Kavos kainos muša rekordus: tokio brangimo nebuvo 40 metų

Kava tampa prabangos preke? Pasaulyje kaina jau muša rekordus

Pasauliui galimai gresia nauja krizė – brangsta vienas populiariausių gėrimų. Kavos kainos neseniai pasiekė rekordines aukštumas, produktas nebuvo toks brangus jau daugiau kaip 40 metų.

Skelbiama, kad vos per vienerius metus juodoji kava pabrango daugiau kaip 65 proc., ir tai dar nėra šios kainų augimo pabaiga^[1].

Pirkimo-pardavimo sandoriai dėl „robusta“ kavos pupelių, kurios daugiausia naudojamos espreso ir tirpiosios kavos gamybai, taip pat kai kuriems maltos kavos mišiniams, Londone šiais metais pabrango apie 50 proc.

Tarptautinės kavos organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad „robusta“ pupelių rūšies didmeninės kainų indeksas balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 17 proc. ir pasiekė 1,94 JAV dolerio už svarą ribą, kuri yra aukščiausia nuo 1979 m. Beje, „robusta“ tikrai nėra prabangi ir itin nišinė pupelių rūšis. Šios pupelės yra vienos populiariausių pasaulyje ir sudaro apie 40 proc. viso pasaulyje naudojamo kavos kiekio.

Paprastai šios rūšies kava nėra brangi, tačiau dabar jos trūksta, o šį trūkumą nulėmė netikėtai karšti ir sausi orai pagrindinėse kavą eksportuojančiose šalyse.

Kandangi produkto kaina kavos skrudintojams auga, daugiau sumoka ir pats vartotojas, kuris jau netrukus gali pastebėti, kad kavinėse ar parduotuvėse už kavą teks suploti didesnę pinigų sumą.

Kavos kainos šuolį nulėmė tiekimo krizė Vietname

Skelbiama, kad kava brangs dėl kavos pupelių tiekimo krizės Vietname, kuris yra didžiausias pasaulyje „robusta“ pupelių rūšies augintojas. Kaina kyla dėl prastesnio derliaus Vietname, o eksportuotojams sunkiai sekasi apsirūpinti tiekimu.

Nuo 2023-2024 m. derliaus nuėmimo spalio mėnesį, Vietnamo „robusta“ kavos augintojai nepristatė 150 000-200 000 tonų sutartinių pupelių, o pristatytas derlius sudarė vos 10-13 proc. nuimto derliaus^[2]. Dėl to kaltas El Nino meteorologinis reiškinys, dėl kurio kas keletą metų kaskart sparčiai ir netikėtai pakyla pasaulinė temperatūra.

Šiais metais dėl El Ninjo visame Vietname susidarė šiltesni ir sausesni orai, o 2023 m. lapkritį ir gruodį jie pasiekė aukščiausią tašką, tai sukėlė kelis mėnesius trukusią sausrą.

Nors pupelėms augti reikalingas tropinis klimatas, optimaliomis kavos auginimo sąlygomis temperatūra dieną neviršija 26,6 laipsnių Celsijaus, be to, reikia nuolatinių kritulių, kad dirvožemis būtų turtingas.

Pavyzdžiui, dėl El Ninjo praėjusiais metais Vietnamo provincijose buvo pasiekta aukščiausia 43, 8 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Tokia kaitra kelia pavojų visai Vietnamo kavos produkcijai, o neseniai vykusiame Vietnamo kavos asociacijos surengtame susitikime, Šveicarijos maisto ir gėrimų konglomeratas „Nestle“ net pareiškė, kad bendrovė, norėdama išlaikyti tiekimą, turės įsigyti daugiau pupelių iš Brazilijos, Indonezijos ir Indijos.

Problema ir Lietuvoje: juk patenkame į daugiausiai kavos išgeriančių šalių sąrašą

Pasaulyje augant kavos kainai, ši problema, deja, bet turėtų pasiekti į Lietuvą, kur dažnas lietuvis be kelių ar bent jau vieno puodelio kavos neįsivaizduoja savo dienos pradžios.

Šis susižavėjimas kava čia skaičiuoja jau ištisus amžius. Lietuvoje kava pasirodė XVIII a. pradžioje^[3], nors įsitvirtino vietinėje kultūroje jau kiek vėliau.

1683 m. turkų armija, skubiai traukdamasi iš Vienos, šiame mieste paliko 500 maišų kavos, tad Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio daliniai turkiškos kavos atsargas kaip karo grobį parsigabeno namo.

Bėgant amžiams, lietuviai kava susižavėjo vis labiau ir labiau, o dabar, atsižvelgiant į statistinius duomenis teigiama, kad vienas žmogus per metus suvartoja apie 4,5 kg kavos. Tai reiškia, kad patenkame į daugiausiai išgeriančių šalių dvidešimtuką, o per metus išgeriame net devynis kartus daugiau kavos nei arbatos.

Kavos pupelių ekspertų ir baristos pastebi, kad paskutiniais metais Lietuvoje skrudinta kava – ir pupelės, ir malta – jau yra gerokai populiaresnė nei tirpi kava^[4]. O pati populiariausia yra kava su pienu arba latte tipo kava. Tai lemia faktas, kad toliau auga kavos vartojimas ne namuose.

Kavą dievina beveik visas pasaulis, o ypač – Suomija

Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vertinamas dėl savo skonio, aromato ir žinoma, kofeino poveikio.

Kava ruošiama iš skrudintų „Coffea“ rūšies augalo pupelių, kurios yra kilusios iš Afrikos į pietus nuo Sacharos ir atskirų Indijos vandenyno salų.

Vis dėlto, yra manoma, kad kavos kilmė yra Etiopija. Populiari legenda teigia, kad ožkų ganytojas Kaldi atrado kavos pupelių potencialą: pastebėjo, kokios energingos tampa ožkos, suvalgiusios kavamedžio uogų^[5].

Jau vėliau kava pradėta auginti Artimuosiuose Rytuose, o XV a. kavinės jau buvo paplitusios visoje Turkijoje, Persijoje, Sirijoje ir Arabų šalyse.

Europoje kava įsitvirtino XVI a., o iki XVII a. vidurio vien Londone veikė daugiau kaip 300 kavos namų, kuriuose mokslininkai, menininkai, rašytojai, pirkliai ir politikai rinkdavosi gerti kavos, aptarti pačias svarbiausias mokslo ar politikos aktualijas.

Šiandien kava auginama daugiau kaip 70 tropinių šalių ir yra antra pagal eksporto apimtis prekė pasaulyje po naftos.

Didžiausios kavos gamintojos pasaulyje yra Brazilija, Vietnamas ir Kolumbija, o daugiausia kavos per metus vienas žmogus suvartoja Skandinavijos šalyse.

Jungtinės Amerikos Valstijos pagal vienam asmeniui tenkantį kavos kiekį JAV užima tik 25 vietą pasaulyje. Vidutinis JAV gyventojas per dieną išgeria apie tris puodelius kavos.

Tai palyginti galima su Suomija, kuri yra didžiausia pasaulyje kavos vartotoja. Vidutinis suomis per dieną išgeria beveik keturis puodelius kavos, o kava Suomijoje yra tokia populiari, kad suomių darbuotojams įstatymiškai per darbo dieną privalomos mažiausiai dvi 10 minučių kavos pertraukėlės.