Šaltasis karas su Kinija JAV yra pernelyg pavojingas
JAV tyrimų centro „Heritage Foundation“ parengtoje naujausioje saugumo ataskaitoje teigiama, kad Jungtinės Valstijos jau yra įsitraukusios į naują Šaltąjį karą su Kinija, o ši konkurencija, rizikuojanti peraugti į konfliktą – valstijoms gali kelti net ir egzistencinę grėsmę ar bent jau, pavojų vakarietiškai pasaulio tvarkai.
Tyrimų centro ataskaitoje pateikiami ne tik išsamūs JAV užsienio ir vidaus politikos įtampos scenarijai, tačiau ir įrodymai, kad dabartinė komunistinė Kinija savo keliama grėsme galimai lenkia net istorinę priešpriešą su JAV praėjusiame amžiuje demonstravusią Sovietų Sąjungą[1].
Kaip pažymi „Heritage Foundation“ viceprezidentas ir vienas iš ataskaitos redaktorių, „šaltieji karai nėra naujiena“, tačiau Kinijos keliamą grėsmę būtina taip ir vadinti – naujuoju šaltuoju karu.
Tokią pat nuomonę atkartoja ir „Heritage Foundation“ prezidentas Kevinas Robertsas, pareikšdamas, kad šiuo metu pastebima didžiausia egzistencinė grėsmė Jungtinėms Valstijoms yra Kinija ir visa Kinijos komunistų partija.
„Nesvarbu, ar Vašingtono politikai ir ekspertai nori tai pripažinti, ar ne, Jungtinės Valstijos yra naujame šaltajame kare su Kinijos Liaudies Respublika – dar galingesniu ir pavojingesniu priešininku, nei buvo Sovietų Sąjunga jos galybės viršūnėje“, – sako jis.
Kinijos režimas džiaugiasi sėkme, kurios stokojo sovietai
Kaip yra pažymima „Heritage Foundation“ ataskaitoje, Kinijos autoritarinis režimas apsiriboja ne tik karine grėsme, keliama regiono valstybėms arba JAV. Kinijos komunistinės valdžios aparatas yra įvaldęs mechanizmus, galinčius paveikti didelės dalies pasaulio valstybių ambicijas, siekius ir vertybes, o tai gali turėti rizikingų padarinių Amerikai.
Negana to, Šaltojo karo tarp Kinijos ir JAV įrodymas yra ir tai, kad šalių nesutarimai neapsiriboja vien ekonominiais ar pavyzdžiui, jūrų reikalais, bet apima ir politines sistemas bei pasaulinio valdymo bei visos pasaulio tvarkos formavimo ambicijas.
Tai kiek skiriasi nuo nuo senosios JAV ir Sovietų Sąjungos priešpriešos, trukusios nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrosios pusės iki 1989 m.
Pavyzdžiui, net ir šiuo įtemptu laikotarpiu, JAV ir Kiniją sieja glaudūs komerciniai ryšiai. Tuo tarpu JAV ir Sovietų Sąjungos ekonominiai santykiai mažų mažiausiai buvo gana riboti.
Negana to, sovietai bandė savo politinę pasaulėžiūrą „eksportuoti“: tai darė ne tik pačioje sąjungoje, bet ir inicijuodama revoliucijas ir nesutarimus kituose pasaulio kraštuose. Galiausiai, visa tai baigėsi nesėkme ir visos Sovietų Sąjungos žlugimu.
Tuo tarpu Kinija savosios valdymo politikos skleisti, pritaikyti ir įdiegti kitur – neskaitant Taivano – nebando. Net ir kalbėdama apie naują pasaulio tvarkos modelį, Kinija nekalba, kad jis komunistinis.
Tačiau net ir nevedina politinės pasaulėžiūros ekspancijos idėjos, Kinija dabar, ginčytinai, tačiau yra daug stipresnė ir pavojingesnė konkurentė JAV ir Vakarams nei Sovietų Sąjunga[2].
