Konservatoriams – vienas didžiausių finansavimų, duoklė teko ir „laisviečiams“
2025-iesiems jau ritantis į pabaigą, jau buvo paskelbti antrojo šių metų pusmečio valstybės asignavimai politinėms partijoms ir paaiškėjo sąrašo lyderiai bei iš valstybės rankos gavę mažiausiai. Nepaisant to, kad TS-LKD valdančiojoje daugumoje nebeišliko, jiems skirtas asignavimų kiekis buvo vienas didžiausių.
Iš viso antrąjį šių metų pusmetį politinėms partijoms buvo paskirstyta daugiau nei 2,7 mln. eurų: iš jų didžiausia dalis teko valdančiųjų socialdemokratų partijai (662 711 Eur), kiek mažiau opozicijoje likusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – 612 211 eurus[1].
Tuomet beveik trečdaliu mažesnė duoklė teko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) – 258 895 eurai, „Nemuno aušrai“ – 241 867 eurai, opozicijoje likusiam Liberalų sąjūdžiui – 237 032 eurus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai – 141 650 eurai bei į Seimą net nepatekusiai Laisvės partijai – 140 457 eurai.
Mažiausią finansavimą gavo Lietuvos regionų partija (88 014 Eur), Nacionalinis susivienijimas (65 497 Eur), Centro dešinės partija (buvusi „Laisvė ir teisingumas“) – 61 116 eurus.
Iš viso 2025 metais valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų.
VRK valstybės dotacijas politinėms partijoms paskirsto du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 d. ir lapkričio 15 d.
Pernai metais konservatoriams buvo skirta per 780 tūkst. eurų
Tuo tarpu 2024-aisiais konservatoriai didžiavosi didžiausia gauta parama iš valstybės – daugiau nei 780 tūkst. eurų skirta Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratams (TS-LKD). Iš viso VRK pirmojo pusmečio dotacijos pasieks 12 politinių partijų ir sieks beveik 2,97 mln. eurų, paskirstytos pagal rinkėjų balsus pastaruosiuose savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose.
Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) skirta apie 478 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partijai – per 413 tūkst. eurų. Kitos partijos gavo nuo 235 tūkst. eurų Liberalų sąjūdžiui iki 62 tūkst. eurų Lietuvos žaliųjų partijai.
Išimtis – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, įsteigta po paskutinių rinkimų, kuri gavo 216 tūkst. eurų pagal Politinių organizacijų įstatymo numatytą išimtį. Visas 2024 m. biudžete politinėms partijoms numatytas finansavimas siekia 6,127 mln. eurų, o dotacijos skirstomos dukart per metus – iki balandžio ir lapkričio 15 d.
R. Žemaitaitis ir G. Nausėda praranda populiarumą
Per mėnesį „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio palankus vertinimas krito nuo 40 % iki 30 %, o nepalankiai jį vertina 59 % gyventojų. Tai prasčiausias jo vertinimas nuo 2016 m. spalio. Prezidento Gitano Nausėdos reitingai taip pat smuko – palankiai vertina 56 %, nepalankiai 35 %, žemiausias lygis per aštuonerius metus[2].
Buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės populiarumas sumažėjo nuo 28 % iki 20 %, daugiausia dėl ministerijos problemų ir oro pirkimo planų. Kiti politikai, tarp jų premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius ir Liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat prarado po 5 procentinius punktus. Vienintelis augęs reitingas – Seimo pirmininko Juozo Oleko, kurio palankumas išaugo iki 34 %.
Palankiausiai vertinti prezidentai – Valdas Adamkus (76 %), Dalia Grybauskaitė (60 %) ir Gitanas Nausėda (56 %). Nepalankiausiai – Vytautas Landsbergis (70 %), V. Blinkevičiūtė (69 %), D. Šakalienė (66 %) ir R. Žemaitaitis (59 %). Apklausą rugsėjo–spalio mėn. atliko „Baltijos tyrimai“, ji atspindi Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonę.
