Ruginienė norėtų peržiūrėti kasmetinių atostogų trukmę
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė į šį postą ateina sunkiu laikotarpiu, tačiau pati teigia turinti aiškią viziją: stiprinti valstybę, užtikrinti pensijų augimą ir skatinti socialinių partnerių bendradarbiavimą. Pagrindinis jos tikslas – subalansuoti valstybės atsakomybę su tvariais ekonominiais sprendimais. Tačiau dar kojų naujoje rolėje neapšilusi politikė atvirauja – gal vertėtų pradėti kalbėti ne tik apie trumpesnę darbo savaitę, bet ilgesnę kasmetinių atostogų trukmę.
I. Ruginienė teigė ketinanti peržiūrėti darbuotojų kasmetinių atostogų trukmę, pirmiausia siekdama, kad šiuo klausimu susitartų profesinės sąjungos su darbdaviais. Jei sutarimo nebus, pasak jos, galbūt vertėtų galvoti ir apie valstybės įsikišimą, užtikrinant tinkamą darbo ir poilsio balansą[1].
Ruginienė siekia skatinti daugiau kolektyvinių sutarčių ir bendradarbiavimo tarp profsąjungų bei darbdavių, tuo pat metu diegiant kontrolinius mechanizmus kritiniams sprendimams. Tai turėtų užtikrinti, kad darbuotojų interesai būtų apsaugoti, o sprendimai – tvarūs.
Anksčiau premjerė yra nurodžiusi, kad Lietuvos darbuotojai turėtų turėti bent 22 dienas atostogų, nes Europos Sąjungoje 20 dienų yra minimalus standartas. Ji taip pat pabrėžė, kad darbuotojai vis dažniau dirba didesniu krūviu, todėl būtina investuoti į jų sveikatą ir kokybišką poilsį.
Planuojama atostogų peržiūra bus dalis platesnių darbuotojų gerovės priemonių ir kolektyvinių sutarčių stiprinimo, siekiant geresnių darbo sąlygų bei darnaus darbo ir poilsio balanso Lietuvoje.
Dirbantiesiems malonūs pasiūlymai gali „atsirūgti“ mokesčių prasme
Tuo tarpu Lietuvoje užvirė diskusijos ir dėl trumpesnės – keturių dienų darbo savaitės. Paskirtoji premjerė, vadovaudama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, aktyviai rėmė šią idėją ir dabar siekia, kad toks darbo organizavimo principas Lietuvoje išplistų plačiau. Tuo tarpu Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius abejoja, ar šalis turėtų tapti „eksperimentine aikštele“ šiai reformai[2].
Verslas į šią idėją žiūri atsargiai. Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis teigia, kad trumpesnės darbo savaitės klausimą galima rimtai svarstyti tik po kruopščių ekonominių pasekmių vertinimų ir tik tuomet, kai technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas ir robotizacija, leis didinti produktyvumą.
R. Dargis pabrėžia, kad trumpesnė darbo savaitė reiškia papildomas išlaidas, ypač valstybės sektoriuje ir nepertraukiamos gamybos įmonėse. Paslaugos turi būti užtikrintos nuolat, todėl darbo užmokesčio fondas turėtų didėti, o sprendimai turi būti pagrįsti skaičiavimais apie konkurencingumą ir ekonomikos augimą.
Be to, demografiniai iššūkiai – augantis pensininkų skaičius ir mažėjantis gimstamumas – didina viešųjų finansų poreikį. Tik atlikus visus skaičiavimus, anot Dargio, galima pradėti realią diskusiją apie keturių dienų darbo savaitės įvedimą Lietuvoje, užtikrinant, kad ji būtų ekonomiškai tvari ir suderinta su viešosiomis paslaugomis.
Kelias į politiką nebuvo rožėmis klotas
Kalbėdama apie savo kelią į politiką, Ruginienė prisimena sprendimo tapti premjere sunkumą. Ji turėjo puikų darbą profesinėse sąjungose, kur praleido šešerius metus, tačiau matė, kad jos patirtis dar nepakankama sprendžiant valstybės masto problemas. Profesinių sąjungų patirtis išmokė kompromisų paieškos, gebėjimo atstovauti įvairių grupių interesams ir priimti sprendimus, tinkančius daugumai. Politikė pabrėžia, kad politika – tai ne tik partiniai interesai, bet ir atsakomybė už krizės valdymą „tu arba niekas“[3].
Tarptautinėje politikoje Ruginienė akcentuoja asmeninių santykių svarbą. Kaip ji pati nurodė, bendraus tiesiogiai be vertėjo, išskyrus oficialius renginius, nes tokiu būdu gali stiprinti diplomatinius ryšius ir pasiekti geresnių rezultatų neformaliuose susitikimuose.
Svarbiausi iššūkiai, kuriuos premjerė mato Lietuvai, yra karas Ukrainoje, socialinės apsaugos stiprinimas ir fiskalinės atsakomybės užtikrinimas. Ruginienė tikisi, kad stipresnė valstybė pasitarnaus sveikatos, švietimo ir energetikos sektoriams, o priimami sprendimai bus pagrįsti tiek ekonominiais, tiek visuomeniniais tikslais.
