Karo pabaigos nesimato, sužeistus ir žuvusius Ukrainos karius valdžia skuba pakeisti naujais šauktiniais
Ukrainos Aukščiausioji Rada neseniai sumažino šaukimo į kariuomenę amžiaus ribą nuo 27 iki 25 metų[1]. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas šaukiamojo amžiaus sumažinimą grindė būtinybe papildyti mobilizacinį rezervą.
Anksčiau maksimalus šaukimo amžius buvo 27 metai. Jei žmogui sukako 27 metai ir jis netarnavo kariuomenėje, jis negalėjo būti priverstinai mobilizuotas.
Pakeitus įstatymą, vyrai nuo 25 iki 60 metų, net ir neturintys karinės tarnybos patirties, gali būti priverstinai mobilizuoti karo metu. Taip įstatymas išplėtė asmenų, kurie galėjo būti mobilizuojami, ratą ir įtraukė 25 ir 26 metų amžiaus vyrus kaip karo prievolininkus.
Be to, šių metų rugpjūčio 7 d. Ukrainos parlamentas pradėjo svarstyti įstatymą, kuris potencialiai gali uždrausti 16-18 metų jaunuoliams kirsti šalies sienas be įgalioto suaugusiojo.
Šio įstatymo oficialus tikslas – apsaugoti juos nuo galimo išnaudojimo, tačiau kartu, tai uždraustų nepilnamečiams, kuriems vėliau Ukrainoje grėstų karo tarnyba, pabėgti iš šalies[2].
Tuo tarpu dabar, pagal Ukrainoje galiojančią karo padėtį, 18-60 metų vyrams, kurie pripažinti tinkamais kovai, draudžiama išvykti iš šalies. Žinoma, yra keletas išimčių: nuo pašaukimo į kovą atleidžiami tie vyrai, kurie turi tris ar daugiau vaikų, turi karinio neįgalumo pažymėjimą, turėti išlaikytinių, kuriais reikia rūpintis, arba yra aukštųjų mokyklų studentai, gyvenantys užsienyje.
Ir nors po Rusijos invazijos paskelbta karo padėtis leidžia visuotinį šaukimą į kariuomenę, tačiau iki šiol, visos verbavimo kampanijos buvo pakankamai sėkmingos ir vykdyti privalomojo šaukimo, dažnu atveju, net nereikėjo. Tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija kinta.
Rusijos puolimo intensyvumas ir net pačios Ukrainos kontrpuolimo Zaporožėje ir Chersone poreikiai rodo, kad Kijevui artimiausiu metu prireiks papildomų karių. Jeigu toks poreikis bus didelis, gali būti, kad bus susiduriama su problemomis.
Jei pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą, šimtai tūkstančių civilių ukrainiečių savanoriškai išėjo į frontą, dalis jų, į ginti tėvynės grįžo net iš užsienio šalių, dabar toks patriotizmo proveržis yra gerokai menkesnis. Praėjus gerokai daugiau nei metams nuo karo pradžios, dalis civilių, anuomet išėjusių į karą žuvo, dalis buvo rimtai sužeisti, kiti yra visiškai pervargę.
Juos reikia kažkuo pakeisti, tačiau patriotų sumažėjo, o likę piliečiai kariauti tikrai nenori. Iš tiesų, net manoma, kad nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai prasidėjo plataus masto karas su Rusija, dešimtys tūkstančių ukrainiečių vyrų nelegaliai paliko šalį, daugelis iš jų – mokėdami nemenkus kyšius.
Tūkstantiniai kyšiai pabėgti iš šalies ir korumpuoti verbavimo pareigūnai – Ukrainos karo kasdienybė
Didžiuosiuose Ukrainos miestuose kariauti norinčiųjų yra itin mažai. Dėl to, bene kiekvienas miestas „Telegram“ ar kituose socialinių tinklų kanaluose turi susikūrę uždarą grupę, kur asmenys dalijasi informacija apie tai, kiek gali kainuoti sienos kirtimas, kyšis pareigūnams ir pan.
Be to, neseniai į dienos šviesą iškilo informacija, kad vienas Ukrainos verbavimo pareigūnas buvo suimtas, kai buvo nustatyta, kad jis turi 5 mln. dolerių santaupų ir prabangų nekilnojamąjį turtą Ispanijoje[3].
Iš tiesų, visoje Ukrainoje tokių pranešimų, apie korumpuotus pareigūnus, kurie sutinka imti kyšius iš žmonių, norinčių išsisukti nuo šaukimo į kariuomenę, netrūksta: prieš šaukimo pareigūnus iškelta jau daugiau kaip 100 baudžiamųjų bylų.
