Klimato aktyvistė Švediją padavė į teismą
Klimato aktyvistės Gretos Thunberg pasekėjai iš Švedijos įsitikinę, kad šalis nepakankamai užtikrina klimato kontrolę ir penktadienį nusprendė žygiuoti per Stokholmą į teismą su tikslu pateikti ieškinį prieš valstybę dėl šios nepakankamų veiksmų klimato srityje. Daugiau nei 600 į akciją susirinkusių ir G. Thunberg poziciją palaikančių jaunuolių įsitikinę, kad Švedija į klimato krizę niekada nežvelgė rimtai, o savo vykdoma politika pažeidė ir piliečių teises. O štai pati G. Thunberg teigė kritiškai žvelgianti į tokius pasaulinio lygmens forumus kaip COP27, todėl jame dalyvauti atsisakė.
„Švedija nevykdo savo pareigų ir pažeidžia įstatymus“ , – sakė ieškinį parengusios ir pateikusios jaunimo iniciatyvos „Aurora“ atstovas Antonas Foley[1].
Daugiau nei 600 susirinkusių jaunuolių, jaunesnių nei 26 metų amžiaus, pasirašė 87 puslapių apimties dokumentą, kuriuo grindžiamas ieškinys, pateiktas Stokholmo apygardos teismui. Jaunuoliai sieks, kad teismas nustatytų, jog Švedija savo klimato politika pažeidė savo piliečių teises.
Kita aktyvistė Ida Edling sakė, kad Švedija „vykdo klimato politiką, kuri, kaip aiškiai rodo tyrimai, prisidės prie klimato katastrofos ateityje“.
Jaunuoliai sukruto po to, kai mokslininkai įspėjo, jog jau mažėja galimybių apriboti būsimą atšilimą iki 2,7 Farenheito laipsnių nuo priešindustrinio laikotarpio pradžios. Šį mėnesį Egipte vykusioje paskutinėje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje lyderiai mėgino išlaikyti šį tikslą, tačiau galiausiai neatsižvelgė į raginimus mažinti anglies dioksido išmetimą.
Jaunimo balsas aukščiausio lygio susitikime
Vykstant COP27 pasaulinio lygio konferencijai netrūko ir jaunimo balso joje. Nepaisant to, kad G. Thunberg jame nedalyvavo, klimato aktyvistai iš kitų valstybių drąsiai išsakė savo poziciją klimato klausimais.
„Jaunimas neabejotinai lemia COP27 šalių konferencijos rezultatus“, – teigė jauniausia JT patarėja Egipte klimato kaitos klausimais Sophia Kianni[2].
Nors pati G. Thunberg susitikime nedalyvavo dėl to, kad yra įsitikinusi, jog šis forumas tėra smegenų plovimas, klimato aktyvistai iš besivystančių valstybių teigė jai pritariantys, kad COP esą kompromituoja gausus naftos ir dujų sektoriaus atstovų dalyvavimas. Visgi, jaunimas įsitikinęs, kad jų darbas čia taipogi turi įtakos.
Šiemet nuspręsta konferencijoje skirti vietą ir jaunimo balsui – tokia erdvė jiems esą buvo skirta pirmą kartą. Skelbiama, kad aktyvistai surengė oficialų susitikimą su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Nedalyvavo COP27 derybose
Spalio pabaigoje G. Thunberg taip pat pranešė nedalyvausianti Egipte lapkričio mėnesį įvykusiose COP27 derybose, o šį pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimą ji pavadino „žaliuoju smegenų plovimu“.
„Dalyvaujančiais šiame pasaulinio lygmens forume dažniausiai naudojasi lyderiai ir valdžią savo rankose turintys asmenys, norėdami atkreipti į save dėmesį ir pasitelkdami įvairias žaliojo smegenų plovimo priemones“, – teigė G. Thunberg[3].
Klimato aktyvistė taip pat pridūrė, kad COP27 konferencijos ir forumai iš tiesų esą nėra skirti visai sistemai pakeisti, o skatina tik laipsnišką pažangą.
G. Thunberg taip pat pasirašė žmogaus teisių koalicijos peticiją, raginančią Egipto valdžios institucijas atverti pilietinę erdvę ir paleisti politinius kalinius. Skelbiama, kad šią peticiją pasirašė beveik tūkstantis organizacijų ir pavienių asmenų.
