Knygų cenzūra ir bibliotekų tuštėjimas veda link katastrofos?

Suprasti akimirksniu
Knygos
Bibliotekose vis rečiau pildoma kolekcija. Pixabay/Pexels nuotr

Knygos brangsta, bibliotekos tuštėja, turinys blokuojamas ir draudžiamas – ką tai reiškia?

Bibliotekose lankomasi vis rečiau nes audio knygos, knygos internete ir skaitymas išmaniuose įrenginiuose tampa vis populiaresnis. Brangsta knygos ir bibliotekos perka vis mažiau naujų leidinių. Įstaigoms net mažėja finansavimas, kuris gali reikšti, kad teks taupyti, uždaryti padalinius, pirkti vis mažiau naujų knygų. Kas lankysis tokiose bibliotekose, kurios nepapildomos naujosiomis knygomis ar kitais leidiniais? Juolab, kad jau ir dabar šios įstaigos negali pasigirti labai dideliu populiarumu.

O kol Lietuvos bibliotekose stveriamasi už galvų žvelgiant į kitų metų biudžetą ir suvokiant, kad naujų knygų įsigijimo galimybės bus labai ribotos, JAV susiduria su kitokiomis problemomis – ten vis daugiau valstijų susiduria su knygų cenzūra ir konkretaus turinio blokavimu bei draudimais[1].

Kai kurios knygos JAV draudžiamos jau ne vienoje valstijoje. Šiuo metu čia yra daugiau nei 1 500 cenzūruojamų kūrinių, kurie yra draudžiami bibliotekose, mokyklose[2].

Štai neseniai Misūrio valstijoje gauti valdančiųjų reikalavimai pašalinti konkrečius kūrinius iš mokyklų bibliotekų dėl galimai grafinio ir netinkamo turinio[3]. Ir tokios tendencijos pastebimos daugelyje valstijų. Čia uždraustos net tokios knygos kaip vaikų biblija.

Per paskutiniuosius dvejus metus 32-ų valstijų mokyklose buvo uždrausti tūkstančiai knygų. Tai keičiasi kas kelis mėnesius ir skaičius vis didėja. Pagrindinius 50 kūrinių, kuriuos nurodoma drausti kiekvienoje valstijoje, sudaro knygos apie rasizmą, lytiškumą, paaugliams skirtos novelės, trans-seksualų, homoseksualų autorių knygos. Taip pat knygos, kuriose apibūdinamos savižudybės, seksualiniai nusikaltimai[4].

Turinio cenzūra ar politikavimas?

Šie draudimai Amerikoje ir įstatymų pakeitimai yra pristatyti respublikonų politinės partijos. Jie prasidėjo su 400 kūrinių blokavimu Teksaso valsijoje ir respublikonų atstovai reikalavo dar 850 knygų peržiūros.

Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas pats inicijuoja šiuos draudimus ir knygų cenzūrą. Pasak jo, daugelis šių kūrinių yra tiesioginė pornografija.

Peržvelgus tematiką, kuri dominuoja draudžiamose publikacijose, matoma, kad blokuojami kūriniai turi sąsajų su lytiškumu, seksualine orientacija, rase, seksualiniais nusikaltimais, mirtimi. Tai nėra temos, kurios, pasak konservatyvių pažiūrų asmenų, turėtų būti publikuojamos. Ypač aštriai kalbama apie tokias temas ir vaikus. Ne vienas viešas asmuo ir dažnai susijęs su repsublionų partijomis ar konservatyviomis šaknimis politikoje, teigia, kad vaikus reikia saugoti nuo tokių ir kitų liberalių temų.

Kinijoje draudžiamos publikacijos, kritikuojančios komunistų valdžią, kitur egzistuoja kitokių temų draudimas

Tačiau tai nėra vien JAV problema. Kinijoje publikacijos, kurios komentuoja ir kritikuoja komunistų valdžią, yra draudžiamos. Čia jau dešimtmečiais žinoma apie žiniasklaidos cenzūrą. Tai liečia ir spausdintus leidinius.

