir pati premjerė jau turėjo atsistatydinti“, – rašo Ramūnas Karbauskis.
Jis vardija ministrus, tokius kaip A. Dulkys, G. Landsbergis, D. Kreivys, A. Bilotaitė, S. Gentvilas ir G. Skaistė.
„Konservatoriai ir jų partneriai liberalai tiek neskaidrūs, jog net jų pačių rėmėjai nebesusilaiko ir jau viešai kalba apie šlykštų bei akivaizdų melą. Ši valdžia nustūmė į šoną tiek įstatymus, tiek elementarų padorumą. Jie iš valstybės savanaudiškai ima tiek, kiek paneša. Matyt, taip elgtis juos skatina įpročiai ir žinojimas, kad valdžios jie neišsaugos“, – reziumuoja R. Karbauskis[7].
Konservatoriai pakriko – kalba apie visos Vyriausybės atstatydinimą
„Čekiukų“ skandalui krečiant visą šalies valdžią, iš pareigų pasitraukė Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Jis, Kauno miesto taryboje dirbęs ranka rankon su Visvaldu Matijošaičiu, buvo vadinamas jo įpėdiniu. P. Mačiulis paskelbė, kad nors ir nesijaučia nusižengęs, tačiau suvokia, kaip jo nepagrindžiamos tarybos nario išlaidos gali atsiliepti prezidentūrai, dėl to ir atsistatydina.
„Nors nesijaučiu nusižengęs ar padaręs kažką netinkamo, tačiau puikiai suprantu, kad tokiomis aplinkybėmis mano darbas Prezidentūroje gali sukelti įvarių interpretacijų ir neigiamų reakcijų“, – savo socialiniame tinkle rašo jis ir prideda savo ataskaitas. Jos, tiesa, nėra labai įspūdingos – per mėnesį jis deklaruodavo patyręs apie 400 eurų išlaidų. Tokia suma, nors ir tikėtina, vis dėlto paaiškinta ir įrodyta negali būti[8].
Gitanas Nausėda savo ruožtu ragina ir kitus aukštus politikus, beskęstančius „čekių“ skandale oriai pasitraukti. Kalba eina ne tik apie švietimo ministrę, bet ir Kultūros ministras Simonas Kairys bei „gyvulių ūkio“ ekspertė, Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Šiandien mes turime labai akivaizdžiai įvardintas trijų ministrų problemas ir, matote, abejonės, jei nebus pajėgta išskaidyti jų labai aiškiais įrodymais, liks.
Pasėta daug abejonių – ir dėl to, kad kai kuriuose mėnesiuose atsirado 31 diena, ir dėl to, kad kai kurių mėnesių sumos yra identiškos, ir dėl to, kad kortelių yra gyvas velnias (atsiprašau), labai daug. Žmonės stebėdami visa tai padarys išvadas turbūt nelabai palankias mūsų politikams“, – sakė G. Nausėda[9].
