Ukraina nori susigrąžinti į užsienį nuo šaukimo į tarnybą pabėgusius vyrus
Jau netrukus Ukraina gali kreiptis į Lenkiją bei kitas valstybes, kuriose yra įsikūrę karo tarnybos vengiantys ir per kyšius iš šalies pabėgę ukrainiečiai.
Ukrainos valdančiosios frakcijos „Tautos tarnas“ pirmininkas Davidas Arachamia neseniai pasiūlė, kad Ukrainos teisėsaugos institucijos pareikalautų užsienio šalių institucijų išduoti šaukiamojo amžiaus vyrus, kurie nelegaliai išvyko iš Ukrainos, bėgdami nuo mobilizacijos[1].
Kijevo valdžios institucijos teigia, kad iki dešimčių tūkstančių šaukiamojo amžiaus vyrų galėjo gauti suklastotus dokumentus arba suklastotas medicinines pažymas ir taip kirsti sieną. Žinoma, pasienio pareigūnai juos praleido ne už ačiū: kyšiai galėjo siekti nuo 3 000, iki net 15 000 JAV dolerių.
Manoma, kad didžioji dalis pabėgėlių vyrų atsidūrė Lenkijoje. Remiantis Pasienio apsaugos valdybos duomenimis, nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iki pat šių metų rugpjūčio 31 d., į Lenkiją atvyko beveik 2,87 mln. 18-60 metų amžiaus Ukrainos piliečių. Per šį laiką, dalis jų išvyko: maždaug 2,8 mln.
Tačiau pastebėta, kad po 2022 m. vasario 24 d. į Lenkiją atvyko ir tiesiog pradingo 80 000 šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyrų.
Ukrainos pareigūnai į tokius nuo karo prievolės bėgančius žvelgia itin kritiškai ir dabar svarsto idėją, kad pabėgusius vyrus grąžinti į tėvynę kariauti galėtų padėti ir užsienio valstybės.
Į Ukrainą sugrąžinti pabėgę vyrai būtų siunčiami į kovos lauką
Kaip nurodo Pasienio apsaugos KG atstovė spaudai leitenantė Anna Michalska, Lenkijoje lieka apie 80 000 ukrainiečių, kuriems potencialiai gali būti taikoma mobilizacija Ukrainoje. Tiesa, kiek iš jų iš tikrųjų atitiko atleidimo nuo tarnybos reikalavimus, nėra žinoma.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto atstovas Fediras Venislavskis sako, kad tai svarbus skaičius Ukrainai, nes šie asmenys „gali būti mobilizuoti ir padidinti ginkluotųjų pajėgų gretas, taip sustiprindami gynybą ir saugumą“.
Jis net neatmeta galimybės, kad Ukrainos prokuratūra galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn savo piliečius užsienyje. Tačiau pirmiausia, Ukraina turi išduoti tarptautinį kaltinamąjį raštą dėl kiekvieno iš jų.
Tai yra oficiali praktika: norėdamas susigrąžinti nuo mobilizacijos pasislėpusius asmenis, Kijevas po kiekvieno žmogaus turės išduoti tarptautinį raštą.
Vis gi, išimtis yra Lenkija. Ši šalis yra sudariusi susitarimą su Ukraina dėl šios šalies piliečių, kurie yra susiję su nelegalių migrantų gabenimu, išsiuntimo.
Tiesa, ne tik Varšuvą, bet ir kitas Europos sostines netrukus gali užplūsti tokie patys prašymai išduoti ukrainiečius, kurie dėl kyšių paliko savo tėvynę ir taip išvengė mobilizacijos[2].
Kaip teigia Lenkijos policijos valdybos atstovas spaudai inspektorius Mariuszas Ciarka, situacija Lenkijoje gana paprasta. Jei besislapstantis užsienio pilietis būtų sustabdomas eiliniam patikrinimui kelyje ar kitoje vietoje, Lenkijos nacionalinė policijos informacinė sistema parodys, kad jis yra Ukrainos prokuratūros ieškomas asmuo.
Tokiu atveju, asmuo bus sulaikomas, bus informuota prokuratūra ir pati Ukraina, bet ar jis bus išduotas, spręs Lenkijos teismas. Tiesa, jau dabar Lenkija yra išsiuntusi iš savo šalies Ukrainos piliečius, kurie užsiima nelegalių imigrantų gabenimu į Europą.
Norint pabėgti nuo tarnybos mokami milžiniški kyšiai
Pagal Ukrainoje galiojančią karo padėtį, 18-60 metų vyrams, kurie yra pripažinti tinkamais kovai, draudžiama išvykti iš šalies.
Žinoma, yra keletas išimčių: nuo pašaukimo į kovą atleidžiami tie vyrai, kurie turi tris ar daugiau vaikų, turi karinio neįgalumo pažymėjimą, turėti išlaikytinių, kuriais reikia rūpintis, arba yra aukštųjų mokyklų studentai, gyvenantys užsienyje.
Tačiau kiti vyrai vis tiek bėga iš šalies ir tai daro nelegaliai. Bene kiekvienas didesnis Ukrainos miestas „Telegram“ ar kituose socialinių tinklų kanaluose turi susikūrę uždarą grupę, kur asmenys dalijasi informacija apie tai, kiek gali kainuoti sienos kirtimas, kyšis pareigūnams ir pan.
Neseniai į dienos šviesą iškilo informacija, kad vienas Ukrainos verbavimo pareigūnas buvo suimtas, kai buvo nustatyta, kad jis turi 5 mln. dolerių santaupų ir prabangų nekilnojamąjį turtą Ispanijoje.
Liepos mėnesį Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) pateikė kaltinimus vienai Aukščiausiosios Rados deputatei ir jos padėjėjai. Jos už kyšius padėjo vyrams nelegaliai išvykti iš šalies: bėgantiems tereikėjo prisistatyti vairuotojais, gabenančiais krovinius kariuomenei arba humanitarinę pagalbą. Deputatė buvo pagauta tada, kai tarnybos atvyko į jos namus, o ji pati nespėjo paslėpti pinigų.
Lvove buvo sulaikytas ir tarpininkas, dalyvavęs gabenant šaukiamojo amžiaus vyrus per sieną. Tokios paslaugos kaina siekė 3 500 JAV dolerių, o tarpininkas buvo pagautas bandęs papirkti Ukrainos pasienio tarnybos pareigūną. Tuo tarpu Voluinėje vyras buvo nuteistas 51 000 grivinų bauda už tai, kad bandė kirsti sieną, žinoma, taip pat už pinigus.
Į tai reaguoja ir Ukrainos valdžia bei prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis neseniai atleido visus šalies regioninius kariuomenės verbavimo vadovus, motyvuodamas paplitusia korupcija šiame aparate. Prezidentas taip pat skundėsi, kad šalyje „visur vyrauja cinizmas, neteisėtas praturtėjimas, neteisėtai gautų lėšų legalizavimas ir naudos siekis“.