Nors kai kurie ukrainiečiai, nors ir savanoriškai nenorėdami eiti kariauti, teigia, kad jei būtų pašaukti, vis dėlto sutiktų su šaukimu ir eitų ginti savo šalies, suprasdami tai, kaip būtinybę karo akivaizdoje, kiti laikosi visiškai kitos nuomonės.
Be to, dalis tiesiog bijo. Naujai mobilizuoti naujokai, prieš išsiunčiant į frontą, yra mokomi tik kelias savaites mokomi. Daugelis jų yra siunčiami į Didžiąją Britaniją ar kitas Vakarų šalis; ten vyksta trumpi kovos fronte kursai, tačiau tokie mokymai dažnai yra per trumpi ir paprasti.
Išsigandę, kad nepakankamos žinios ir pasirengimas lems greitą mirtį fronte, vyrai desperatiškai siekia išvengti šaukimo, o dėl to, jei tik išgali, moka net 5 000 dolerių siekiantį kyšį.
Ukrainos valdžia bando suvaldyti įsisiautėjusią korupciją
Neseniai net pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido visus šalies regioninius kariuomenės verbavimo vadovus, motyvuodamas paplitusia korupcija šiame aparate.
„Visur vyrauja tas pats cinizmas. Neteisėtas praturtėjimas, neteisėtai gautų lėšų legalizavimas, neteisėta nauda, neteisėtas karo prievolininkų pervedimas per sieną“, – sakė V. Zelenskis.
Šio žingsnio buvo imtasi po to, kai Ukrainos saugumo tarnybos pateikė išsamią informaciją apie 112 baudžiamųjų bylų, iškeltų šaukimo valdybos pareigūnams, įtariamiems kyšių ėmimu ir dalyvavimu korupcinėje veikloje, taip pat apie 33 įtariamuosius, kuriems dar nepateikti kaltinimai[4].
Tai tapo signalu Vakarų sąjungininkams, teikiantiems Kijevui dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos, kad Ukraina rimtai nusiteikusi pažaboti kyšininkavimą, kuris jau seniai kamuoja šalies kariuomenę. Tačiau bet kokios priemonės yra nepakankamos arba pritaikomos pernelyg lėtai, nes korupcija, įvairiuose sluoksniuose, toliau klesti.
O ilgai brendusi korupcijos problema Ukrainos šaukimo į kariuomenę sistemoje į viešumą iškilo dar praėjusių metų birželį, kai žiniasklaidoje buvo paskelbtas tyrimas apie Odesos regiono šaukimo komisarą Ieveną Borisovą. Tyrime buvo pranešta apie milijonų dolerių vertės nekilnojamąjį turtą ir prabangius automobilius, kuriuos, kaip įtariama, Ispanijoje valdo I. Borisovo šeimos nariai. I. Borisovas neigė bet kokius nusižengimus, sakydamas, kad neturi nieko bendra su tuo, ką įsigijo jo šeima.
Tačiau tokia I. Borisovo pozicija nieko neįtikino. Po šio pranešimo Ukrainos valstybinis tyrimų biuras ir Saugumo tarnyba sulaikė dešimtis projektų valdybos darbuotojų, įtariamų kyšininkavimu ir korupcija.
Šaukimo į kariuomenę vengimą dalis ukrainiečių laiko išdavyste
Nemenka dalis ukrainiečių, kurie kariuomenėje tarnauja ir savanoriauja nuo pat karo pradžios, o gal ir dar seniau, tokį vengimą tarnauti kariuomenėje laiko tėvynės išdavyste.
Toks piliečių nenoras tarnauti kariuomenėje galvos skausmą kelia ir šalies valdžiai, kuri pati pripažįsta, kad mobilizacijos procesas yra sudėtingas, bet Ukraina esa neturi kito pasirinkimo, jei tik nori bent kiek pasipriešinti Rusijai, kuri nuo karo pradžios mobilizavo šimtus tūkstančių vyrų.
„Žinoma, sunku tikėtis, kad žmonės pozityviai žiūrės į mobilizaciją“, – neseniai duotame interviu pripažino Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas.
Jis pabrėžia, kad į karo frontą pirmieji išėjo labiausiai savo šaliai atsidavę vyrai, kurie turėjo vidinį supratimą ir buvo labiausiai patriotiški.
Tačiau, kaip teigia M. Podoliakas, kariai fronte yra jau daugiau nei 17 mėnesių, o norint išlaikyti pasipriešinimo ar kontrpuolimo tempus, ginkluotosioms pajėgoms reikia rotacijos.
„Žinoma, tai baisu, tai gali reikšti mirtį arba neįgalumą visam likusiam gyvenimui. Tai XXI amžius, baigėte universitetą, bandėte įsidarbinti, o dabar turite imti ginklą ir ginti savo namus. Bet prezidentas bando kalbėtis su visuomene, paaiškinti, kas gresia kitu atveju“, – esamą situaciją aiškina prezidento patarėjas M. Podoliakas.