Islamo kultūra ir religija, terorizmas visada yra jautrios temos. Singapūre ir Filipinuose yra labai ribojamas turinys tokiomis temomis.

Europoje dažnai girdima atvejų, kai turinys vadinamas LGBTQ propaganda yra cenzūruojamas arba vetuojamas prieš spausdinimą bei publikavimą[5]. Vengrijoje nepriimtinos knygos, kuriose minimas seksualumas, lytiškumas, seksualinė orientacija. Leidėjai susilaukia liūdnų pasekmių už kūrinius vaikams, kuriuose yra tos pačios lyties porų apibūdinimas.

Italijoje konservatyvių pažiūrų meras siekė cenzūruoti LGBTQ tematikos kūrinius Venecijos mokyklų bibliotekose dar 2015 metais. Jis buvo ir aktyviai nusiteikęs prieš paradus ir kitus renginius, kuriuos rengia LGBTQ bendruomenė. Tačiau šis knygų draudimo projektas nedavė norimų vaisių, nes uždraustos buvo tik dvi knygos.

Rusijoje visada buvo cenzūra bet kam, kas nėra priimtina valdžios atstovams. Rusijoje draudžiamos LGBTQ temos vaikų kūriniuose, religijos tematika, keiksmažodžiai. Visi šie draudimai spinduliuoja sovietinės valdžios įtaką.

Vaikų švietimas
Knygos vaikams keičiasi. Lina Kivaka/Pexels nuotr.

Ar mes skaitome tą patį, ką skaito mūsų vaikai ar galėjo skaityti tėvai?

Seimo narys Robertas Šarknickas, savo pranešime žiniasklaidai teigia, kad bibliotekose vis mažiau žmonių ir knygos gali tapti nebepopuliaria ar net nebereikalinga kultūros šaka[6]. Pinigų bibliotekoms trūksta ir sumos, kurias teikia valstybė, vis mažėja. Nepaisant ekonomikos augimo, finansavimas bibliotekoms mažėja taip pat kaip ir lankytojų skaičiai.

Finansų trūkumas lemia ir tai, kad nėra naujų leidimų, populiarių kūrinių, kurie galbūt ir pritrauktų daugiau skaitytojų bei lankytojų, skatintų žmones domėtis, naudotis bibliotekos paslaugomis ar tiesiog plėsti akiratį. Naujus leidimus galima pasiekti internetu, originalia kalba ir audio knygų formatu arba sulaukti ekranizacijos greičiau nei kūrinys pasiekia bibliotekas Lietuvoje.

Kuo daugiau žmogus yra apsiskaitęs, tuo labiau jis gali savikritiškai mąstyti, nes žmogumi, rankoje nelaikiusio knygos, yra lengviau manipuliuoti. 

Įsigalint turinio cenzūrai, keičiasi ir žmonių įpročiai. Keičiasi ir tai, ką skaitome mes, ką skaitys mūsų vaikai. Ne vienas kūrinys, kurį laikė klasika ir skaitė bei mėgo mūsų tėvai, šiandien yra nebepopuliarus, neaktualus ir neatitinka šiuolaikinio pasaulio. Taip mes atitolstame nuo tėvų kartos, juolab, kad norą skaityti slopina ir tai, kad bibliotekose labai sunku rasti naujų kūrinių.

Be to, dabar didelė dalis kūrinių vaikams yra užsienio rašytojų vertimai, publikacijos, kurios nebūtinai sutampa su konkrečios šeimos vertybėmis. Keičiasi ir švietimo turinio programos mokyklose, kūrinių sąrašai, kuriuos vaikai per 12 mokslo metų mokyklose privalo išanalizuoti ir perskaityti. Tačiau mažėjantis finansavimas, taupymo režimas gali priversti atsisakyti knygų ir, kaip sako Seimo narys R. Šarknickas ar kiti švietimo atstovai, žmonės ims bukėti, negalėdami plėsti akiračio, tobulėti. O neišsilavinusią tautą, kaip žinia, visuomet lengviau valdyti nei gebančią mąstyti kritiškai.