Didelis dėmesys skirtas žemės ūkio sektoriui
Kaip skelbiama oficialiame JT puslapyje, į COP27 konferenciją susirinko daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, įskaitant ir vyriausybių atstovus, stebėtojus bei pilietinę visuomenę[4]. Susitikimo metu buvo pristatyta pirmoji aukšto lygio ekspertų grupės dėl nevalstybinių subjektų grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio įsipareigojimų ataskaita.
Šioje ataskaitoje pasmerktas „žaliasis smegenų plovimas“ ir silpni grynojo nulio emisijų lygio įsipareigojimai, taip pat pateiktos gairės kaip užtikrinti pramonės, finansų įstaigų, miestų ir regionų grynojo nulio emisijų lygio įsipareigojimų vykdymo sąžiningumą ir paremti visuotinį teisingą perėjimą prie tvarios ateities.
Konferencijos metu JT taip pat paskelbė iniciatyvos „Ankstyvasis perspėjimas visiems“ vykdomąjį veiksmų planą, kuriame raginama 2023-2027 m. laikotarpiu skirti 3,1 mlrd. dolerių naujų tikslinių investicijų, o tai esą sudaro vos 50 centų vienam asmeniui per metus.
Buvęs JAV viceprezidentas ir klimato aktyvistas Alas Goras, remiamas JT generalinio sekretoriaus, pristatė naują nepriklausomą išmetamųjų dujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių, kurį parengė koalicija „Climate Trace“. Teigiama, kad ši priemonė parodo daugiau nei 70 tūkst. objektų visame pasaulyje išmetamų teršalų kiekį, įskaitant įmones Kinijoje, JAV ir Indijoje.
Svarbiausias šiemet įvykusios konferencijos akcentas – itin didelis dėmesys žemės ūkio sektoriui, kuris išmeta net trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Siekdama pagerinti situaciją žemės ūkyje, Egipto vadovybė paskelbė pradedanti Maisto ir žemės ūkio tvariai transformacijai skirtą iniciatyvą (FAST), kuria siekiama pagerinti klimato kaitai skiriamo finansavimo kiekį ir kokybę, kad iki 2030 m. būtų galima pertvarkyti žemės ūkį ir maisto sistemas.
Ne viskas auksas, kas auksu žiba
O štai verslininkas Ugnius Kiguolis dalinasi ir savo įžvalgomis apie garsiąją klimato aktyvistę G. Thunberg.
Jis ragina į viską pažvelgti iš kitos pusės ir dar kartą pergalvoti, ar G. Thunberg jėga stumiamos idėjos apie gamtos išsaugojimą nėra tik garsios antraštės ir gausiai finansuojamos populistinės frazės. Juk būtent senoji karta, kitaip nei dabartinė, į parduotuvę grąžindavo stiklinius pieno, gėrimų butelius, kurie buvo grąžinami į gamyklą, plaunami, sterilizuojami ir vėl panaudojami.
Būtent senoji karta kūdikių sauskelnes skalbdavo rankomis, o jas džiovindavo pasitelkdama saulę ir vėją, o ne kaip dabar populiaru – elektrines džiovykles.
Senoji karta nemetė lauk sugedusių buitinės technikos prietaisų, nes jais paprasčiausiai nebuvo aptekusi, o vieniems namams tekdavo vienas televizorius ir radijas, jei ir toks tekdavo, o ne kaip dabar populiaru – po vieną plazminį televizorių į kiekvieną kambarį.
U. Kiguolis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad net ir siųsdama ką nors paštu senoji karta, pakuodama siuntą naudojo senus laikraščius, o ne plastikinius burbulus ar polistirolo kamuoliukus, kuriems suirti užtrunka 500 metų.
Seniau nebuvo nei jokių elektrinių žoliapjovių, nei plastikinių puodelių su plastikiniais šiaudeliais vandeniui gerti. Į darbus žmonės vykdavo autobusu ar tramvajumi, o vaikai mokyklas pasiekdavo pėstute arba dviračiu, priešingai nei šiuolaikiniai, kurie tėvais naudojasi kaip 24 valandas veikiančiu taksi.