Pirmiausia, dėl to, kad Kinija yra pajėgi ir inovatyvi valstybė, antra pagal dydį pasaulio ekonomika, kuri dabartiniais skaičiavimais, 2033 m. savuoju BVP pralenks JAV. Antra, Kinijos ir JAV nesantaikos fone labai svarbi yra ir geopolitika.
Amerikiečiai ir sovietai savo tiesas galėjo įrodinėti Europoje, padalintoje į Vakarų-Rytų linijos ir blokų. Tačiau JAV ir Kinija, tikėtina, kad susigrumtų Ramiojo vandenyno regione. Čia aiškios teritorinės linijos nėra tokios konkrečios, o didžiausią riziką, žinoma, kelia Taivanas[3].
Diplomatinį karą JAV jau pralaimi ir netenka svarbių partnerių paramos
O bent jau diplomatinį karą JAV pralaimi. Štai, Kinija neseniai pasiekė svarbią pergalę padėdama Iranui ir Saudo Arabijai atnaujinti tarpusavio santykius. Tuo tarpu JAV santykiai su Saudo Arabija yra įtempti.
Pastaroji ir kitos Artimųjų Rytų šalys priklausančios „OPEC+“ netikėtai paskelbė mažinančios naftos tiekimą, taip siekdamos padidinti naftos kainas, baiminantis dėl sumažėjusios paklausos[4].
Pagal šią iniciatyvą, Saudo Arabija ir kitos „OPEC+“ naftos gavėjos, tarp kurių yra ir Rusija, savanoriškai mažindamos gavybos apimtis nuo gegužės mėnesio iki metų pabaigos, iš viso sumažins gavybos apimtis maždaug 1,16 mln. barelių per dieną. Šis sprendimas neigiamai paveikė dvišalius JAV ir Saudo Arabijos santykius, o pastaroji, vėl priartėjo prie Rusijos ir tos pačios Kinijos.
JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovai net viešai jau spėjo pasmerkti „OPEC+“ šalių sprendimą ir griežtai pasisakė prieš tolesnį naftos gavybos mažinimą, pavadindami kainų kilimą netikslingu.
Be to, jau praėjusiais metais Saudo Arabija buvo nusprendusi sumažinti naftos gavybą. JAV tuomet vėl reiškė pasipiktinimą, o Baltieji rūmai net apkaltino šią šalį, kad ji stojo Rusijos pusėn ir bando sukelti energetikos krizę Europoje. Tuo tarpu su Kinija Saudo Arabija ir toliau palaiko draugiškus santykius tiek energetikos, tiek prekybos bei diplomatijos srityse.
Pekinas leistis į diskusijas su Vašingtonu nesirengia ir ignoruoja diplomatų skambučius
O Pekinas, pats plėsdamas savo partnerių ratą, taip ne tik kenkia JAV, tačiau ir pats ignoruoja amerikiečių pareigūnų siekius palaikyti dialogą.
Po to, kai vasario mėnesį buvo atšaukta ilgai planuota JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno kelionė į Pekiną, o tai įvyko dėl šnipinėjimo baliono incidento, Kinijos ir Amerikos santykiai dar labiau pašlijo.
JAV žiniasklaida skelbia, kad dėl sudėtingų dvišalių santykių, stringa galimybė ne tik atnaujinti aukšto lygio derybas ar perplanuoti A. Blinkeno vizitą, bet ir nepavyksta suorganizuoti kitų aukščiausių JAV pareigūnų kelionių bei prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pokalbio telefonu[5].
Kinija ne tik piktinasi amerikiečių politika šaliai dėl santykių su Rusija, tačiau ir itin kritiškai žvelgia į šią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-Wen ir respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy susitikimą: Pekinas susitikimą vadina „nepriimtinu situacijos eskalavimu“.
„Kinija nenoriai dalyvauja diskusijose dėl pasitikėjimo stiprinimo, krizių komunikacijos ar karštųjų telefono linijų įkūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų pajėgos veikia netoliese, susidursime su vis didesniais iššūkiais“, – praėjusią savaitę Naujojo Amerikos saugumo centro renginyje sakė Nacionalinės saugumo tarybos koordinatorius Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione Kurtas Campbelas.
