Kinija sėkmingai paleido „Shenzhou-23“ į savo kosminę stotį
Kinija sekmadienio vakarą sėkmingai paleido pilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou-23“ į Kinijos kosminę stotį. Raketa „Long March-2F Y23“ pakilo iš Dziučiuano palydovų paleidimo centro Gobio dykumoje 23 val. 08 min. vietos laiku. Kinijos pilotuojamų skrydžių agentūra pranešė, kad po 10 minučių skrydžio erdvėlaivis buvo išvestas į numatytą orbitą.
Tai pirmoji Kinijos pilotuojama kosminė misija 2026 metais. „Shenzhou-23“ į orbitą išgabeno tris astronautus: misijos vadą Zhu Yangzhu, Zhang Zhiyuaną ir Lai Ka-ying. Jie turi prisijungti prie Kinijos kosminės stoties įgulos ir vykdyti ilgalaikius eksperimentus orbitoje.
Misija svarbi ne vien dėl paties paleidimo. Kinija šiuo skrydžiu siekia pagerinti savo žmonių buvimo orbitoje rekordą, išbandyti spartesnį susijungimą su kosmine stotimi ir padidinti mokslinių mėginių grąžinimo į Žemę pajėgumus.
„Shenzhou-23“ įguloje yra pirmoji Kinijos astronautė iš Honkongo
„Shenzhou-23“ įgulos sudėtis Kinijos kosmoso programoje tapo istoriniu momentu. Lai Ka-ying yra pirmoji astronautė iš Honkongo specialiojo administracinio regiono, dalyvaujanti Kinijos pilotuojamame kosminiame skrydyje. Ji taip pat yra pirmoji ketvirtosios Kinijos astronautų grupės narė, išsiųsta į pilotuojamą misiją.
Prieš atranką į astronautų korpusą Lai Ka-ying dirbo Honkongo policijoje. Per susitikimą su žiniasklaida ji sakė, kad galimybė patekti į astronautų komandą ir būti atrinktai šiai misijai jai atrodė kaip proga, apie kurią anksčiau net nedrįso svajoti.
Honkongo administracijos vadovas Johnas Lee vaizdo ryšiu pasveikino Lai Ka-ying ir teigė, kad jos dalyvavimas misijoje rodo Kinijos pasitikėjimą Honkongu bei paramą miestui. Šis aspektas Pekinui turi ir politinę reikšmę, nes Honkongo atstovės įtraukimas į nacionalinę kosmoso programą tampa simboliniu integracijos ženklu.
Vienas įgulos narys kosminėje stotyje turėtų praleisti visus metus
Vienas iš „Shenzhou-23“ įgulos narių turėtų dirbti ir gyventi Kinijos kosminėje stotyje visus metus. Tai būtų ilgiausia tokio pobūdžio Kinijos pilotuojamos kosmoso programos misija ir svarbus žingsnis tiriant ilgalaikio buvimo orbitoje poveikį žmogaus organizmui.
Misijos vadas Zhu Yangzhu šį 365 dienų laikotarpį pavadino „kosminiu Ilguoju žygiu“. Jis jau yra dalyvavęs „Shenzhou-16“ misijoje, o dabar tapo pirmuoju Kinijos skrydžių inžinieriumi, vadovaujančiu „Shenzhou“ įgulai.
Ilgalaikė misija Kinijai reikalinga ne vien rekordui. Ji tiesiogiai siejama su pasirengimu sudėtingesnėms kosmoso programoms, įskaitant tolimesnius ilgalaikius skrydžius, žmogaus fiziologijos tyrimus mikrogravitacijoje ir Kinijos planus iki 2030 metų išlaipinti žmones Mėnulyje.
Erdvėlaivis bandys per 3,5 valandos susijungti su Kinijos kosmine stotimi
„Shenzhou-23“ turėtų pabandyti atlikti 3,5 valandos trukmės greitą susitikimą ir susijungimą su Kinijos kosmine stotimi. Jeigu manevras pavyks, tai būtų pirmas toks atvejis Kinijos pilotuojamų skrydžių istorijoje.
