„Huawei“ paskelbė apie naują lustų kūrimo kelią, kuris turi apeiti JAV sankcijų sieną
Kinijos technologijų milžinė „Huawei Technologies“ Šanchajuje vykusiame puslaidininkių simpoziume pristatė naują lustų projektavimo principą, pavadintą „Tau Scaling Law“. Bendrovė teigia, kad šis metodas per penkerius metus turėtų leisti kurti aukštos klasės lustus, kurių tranzistorių tankis būtų prilyginamas 1,4 nanometro technologiniam procesui. Tai itin ambicingas tikslas, nes „TSMC“ šiuo metu naudoja 2 nanometrų technologiją, o 1,4 nanometro masinę gamybą planuoja pradėti 2028 metais.
Svarbiausia detalė – „Huawei“ nesiremia klasikiniu keliu, kai našumas didinamas vien mažinant tranzistorius. „Tau Scaling Law“ orientuotas į tai, kad būtų trumpinamas signalų ir duomenų kelias pačiame luste bei skaičiavimo sistemose. Analitikas He Hui iš „Omdia“ tai apibūdino kaip perėjimą nuo mazgų mažinimo prie sisteminio efektyvumo didinimo – trumpesnių jungčių, mažesnės delsos ir greitesnio duomenų judėjimo.
„Huawei“ taip pat paskelbė, kad vėliau šiais metais pasirodysiantys „Kirin“ lustai pirmieji naudos susijusią „LogicFolding“ architektūrą. Bendrovė nurodo, kad per šešerius metus pagal „Tau Scaling Law“ jau suprojektavo ir masiškai pagamino 381 lustą, naudotą išmaniuosiuose telefonuose ir DI skaičiavimuose.
He Tingbo tapo pagrindiniu Kinijos puslaidininkių savarankiškumo simboliu
„Huawei“ puslaidininkių verslo vadovė He Tingbo tapo viena svarbiausių figūrų Kinijos technologijų pramonėje. Ji „Huawei“ lustų kūrimui vadovauja nuo 2003 metų, kai jai buvo skirtas 400 mln. JAV dolerių metinis biudžetas. Dabar He Tingbo yra „Huawei“ puslaidininkių verslo prezidentė, mokslininkų komiteto direktorė ir viena iš dviejų moterų 17 narių bendrovės valdyboje.
He Tingbo karjera glaudžiai susijusi su „HiSilicon“ plėtra. Šis „Huawei“ lustų projektavimo padalinys oficialiai įsteigtas 2004 metais ir iš vidaus padalinio išaugo į vieną plačiausių puslaidininkių projektavimo struktūrų Kinijoje. Po 2019 metų JAV sankcijų He Tingbo vadovaujama komanda tapo centrine „Huawei“ išlikimo strategijos dalimi.
„Huawei“ teigia, kad jos komanda per pastaruosius šešerius metus masiškai pagamino 381 lustų modelį, paremtą nauju projektavimo principu. Ši informacija svarbi ne tik Kinijai: ji rodo, kad JAV sankcijos pristabdė prieigą prie pažangiausių gamybos technologijų, bet kartu paskatino alternatyvių architektūrų paiešką.
„DeepSeek“ visam laikui sumažino „V4-Pro“ kainą 75 proc.
Kinijos DI bendrovė „DeepSeek“ paskelbė, kad visam laikui 75 proc. sumažina savo flagmano „V4-Pro“ kainą. API naudojimo kaina sumažinta nuo 0,1–24 juanių iki 0,025–6 juanių už milijoną žetonų, priklausomai nuo užklausos tipo. JAV doleriais tai sudaro maždaug nuo 0,0035 iki 0,83 dolerio už milijoną žetonų.
„DeepSeek“ tiesiogiai nepatvirtino, ar kainos mažinimas susijęs su didesniu „Huawei Ascend 950“ lustų prieinamumu. Tačiau bendrovė anksčiau buvo nurodžiusi, kad „V4-Pro“ versija kainuoja iki 12 kartų brangiau nei silpnesnė „V4-Flash“ dėl ribotų aukštos klasės skaičiavimo pajėgumų.
Tai svarbus signalas visai DI rinkai. Jei „DeepSeek“ gali drastiškai sumažinti galingesnio modelio naudojimo kainą, Kinijos rinkoje spaudimas kris ne tik Vakarų paslaugoms, bet ir vietiniams konkurentams. Kainų karas DI modelių rinkoje tampa realus, o jo pagrindas – ne vien programinė įranga, bet ir lustų tiekimas.
JAV žvalgybos agentūroms prašoma 9 mlrd. dolerių DI lustams ir infrastruktūrai
JAV Baltieji rūmai patvirtino prašymą skirti 9 mlrd. JAV dolerių pažangiems DI lustams ir infrastruktūrai, skirtai žvalgybos agentūroms. „The Verge“, remdamasi „The New York Times“, nurodo, kad CŽA ir NSA trūksta skaičiavimo galios naujausiems DI modeliams naudoti, todėl planuojama pirkti pažangius lustus ir kurti infrastruktūrą „Nvidia Grace Blackwell“ superlustams. Galutinai lėšas dar turi patvirtinti Kongresas.
Šis sprendimas rodo, kad DI infrastruktūra tampa nacionalinio saugumo dalimi. Kalbama ne apie įprastus serverius ar biuro programinę įrangą, o apie skaičiavimo galią, reikalingą žvalgybos analizei, kibernetinei gynybai ir didelių duomenų apdorojimui.
