Lietuvoje būna kur kas daugiau vasariškų dienų, nei spėtų daugelis
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Lietuvos vasaros tampa vis šiltesnės, o vasariškų dienų skaičius auga. Tačiau ar žinote, kiek per metus Lietuvoje būna dienų, kai termometras rodo 20 laipsnių ar daugiau? Ir kaip apibrėžiama vasariška diena, ir ar tokios pasitaiko tik vasarą?
Vasariška diena – tai diena, kai maksimali oro temperatūra (Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių. Jei temperatūra kyla iki 25 laipsnių ar daugiau, tokia diena vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. O kai termometras rodo 30 laipsnių ar daugiau, toks reiškinys įvardijamas kaip kaitra. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus specialistų, šios ribos padeda tiksliai įvertinti, kiek šiltos dienos mus džiugina (arba vargina) Lietuvoje.
Remiantis 1991–2020 m. standartine klimato norma (SKN), Lietuvoje per metus vidutiniškai būna:
- 89 vasariškos dienos (Tmax ≥ 20 °C),
- 39 karštos dienos (Tmax ≥ 25 °C),
- 4 kaitros dienos (Tmax ≥ 30 °C).
Daugiausia vasariškų dienų sulaukia Pietryčių Lietuva – net 100–105 dienos per metus. Tuo tarpu pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje, ypač Laukuvos apylinkėse, jų būna mažiausiai – 70–75 dienos. Karštų dienų (Tmax ≥ 25 °C) dažniausiai pasitaiko Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35–45 dienos), o pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje – tik 15–25 dienos. Kaitros dienos (Tmax ≥ 30 °C) Lietuvoje retos: Pietryčių Lietuvoje jų būna apie 7 per metus, o Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir rytiniame šalies pakraštyje – vos 1–3 dienos.
Nors vasariškos dienos asocijuojasi su vasara, Lietuvoje jos gali aplankyti ir kitais metų laikais. Dienos, kai temperatūra pasiekia 20 laipsnių, galimos nuo balandžio iki spalio. Karštos dienos (Tmax ≥ 25 °C) pasitaiko nuo balandžio iki rugsėjo, o kaitros dienos (Tmax ≥ 30 °C) – nuo gegužės iki rugsėjo. Taigi, šiltų momentų Lietuvoje galima tikėtis net pavasarį ar rudenį ir tą stebėjome net ir šiais metais.
Klimatologai teigia pastebintys akivaizdų vasariškų dienų skaičiaus augimą
Pasak klimatologų, klimato kaita Lietuvoje akivaizdžiai daro įtaką šiltų dienų skaičiui. Analizuojant 1961–2020 m. laikotarpį, pastebėta, kad vasariškų dienų (Tmax ≥ 20 °C) skaičius reikšmingai išaugo. Labiausiai šis pokytis jaučiamas pajūryje, ypač Klaipėdoje, kur per 60 metų vasariškų dienų padaugėjo net 45 dienomis. Tai reiškia, kad pajūrio gyventojai dabar mėgaujasi gerokai ilgesniu šiltuoju sezonu.
Karštų dienų (Tmax ≥ 25 °C) skaičius labiausiai išaugo Pietų ir pietvakarių Lietuvoje – per tą patį laikotarpį jų padaugėjo 20–21 diena. Kaitros dienų (Tmax ≥ 30 °C) augimas ryškiausias pietinėje Lietuvoje ir Ukmergės apylinkėse, kur jų skaičius per 60 metų išaugo 3–4 dienomis. Įdomu tai, kad pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius augo mažiausiai, todėl šis regionas išlieka vėsesnis net karštymečiu.
Lyginant 1981–2010 m. ir 1991–2020 m. standartines klimato normas, matomas aiškus vasariškų, karštų ir kaitrių dienų skaičiaus augimas visoje Lietuvoje. Šis pokytis, anot klimatologų, siejamas su globalia klimato kaita, kuri lemia aukštesnes temperatūras ir ilgesnius šiltuosius laikotarpius.
Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus informaciją.