Toks technologinis bandymas svarbus dėl operatyvumo ir saugumo. Kuo greičiau pilotuojamas erdvėlaivis gali pasiekti kosminę stotį, tuo trumpesnis įgulos autonominio skrydžio etapas ir tuo mažiau laiko astronautai praleidžia pereinamojoje, fiziologiškai sudėtingoje kelionės fazėje.
Kinija taip pat padidino erdvėlaivio grąžinamų krovinių pajėgumą. Anksčiau „Shenzhou“ į Žemę galėjo pargabenti apie 50 kilogramų naudingojo krovinio, o dabar grąžinimo pajėgumas padidintas iki daugiau kaip 100 kilogramų. Naudingojo krovinio tūris, „Global Times“ duomenimis, išplėstas iki trijų kartų.
„Shenzhou-23“ misija rodo, kad Kinija sparčiai stiprina ilgalaikio žmogaus buvimo kosmose programą
„Shenzhou-23“ yra dar vienas Kinijos kosminės stoties programos etapas, rodantis, kad Pekinas pereina nuo reguliarių įgulų rotacijų prie ilgesnių ir sudėtingesnių misijų. Kinijos kosminė stotis „Tiangong“ tampa platforma ne tik inžineriniams bandymams, bet ir ilgalaikiams biologijos, medicinos bei taikomųjų technologijų eksperimentams.
Tarptautiniame kontekste ši misija vyksta stiprėjant JAV ir Kinijos kosmoso varžyboms. „Reuters“ pažymi, kad Kinija siekia pilotuojamo nusileidimo Mėnulyje iki 2030 metų, o NASA planuoja savo pilotuojamą Mėnulio misiją pagal „Artemis“ programą.
Kinijos programa šiuo metu aiškiai juda dviem kryptimis: stiprina nuolatinį darbą žemoje Žemės orbitoje ir ruošia infrastruktūrą tolesniems skrydžiams už jos ribų. „Shenzhou-23“ tam suteikia praktinę bazę – ilgesnę žmogaus buvimo orbitoje patirtį, didesnius grąžinimo pajėgumus ir greitesnio susijungimo su stotimi bandymą.
Šaltiniai
Global Times. (2026). China successfully launches Shenzhou-23 manned spacecraft to Chinese space station
https://www.globaltimes.cn/page/202605/1361817.shtml
Xinhua. (2026). China launches Shenzhou-23 spaceship, for new in-orbit stay record, cutting-edge space science
https://english.news.cn/20260525/e71e193dd1d14e1193edc9173f3f0477/c.html
Reuters. (2026). China sends astronaut on year-long space mission as it eyes 2030 moon landing
https://www.reuters.com/science/china-send-astronaut-year-long-space-mission-it-eyes-2030-moon-landing-2026-05-23/
Associated Press. (2026). China launches Shenzhou 23 spacecraft with 1 of 3 astronauts set for yearlong stay
https://apnews.com/article/1fc9b4cbb302debda6440a693d2c24d0
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Kinijos kosminę misiją, jos svarbą ir istorinius aspektus, todėl jis yra vertas skaityti lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Kinijos kosminę misiją „Shenzhou-23“, įskaitant svarbius faktus apie astronautų sudėtį ir misijos tikslus. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijų, todėl jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbią naujieną apie Kinijos kosmoso programą ir pirmąją astronautę iš Honkongo, kas gali sudominti Lietuvos auditoriją, ypač besidominčią kosmoso tyrimais ir tarptautiniais įvykiais.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Kinijos kosmoso programą ir pirmąją astronautę iš Honkongo, kas gali būti įdomu ir naudinga skaitytojams, domintiems mokslo ir technologijų pažanga.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Kinijos kosminę misiją, akcentuodamas jos svarbą ir istorinius aspektus, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo.