„Grace Blackwell“ architektūra svarbi todėl, kad ji sujungia centrinį procesorių ir grafikos procesorių į vieną aukšto našumo platformą, skirtą dideliems DI darbo krūviams. Jei finansavimas bus patvirtintas, JAV žvalgybos institucijos taps dar vienu dideliu klientu rinkoje, kurioje pažangiausių DI lustų ir taip trūksta.
JAV sustabdytas DI priežiūros įsakymas atskleidė kovą tarp saugumo ir konkurencijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atšaukė plataus masto vykdomojo įsakymo dėl DI priežiūros pasirašymą. Pagal „Times of India“, remiantis „The New York Times“ ir „Politico“ informacija, įsakymas turėjo įpareigoti tokias bendroves kaip „Google“, „Meta“, „OpenAI“ ir „Microsoft“ pateikti pažangiausius DI modelius federaliniam saugumo vertinimui prieš viešą paleidimą.
D. Trumpas sprendimą aiškino tuo, kad nenori trukdyti JAV lyderystei DI srityje. Jo komentaras rodo aiškų politinį konfliktą: viena pusė siekia griežtesnių saugumo patikrų, kita bijo, kad reguliavimas sulėtins JAV bendroves konkurencijoje su Kinija.
Nutekėjęs įsakymo projektas numatė greitesnę federalinių sistemų kibernetinę gynybą, DI naudojimą pažeidžiamumams aptikti ir platesnį bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Net jei dokumentas kol kas nepasirašytas, pati diskusija rodo, kad DI saugumas jau persikėlė į aukščiausią JAV politinį lygį.
„SpaceX Starship V3“ bandymas sustiprino kosmoso infrastruktūros lenktynes
„SpaceX“ atliko 12-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį ir pirmą kartą išbandė atnaujintą „Starship V3“ konfigūraciją. Raketa pakilo iš „Starbase“ bazės Teksase, atskyrė pakopas, išleido 20 bandomųjų „Starlink“ palydovų ir 2 tikrus modifikuotus diagnostinius palydovus, kurie skrydžio metu skenavo šiluminį skydą. Viršutinė pakopa po daugiau nei valandos skrydžio atliko kontroliuojamą nusileidimą Indijos vandenyne.
Bandymas nebuvo be problemų: vienas iš šešių viršutinės pakopos variklių sugedo, todėl nebuvo bandomas pakartotinis variklio uždegimas kosmose, o „Super Heavy“ stiprintuvas neįvykdė suplanuoto grįžtamojo degimo. Vis dėlto pagrindiniai tikslai pasiekti, o „SpaceX“ gavo inžinerinius duomenis, reikalingus kitoms iteracijoms.
„Starship“ projektui „SpaceX“ jau išleido daugiau kaip 15 mlrd. JAV dolerių. Ši sistema svarbi ne tik „Starlink“ palydovų paleidimams, bet ir NASA „Artemis“ programai, pagal kurią „Starship“ turėtų atlikti vaidmenį būsimoje Mėnulio misijoje. Technologijų rinkai tai dar vienas signalas, kad kosmoso infrastruktūra tampa ta pačia konkurencine erdve kaip DI lustai ir duomenų centrai.
Šaltiniai
Reuters. (2026). China’s Huawei reveals chip design breakthrough amid US sanctions
https://www.reuters.com/world/asia-pacific/huawei-proposes-new-path-chip-development-amid-us-sanctions-2026-05-25/
Reuters. (2026). Huawei’s ‘chip queen’ etches her name in China’s tech folklore
https://www.reuters.com/world/china/huaweis-chip-queen-etches-her-name-chinas-tech-folklore-2026-05-25/
Reuters. (2026). China’s DeepSeek to make permanent 75% price cut on flagship V4-Pro AI model
https://www.reuters.com/world/china/chinas-deepseek-make-permanent-75-price-cut-flagship-v4pro-ai-model-2026-05-23/
The Verge. (2026). The White House is asking for $9 billion to buy AI chips for spies
https://www.theverge.com/ai-artificial-intelligence/936907/the-white-house-is-asking-for-9-billion-to-buy-ai-chips-for-spies
Times of India. (2026). Read AI oversight order that President Donald Trump said ‘didn’t like certain aspects of it’
https://timesofindia.indiatimes.com/technology/tech-news/read-ai-oversight-order-that-president-donald-trump-said-didnt-like-certain-aspects-of-it/articleshow/131294197.cms
Reuters. (2026). SpaceX’s Starship flight hits most targets in pre-IPO test
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/spacexs-upgraded-starship-v3-blasts-off-debut-test-flight-texas-2026-05-22/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato Kinijos technologijų naujoves ir jų poveikį rinkai, todėl jis yra įdomus ir vertingas paprastam skaitytojui, besidominčiam technologijomis.
Straipsnis pateikia tikslią ir nešališką informaciją apie Kinijos technologijų naujoves, o taip pat aiškiai nurodo šaltinius ir analitikų nuomones, kas atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius Kinijos technologijų pasiekimus ir JAV sankcijų poveikį, kas yra svarbi tema tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje arenoje. Be to, jis nagrinėja inovacijas puslaidininkių srityje, kas gali turėti įtakos globaliai technologijų rinkai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Kinijos technologijų pažangą, ypač „Huawei“ lustų kūrimo naujoves, kurios gali turėti įtakos globaliai technologijų rinkai. Be to, jis nagrinėja JAV sankcijų poveikį ir alternatyvių sprendimų paiešką, kas yra aktualu ne tik Kinijai, bet ir pasaulinei ekonomikai.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Kinijos technologijų pažangą ir neskatina nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, o faktai yra aiškiai pateikti.
